amonas.lt

Laukėm laukėm, ir sulaukėm. Anime Nights 2009 prasidėjo. Dar prieš renginį buvo galima rasti daug informacijos apie jį. Na, plakatai – savaime aišku. Bet va klipai, sukurti studijos atrodė labai gražiai. Kur, ką ir kada rodys taip pat buvo galima rasti. Panašu, kad programa ir liko, tokią, kokią organizatoriai sumastė nuo pradžių.

Taigi, vieta liko ta pati – Romuvos kino teatras. Prasidėjo nuo 22 val., įleidinėti pradėjo 30 min. anksčiau. O bilietais prekiauti, net nuo 19 val. Va čia tai tikrai geras sprendimas, visi kurie atėjo anksčiau, ar turėjo galimybę įsigyti bilietus, galėjo taip ir padaryti. Aš pasirodžiau apie 9.30. Žmonių buvo, bet grūsties ne. Bilietus nusipirkau beveik iškarto, nei grūstis, nei stumdytis nereikėjo. Tikrai geriau nei pernai. Salėje taip pat buvo vietų. Pagal programą, viskas turėjo prasidėti 22 val. Taip ir būtų buvę, jei žmonės būtų atėję laiku, bet labai daug dar rinkosi ir po 22, tai, pradžia šiek tiek nusikėlė. O fanams – jeigu jau parašyta, kad prasidės tokiu laiko, tai ateikite anksčiau, o ne tą pačią minutę… Negi sunku? Tam laikui žmonės galėjo pažaisti Microsoft paskolintą „Guitar Hero“ žaidimą.

Prieš pradedant aptarinėti filmus, galima būtų paminėti ir tai, jog buvo gautas galingesnis projektorius, o vaizdas ekrane – ne prastesni nei tikrame kino teatre. Beveik per visą tam skirtą plotą. Garsui priekaištų taip pat nebuvo – atrodo pajungė Romuvoje esančią garso įrangą. Kaip su įranga buvo pernai, hmm, jau nebeprisimenu. Visą programą galite rasti čia, o rodė atrodo viską pagal ją.

Taigi, pirmasis filmas buvo „Gekijouban Air“ Kažkaip programos per daug nestudijavau, ir visai nepastebėjau, kad šitą filmą jau esu matęs. Šiaip tikrai įdomus ir vertas pamąstymų, bet kadangi buvau matęs, šiek tiek nusivyliau. Kai žinai kuo baigsis, ne taip įdomu, o į kategoriją, „peržiūrėti kelis kartus“ nepateko. Bet šiaip siužetas tikrai įdomus, piešimas taip pat. Apie pačius filmus taip pat nepasakosiu, tik trumpą nuomonę ir komentarus. Nes viskas per daug išsiplėstų. Per pirmąją pertrauką dar nieko nevyko, galima nebent paminėti, kad buvo galima įsigyti su anime susijusios atributikos – pakabukų, ženkliukų, kortų ir kitokių niekučių. Pagal kainą gautūsi pigiau pirkti iš užsienio. O bare šiais metais jau nebesilankiau, kainų neklausiau, nes manau ne mažesnės nei pernai. Savo termosą atsinešiau, nes ko nors šilto tikrai norisi. Nors salėje buvo šilta, kiek prisimenu, tai šilčiau nei pernai metais.

Taigi, per pirmąją pertrauką šiek tiek pasivaikščiojome ir mūsų nelaimei prasidėjo „Afro Samurai Resurrection“ filmas. Pernai tai buvo tikra kankynė, ir dar ilga, nes buvo sujungtos kelios OVA‘os. Šiais metai sulaukėme naujo filmo – tęsinio. Žudynių gal šiek tiek mažiau, bet esmė ta pati. O ir juodukas kitoks, atrodo išmoko kalbėti, ne tik tris ar keturis žodžius. Visi labai tikėjomės, kad gale neliks nė vieno gyvo veikėjo, ir sekančios dalie nebebus, bet keli liko. Tikėkimės, dar vieno filmo nesukurs. Nes tai jau taptų bloga šio renginio tradicija. Per ilgąją pertrauką ant scenos užlipo kendo meistrai. Šiek tiek papasakojo, kas kaip. Apie tai nieko nežinau, tai pratimai ir judesiai kuriuos parodė ant scenos tesukėlė juoką. Na, tikrai juokingai atrodė, ypač kai nieko nesupranti. Bet renginio paįvairinimui gerai sugalvojo.

