amonas.lt

Nusprendžiau šiandien nuvežti tvarkyti dviratį. Darbas nuo 11 prasideda, tai dar prieš tai nusigavau iki tos taisyklos, parduotuvės, kur anksčiau minėjau. Buvau ten jau 10, bet parduotuvė dar nedirbo (atrodo kaip tik nuo 10 ir turi pradėti). Nors po 10 dar nedirbo. O stovėjimas ten visur mokamas, pasistačiau mašiną kitoj pusėj, ten jokių ženklų nėra, mokėjimo aparatų taip nėra. Matau kaip tik kitoj pusėj mokesčių rinkėjas vaikšto. Na, bet į kitą gatvės pusę net nepažiūrėjo. Aišku, šalia mašinos, ar bent, kad matyčiau prastovėjau, nieko, nei priėjo, nei ką. Tik savo pusėj kažkam ant rato uždėjo geležėles. Toj parduotuvėj taip pat teko palaukti, kol kalbėjosi dėl naujo dviračio pirkimo. Sulaukiau savo eilės, sako, reik mėnesį mažiausiai laukti. O jai atsiras klientų, pirkusių iš mūsų parduotuvės, dar ilgiau – jiems pirmenybė. Kai jiems laišką parašiau, sakė, kad ilgos eilės. Na, dviračio net neėmiau, tik prisiminiau senamiestyje esančią ar buvusią parduotuvę, kurioje kažkada labai seniai pirkau tą savo dviratį. Teko pravažiuoti pro tą naująjį Akropolį, jau mašinų, tai visur užkišta, kur tik įmanoma. Gal geriau, kol jo neatidarys ten nevažiuosiu. Nuvažiavau iki didžiosios stovėjimo aikštelės prie pilies, o parduotuvės ieškoti pėstute. Pavaikščiojau, šiek tiek ne ten nuėjau, po to jau nusprendžiau, kad į darbą geriau nevėluoti. Kadangi dieną dar turėjau 2 valandų pietų pertrauką, tai neatmečiau galimybės čia atvažiuoti ir dieną. Bet kažkaip kilo geresnė mintis, reikia nuvažiuoti iki urmo bazės, visai netoli, o kažkas ta tema tikrai turėtų būti. Tai va, sulaukiau pertraukos, į mašiną ir į bazę. Kadangi ten važinėju ne dažnai, pagal žemėlapį atsiminiau, kad reikia važiuoti tiesiai, bet taip ir nuvažiavau kažkur ne ten. Ratą apvažiavau, bet išlindau prie reikiamos vietos. O kur dabar toj bazėj ieškoti, ten išviso niekada nesilankau. Šiek tiek pavažinėjau, tada kažkur sustojau, nusipirkau užkasti kažkokios bulkos su mėsa, pardavėjos ir klausiu, kur čia dviračių parduotuvė. Sako čia šalia, 13 salėj, ar kaip ten yra. Tada sako, dabar atsistok kaip aš, ką matai? Žvilgtelėjau – didelė reklama, dviračiai ir jų remontas. Aš aišku, kaip nemėgėjas į reklamas žiūrėti, net nepastebėjau tos reklamos. Vos tik ją pamatęs uždaviau kitą klausimą, o kur tvarko dviračius? Aišku vėl pasiūlė pažiūrėti į tą reklamą. Tik tada pamačiau, kad ten ir remontuoja. Ten žaliojoje alėjoje, 2 atrodo sandėlis, ar koridorius, kaip ten jis vadinasi… Tai va, ta kur arčiau buvo, ten netvarko dviračių. Nuėjau iki kitos, ten sako atvežk, pažiūrėsim. Tada teko grįžti ir pavažiuoti su mašina. Gerai, kad buvo vietos kur pasistatyti. Pažiūrėjo – reikia kaisti visa tą simfleksą, bet sako mes neturime dabar, susirask, nusipirk, pakeisim. Jau galvojau, kada dabar vėl reiks važiuoti, bet prisiminiau apie tą kitą parduotuvę. Pažiūrėjau, laiko dar yra, reikia nueiti pažiūrėti. O ten yra pirkti, parodė kelis, pigiausias 30 Lt., atrodo lyg ir toks, lyg ir ne. Išvaizda jo visai kitokia, nei tas kur pas mane. Dar pasivaikščiojau iki mašinos ir netvirtai apsisprendęs nusipirkau. Nunešiau, tiks, vėl atvariau dviratį, galvoju gerai, sutvarkys, rytoj reiks atvažiuoti. Bet ne, sako šiandien reiktų, kad pasiimčiau, o dirba iki 6 jie. Damn, man 16:45 jau reikia būti darbe. Iki 5 pažadėjo sutvarkyti. Nu ką, nusprendžiau, kad teks šiek tiek pavėluoti į darbą. Sutvarkė dar prieš 5, bet lenciūgas buvo per trumpas, tai naują uždėjo, papildomai 10 Lt. prisidėjo. Na, už darbą 20 paėmė. Ne tiek jau ir daug, bet vis tiek. Koks nagingesnis žmogus pats pasidarytų tokį dalyką (aš pats asmeniškai net padangą tingiu pasikeisti). Gerai, kad dviratis visai lengvai tilpo į mašiną, nereikėjo nieko atsukinėti ar dar kas nors (visgi, kai kada ir praverčia universalas), gale užsidengdavo, šonuose tamsinti stiklai (visada maniau, kad stiklai turi būti tamsūs), o iš priekio nieko nesimato. Tai taip ir parbuvo visą dieną dviratis mašinoj.

Darbe iki vakaro nuobodžiai sėdėjau, laikas ėjo lėtai. Tikrai, ryte kur kas geriau dirbti. Vakare ir akys greičiau pavargsta. Tai va, įrašas kaip ir baigtųsi, bet važiuojant namo – dar vienas nuotykis. Kaip visada važiavau aplinkkeliu. Kuo toliau tuo keliuku, tuo mažiau mašinų, tiek priekyje, tiek gale. Galiausiai liko tik viena. Suku už posūkio, žiūriu daugiua šviesų, keista, iš kur čia tų mašinų. Pirma mintis, gana ilgas (2-3) mašinų virtinė, važiuosiu paskutinis. Antra mintis – jaunimėlis ten tokioje nedilelėje aikštelėje būriuojasi, nieko, tuoj pravažiuosiu pro juos. Trečia mintis – avarija, lyg ir mentai stovi. 5 minties nebebuvo, paimčiau šone policiniko lazdelę, man mojuojančią. Sustojau už kitos mašinos, galvoju, negi ką nors blogai padariau. Atėjo, sako dokumentus. Ištraukiau, padaviau, patikrino. Dar paklausiau, ar čia reidas koks, bet nieko neatsakė. Tada sako, dar draudimą parodyk, o tas pas mane į pabaigą, mėnesio gale baigsis, bet dabar dar galioja. Pasiėmė, pradėjo tikrinti gale mašinos (naudojosi mano avarinių šviesa, kad nereikėtų prožektoriau naudoti), nieko nerado, atidavė dokumentus, ir palinkėjo gero kelio. Susitvarkiau, nuvažiavau. O prieš man stovėjusi mašina jau buvo tuščia – ryškiai kažkas netiko. Nu bet visos miegų užuomazgos dingo

Panašūs įrašai:

• Tikriausiai toks likimas
• Ir tikrai, tuo metu kažkaip lietus sumažėjo
• Problemų mašinoje dar yra
• Taip būna tik tada, kai kur nors skubi
• Durelės tai sulinko į vidų pakankamai