Galingas fontanas ėjo tiesiai į lubas
parašė data2 , Jun.08, 2007, kategorijoje Be Kategorijos
Ne taip kaip visi normalūs žmonės, ir vėl turėjau savaitgalį vidurį savaitės. Aišku, būdamas namie, kokiam naujam įrašui laiko tikrai neturiu, ir dabar trumpai papasakosiu kodėl. Tose savo statybose buvo nuspręsta, kad reikia sutvarkyti šulinį. Dabar po kiekvieno lietaus į jį taip ir suteka visas vanduo. O kad taip nebūtų, reikia apipilti moliu ir jį gerai suspausti, „sutrambuoti“. Kasti buvau pradėjęs anksčiau, velėna irgi nuėmęs. O kaip visi gerai pamena, neseniai buvo vasarinės liūtys. Tai toje duobėje taip ir sunkėsi vanduo. Iš šulinio nusiurbėm, žemes iki molio irgi nukasėm. O kadangi jau atkasėm šiek tiek, tai reikia sutvarkyti ir vamzdžius vandentiekiui. Storas (kaip kanalizacijos) po žeme jau nuo senų laikų paklotas, nuo namo iki šulinio, tereikėjo iki jo prisikasti. O kadangi ten kur kas giliau, tai ten bala, nemažėjanti bala. Sėmiau vandenį, išsemi, išpili, žiūri, vėl ten vanduo. Ir pirmą kartą pamačiau tokį dalyką, tiesiog matosi kaip tas vanduo sunkiasi, dumblas tai į šonus ir eina. Visai įdomiai atrodė. Kai būsiu namie įdėsiu kelias nuotraukas, kaip ten maždaug atrodė viskas (šį kartą tikrai prižadu, tikrai įdėsiu). Tai va, su šuliniu istorija kaip ir nėra ten labai įdomi, tik tiek, kad po lietaus geriau nieko nekasti, bus daug vandens ir pliurzos. Taip iš lauko grįždavau apie 10 vakaro, kokią anime seriją peržiūrėdavau, ir miegoti. Ir tai ik 10 – 11 miegodavau, o tada vėl darbas, darbelis. Taip ir neatsirado laiko ką nors anksčiau parašyti, bet nieko, darbe tam laiko visada atsiranda.

Apkastas šulinys iš toliau visai įdomiai atrodo, bet ta duobė…
O dabar papasakosiu apie šios nakties įvykius. Vakar iš ano namo išvažiavau paskutinis, signalizaciją jungiam visada, tą vakarą irgi įjungiau, nors maniau, galima ir nejungti, rytoj vėl atvažiuosime. O šiandien 5 ryto paėmė ir suveikė ta signalizacija. Kažkada anksčiau irgi taip buvo, suveikė, bet neaišku dėl ko. Aišku prabudau, nes pradėjo visi telefonai skambėti, tėčiui ir vėl teko didvyriškai keltis, ir važiuoti. Nors visa tai įvyko gal net ir dar anksčiau, tiksliai nepamenu, labai jau norėjau miegoti. Pasirodo, trūko vandens vamzdis. Ten tik pernai pajungta, ir dar su sistema nebuvo sujungta, katilinėje kyšojo vamzdis su užsukamu kranu. Atrodo, buvo tvarkomas vandentiekis, buvo pilnai atjungtas, o naktį kaip tik vėl jį paleido. Tai tas kranas neatlaikė, ir skilo per pusę. Gerai, kad suveikė ta signalizacija, nes kitaip būtų buvęs kur kas blogesnis variantas. Tas vamzdis toks gana storas, ir pakilęs į viršų. Sistemoje apie 4 atmosferas slėgio, tai galingas fontanas ėjo tiesiai į lubas ir į langą. Kaip viskas vyko savo akimis nemačiau, bet įsivaizduoju. Ir srovė buvo belenkaip galinga. O ką daryti tokį ankstyvą rytą? Tai iš gaisrinės buvo gauta štanga, ir visas vanduo iš vidaus nukreiptas į lauką. Vėliau gavo raktą, specialų, užsuko kitą kraną, kuris lauke, po žemėmis buvo. Kaip ten kas, tiksliau nelabai ką ir papasakosiu, bet kai atvažiavau, tai katilinės grindys (ten dar betonas, laukiantis antro sluoksnio) buvo rudos. Atrodo ten viskas patapo baseinu. Nes ten grindys kaip ir duobėje, bet vandens, o jei tiksliau, rudžių žymės buvo ir ant aukščiau esančių grindų. Net sunku atpasakoti, kaip viskas ten buvo, bet vandens ten prabėgo belenkaip daug. Laimei, srovė ėjo į lauko sieną, beveik į langą, o ne į vidų, medines grindis ir duris. Nors ir tai, pasiekė kitoje pusėje esančias duris, kurios šiek tiek išbrinko. O garaže, beveik cementą užliejo, bet gal ten dar nebus labai blogai. O vanduo tai ten rudas, visur liko tamsiai rudos spalvos dėmės. Tiek ant betono, tiek ant sienų.
Aišku, ryte įspūdingai neišsimiegojau, tada prieš darbą dar šiek tiek padirbėjau. O į darbą važiavau kaip į atostogas, nes paskutiniu metu nuo tų lauko darbų ant saulės taip nusikaldavau, o ten sau sėdi, atsakinėji skambučius, rašai blogą, skaitai naujienas… Tik įpusėjus pamainai pradėjau blogai jausti, temperatūra tik pakilo, jaučiu, kad jau silpna darosi. O skambučių tuo metų daug, vienas po kito. Gerai, kad prasidėjo pertrauka, tokia gana ilga. Nuėjau iki šalia esančio parduotuvės, galvoju, pietauti, ar prašytis namo. Nusipirkau actimel, susimokėjau, o jau kad blogai pradėjo daryti, žemė slysta iš po kojų. Ten pat parduotuvėj prisėdau, šalia vaistinė, reikia užsukti, bet neišeina. Artimelį išgėriau, tegu darbuojasi tos bakterijos, sunkumas šiek tiek praėjo, užkandau, kažkaip ramiai su sėdint pagerėjo savijauta. Bent jau darbo vietoje galiu ramiai pasėdėti, nesijaučia visų blogumų. Aišku jokių vaistu taip ir negėriau, aišku ir negersiu, geriausias vaistas – miegas. Šiandien tikrai anksčiau nueisiu, namie net kompo nejungsiu. Ir šiaip pastebėjau, kad po sunkio darbo dienos geriau anksčiau nueiti. Tai tiek, ale ir ilgas gavosi įrašas…