Toliau sekė „Grave of the Fireflies“ filmas. Sukurtas seniai, 1988 metais, žinoma apie karą. Na, piešimas taip pat tų laikų, bet jam priekaištų neturiu. Pats filmas gana žiaurus, apie žiaurią to meto tikrovę. Na ir šiek tiek keistas, kai kurio pagrindinio herojaus elgesio niekaip nesupratau. O pabaiga liūdna. Labai priminė per Otakos filmų festivalį matytą Basakojį Geną, taip pat apie karą. Tik tas kažkaip labiau patiko. Dar viena pertraukėlė, šį kartą konkursas. Pakvietė dvi merginas ir davė užduotį – pabučiuoti kuo daugiau vaikinų. Smagiai atrodė, o ir geroj eilėj papuoliau sėdėti Kai pasakė, kad sekančiai užduočiai reikia dviejų vaikinų, vos ne grūstis susidarė. Iškarto atsirado savanorių. O užduotis – pabučiuoti kuo daugiau vaikinų. Visa salė lūžo iš juoko, kai tai įširdo. O jiems teko pasistengti, kad atliktų užduotį. Bet buvo linksma. O tai svarbiausia.

Toliau sekė „.hack//G.U. Trilogy“. Kažkada buvau matęs kitos dalies anime serijas. Na, tada pasirodė toks visai nieko, istorija bent jau. Veiksmo nelabai prisimenu. Kažko panašaus tikėjausi ir dabar. Giliam nusivylimui, tai buvo kažkokios neaiškios trimatės grafiko filmas, apie žaidimą. Apie atsiradusi kažkokį virusą, kuris kenkia žaidimui ir trina vartotojus. Jei ne draugo, kuris žaidžia tokio tipo žaidimus komentarai, tikriausiai būčiau labai nusivylęs. Dabar gi buvo galima ir pasijuokti.Piešimas pasirodė labai prastas, siužetas, hmm, neįdomus. Dabar bent jau žinosiu, kad šios serijos neverta žiūrėti ar kam nors rekomenduoti.

Na ir pabaigai liko šiek tiek veiksmo: „Tenjou Tenge: The Past Chapter“ Tai buvo antrasis filmas, kurį jau buvau matęs. Kitaip nei pirmasis, šį dar kartą su malonumu pažiūrėjau. Realiai, tai istorija, pasakojanti, kas įvyko prieš prasidedant anime serijoms. Bet filmas buvo išleistas jau pasibaigus serialui, tai ne visi suprato, kas kur. Nors realiai, tai jo istorija nebuvo labai susijusi. Tiksliau, susijusi, bet viską buvo galima maždaug suprasti, nes vėliau veiksmas vyko jau praėjus keletui metų. Taigi, daug veiksmo kovų su fantas elementais. Kiek atsimenu serijas, tai jos buvo tiesiog nerealios, filme gal daugiau sutinkame istoriją ir pasakojimą. Kai kas gal ir nuobodžiavo, bet aš per visą filmą nesumerkiau akių, tikrai įdomiai susižiūrėjo.

Na o po filmų, kaip visada, pusryčiai. Suši pasirodė labai skani, ypač po visokių sausainių, kuriuos valgiau beveik visą naktį. Aišku paragauti teko nedaug – visai salei daug ir neprigaminsi. Tai pasivaišinęs ir iškeliavau, ši naktis irgi nusimato ne ką prastesnė, norėjosi kuo daugiau pailsėti. Dar galima pastebėti, kad InfoShow organizatoriai pagaliau suprato, jog reiktų atskirti šį nuo LAN Party, kurie anksčiau vykdavo vienu metu. Manau, tai buvo viena iš priežasčių, kodėl viskas buvo suorganizuota ir padaryta dar geriau nei pernai metais. Galutinį įvertinimą tikriausiai parašysiu rytoj. O jei kas nors norite apsilankyti, tai laiko dar yra, tik žinokit – vietų gali ir nebelikti

P.S. Šį kartą kameros neėmiau, dėl kelių minučių nusprendžiau, kad neverta tąsytis. O ir organizatoriai turėjo savus filmuotojus. Jeigu įdomu, galite žvigtelėti į pernykščius reportažus su video, čia ir čia.