amonas.lt

Dar viena visiškai liūdna, prislėgta ir šiaip pasmerkta diena prasidėjo. Nieko gero šiandien nesitikėjau, tik galvojau, kaip dabar reiks rastinėje kalbėti. Fizikos egzaminas vidurdieni pirma valanda prasidėjo, nuvažiavau anksčiau, nors jau buvau nusprendęs, kad tu koliu neperrašinėsiu. Po vakar dienos buvau kaip ir palūžęs su tais visais sumautais perrašymais. Tingėjau net pagalvoti ar darytis formulių šperą, užsiėmiau kitokia veikla. Nuvažiavau, tik kad su draugais pakalbėčiau, nu tėvams pasakiau, kad keliauju programavimo egzamino rašyti (sakiau, kad vakar fizika rašiau, ir kad dar neištaisė), dėl to ir važiavau būtent 1 valanda. I egzaminą susirinko gana daug žmonių, susitikau su kai kuriais grupiokais, visi gerai nusiteikę. Nu, kas toliau, galvojau, riekia eiti i rastine, kažkaip netraukia, nu, bet ką daryti. Maniau, tai bus svarbus sprendimas, to prašymo rašymas, o kaip po to reiks viska tėvams aiškinti. Bet prieš tai paskambinau seniūnei, kuri studentu atstovybėje dirba (jinai ir teikia informacija, išeis prasitęsti studento pažymėjimą ar ne), sako, o tu pabandyk pas prodekaną sesijos pratesimo paprašyti. Hm, prisiminiau, kad turiu lapeli, su 3 dienu sirgimu. Nu ką, nuėjau, skelbimo lentoj dar žvilgtelėjau į naujai priimtų – buvę gupiokai. Tokie kurie jau daug neatsiskaitę buvo, nu butu iškritę. Nu nustebau, perstojo be problemų, vėl ramia galva mokinsis, nu ir kodėl neperstojau. Dar pažiūrėjau, kad turint 3 skolas, aišku už jas reiks mokėti, likčiau kaip ir kartoti kurso. Nu, perspektyva nelabai graži, bet gyventi įmanoma. Tada si pusmeti reiktu susimokėti 400 Lt. Ir atsiskaityti ta sumauta matematika. Nu, paskaitinėjau, pamasčiau, ir pas prodekaną. Ištraukiau aš jam tą pažymą, sakau, neužregistravau, gal kaip nors išeitu su ta sesija. Tas lapus išsitraukė, surado mane, žiūri, galvoja. „Kai sirgai buvo matematika“ (ash ją šiaip ne taip atsiskaičiau, čia antro semestro) – nu tai ir atsiskaičiau tik per skolų savaite, sakau jam. Dar pagalvojo, eik, sako, rašyk prašymą. Parašiau, pratęsė iki 15 rugsėjo. Gerai, galvoju, vilties dar yra, gal kas nors išeis. Nu bent jau pažyma, kad mokausi pasiimsiu. O tada jau reiks žiūrėti. Gal netgi, jeigu nieko neatsiskaitysiu nemokėsiu, tiesiog išstosiu. Nu, bet cia dar tolesnės temos. Gerai, dabar šiokia tokia viltis sužibo.

Dar iki studentu atstovybės nuvažiavau, pasiimti kvituko, kad pratęstu ta studento pažymėjimą. O lauke, kad lyja, gerai, kad su mašina, tai tas lietus nebuvo didelė problema. Nu ką, gyvenimas eina toliau, dabar vėl reiks mokytis, gal išeis kaip nors tą pirmo semestro matematika atsiskaityti. Ir programavimą jei leistų, galėčiau nusirašyti, nes išmokti ten viska, tai tiesiog beviltiška. Atrodo, ateinančios dvi savaitės bus įdomios, dar palankysiu antro semestro paskaitas, gal po to ir toliau lankysiu, o gal ir nebe.

Panašūs įrašai:

• Sesija baigėsi gerai.
• Baigėsi semestras, prasidės sesija
• Pirmai pradžiai
• O kai pamačiau šio semestro tvarkaraštį
• taip žiauriai atsibodo