amonas.lt

O dabar, apie didžiąją savaitgalio kelionę. Planuose buvo 10 žmonių, iš pradžių netgi daugiau. Tada paskutinę dieną staiga lieka tik 5. Sutapimas? Visai ne, tikriausiai dabar populiaru sakyti kad važiuosi, o paskutinę dieną atsisakyti. Po to atsirado dar 2 nauji žmonės ir likom 7-niese. Nei šis, nei tas, į vieną mašiną netelpam, dvi nepilnos. Kas padaro kelionę brangesnę. Ir dar, jei jau važiuojat į Latviją, pasirūpinkit Latais iš anksto, apėjau 3 bankus, pavyko išsikeisti tik 5 Latus (kas keisčiausia, jų man užteko). O kelionę pradėjo 8 ryto. Nei vakare, nei anksčiau neišėjo, šiek tiek gaila. Į vieną pusę, iki Siguldos susidarė apie 320 km. Logiškai pamasčius, gana daug, bet kelionė labai ilgai neturėtų užtrukti. Kadangi mano mašina šiek tiek „pavargusi“, tai daugiau 90 km/h nevažiavau. Geriau lėčiau, negu visai nepasiekti tikslo, arba sugesti kur nors Latvijoje. Ramiai sau važiavome, važiavome, toliau važiavome kol pasukome į vieną posūkį, po kurio kilo šiokių tokių įtarimų, kad kažkur ne ten pasukome. Ir tikrai, pasukome ne ten, atgal negrįžome ir pasiklydome. Tai besimalant kelionė pailgėjo iki beveik 5 valandų, kol pagaliau pasiekėme miestelį. Po to perėmiau maršruto tikrinimą aš su dar vienu draugu, ir važiavome visur pirmi, nes kitaip tikrai būtume dar kur nors ne ten nusukę. Pirmą dieną dar daugiau važinėjome, tai išviso susidarė 360 kilometrų. Visgi, didžiąją dalį sudarė nuklydimas nuo maršruto. Kraštas tai gražus, miškai, kalnai, na gal daugiau kalvos, bet galima visaip vadinti. Pirmiausia sustojome kempinge, o kainos ten didokos, vienam žmogui gavosi 4 Latai, buvom septyniese, tai net būtų gavęsi net 28, kas mūsų pinigai būtų buvę daugiau nei 100 Lt. O kadangi nevisi buvo išsikeitę, tai nusprendėme paieškoti vietelės kur nors miške.

Nuo pilies bokšto atsiveria neeiliniai vaizdai.

Pasistengsiu labai į smulkmenas nesileisti ir nepasakoti kiekvieno žingsnio, tiesiog ką matėme ir kas patiko. Pačioje Siguldoje pilies nėra, bet visai šalia kitas miestelis, Turaida, su savo didele atstatyt pilimi. Ją pirmiausia ir aplankėme. Nors ten aplink parkas padarytas, bet pilis vienaip ar kitaip svarbiausias akcentas. Gaila, tik kad didžioji dalis atstatyta, o ne likusi nuo senovės. Bet šiaip visai įdomu pavaikščioti. Visur įrengtos ekspozicijos, paaiškinimai keliomis kalbomis. Įdomiausia dalis žinoma buvo užlipti į bokštą. Labai šauniai matėsi visas aplinkinis gamtovaizdis, upės vingiai. Net keista, bet beveik niekur nesimatė jokie miesto kontūrai, namai ar laukai. Vien tik miškas. Dar keletas skulptūrų tame parke, bet jos ne ką įspūdingesnės nei esančios Lietuvoje, kad Europos Parke. Dar vienas objektas, kurį reiktų pamatyti, tai olos. Įdomiausia, kad jos ne iš kieto akmens, bet iš kažkokio smėlio, ar dar kažko. Nes paviršius visas subraižytas, ir šiaip gana lengvai trinasi.  Tokias mačiau pirmą kartą, pati didžiausią atrodė tikrai įspūdingai. Ten pat tekantis šaltinio vanduo pasirodė visai skanus, gaila butelių tuo metu neturėjome su savimi. Šalia tų uolų yra laiptai į kalną. Nusprendėm lipti, bet ten jų buvo ryškiai per daug, nesitikėjau, kad taip sunkiai seksis juo įveikti. Lipi, lipi, o galo nesimato. Bet užtat viršuje…, va čia istorija ir baigiasi, nes viršuje nieko nebuvo. Pavėsinė, aplink aukšti medžiai pro kuriuos nieko ypatingo nesimatė. Taip sakant, ištvermei patikrinti. Teritorijoje gražiai visur takeliai sudėti, galima pasivaikščioti ir pasigrožėti gamta. Dar yra ir naujai padarytas ir sutvarkytas takas į kalną, kur, pagal žemėlapį turėjo būti kažkokia lyg ir pilis, ar dar kažkas. Maloniai galima pasivaikščioti, bet viršuje nieko ypatingo taip pat neradome, buvo vienas pastatas, lyg ir gražesnis, bet tikrai niekuo per daug neįspūdingas. Bet užtai aptikome keltuva, kuris kelia nuo vienos pusės į kitą, lynas pakabintas tarp dviejų kalnų. Jį sekančia dieną ir išbandėme. Va čia tai reginys. Visai kaip kokiu oro balionu skistum, ar dar kuo nors, dar nebuvau matęs medžių viršūnių iš taip arti. Apžvalgos ratas taip pat buvo, bet nedidelis, nors aplinkiniams vaizdams pažiūrėti užteko. Parkai, aikštės, centre sutvarkyti, kaip ir pridera turistiniam miesteliui. Miesto simbolis, bent jau taip pasirodė, yra lazdos (tokios, kokiomis senukai pasiremia), labai daug kur buvo galima pastebėti. Bet suvenyro jokio taip ir neparsivežiau.

Paslaptingosios olos, nors šiaip tikėjausi kažko įspūdingesnio…

Nakvynės nuotykių per daug nepasakosiu, nors šiaip nelabai ir būtų ką pasakoti, oras apsitaikė tikrai geras, pirmą dieną šiek tiek lijo, kai buvome pilyje, antrą, beveik visą rytą, bet po to saulė kepino kaip turi būti. Šiaip vieta tai labai graži, miškai, upės. Nebūtų miškai, bet parsivežiau erkę. Gražiai išėmė, gal nieko blogo nebus. Keliaudami namo darėme kitaip, aš važiavau pirmas, draugas iš paskos. Sau ramiai, iki tl, kol baigėsi greitkelis, ir prasidėjo visokios apylankos su tvarkomais keliais. Aplenkiau žiguliuką, dar šiek tiek pavažiavom, jau nebesimato mašinos. Nu ką, važiuojam, gal pasivys. Bet nepasivijo, nuvažiavo ne ten, net į Rygą. Tai aš žinoma parmyniau greičiau, susidarė 320 km, sau neskubėdamas. Visgi, tiek laiko vairuoti, tai vienaip ar kitaip yra darbas. Po to Kaune dar teko palaukti 40 min. mūsų pasiklydusio draugo, daugiau neduosim jam kelio rodyti Jei ilgiau pabūti, tai tikrai verta aplankyti Siguldą, bet savaitgaliui nelabai apsimoka, nes važiavimas užima tikrai daug. Vairuotojui sunkiausia, keleiviams irgi ilgai reikia sėdėti.

Nuotraukas sudėjau į albumą, fotografuota keliais aparatais, tai sudėjau tik įdomiausias.  

Panašūs įrašai:

• Ale sunki šių metų sloga…
• Ir lyti pradėjo, bet tai visai nesvarbu || Kauno Dienos 2009
• Blogin 2008 || 400 duobkasių
• Vėl susirinkome palošti šratasvydį
• Statybos procesas tai pat įdomu