amonas.lt

Taigi, mano atostogos Palangoje tęsiasi. Labai džiaugiuosi Labas mobiliuoju internetu, visai nesunkiai pavyko pasijungti per Bluetooth, tik vis bijau, kad per daug mb neprisuktų. Tikriausiai visiem aktualiausias klausimas – o koks gi ten oras? Šiuo metu yra taip: viena dieną lyja, kita dieną šviečia saulė. Tik šiandien kažkaip blogiau, vakar lijo, naktį buvo audrą, o dabar pusiau apšniaukę. Bet nieko, svarbu nelyja, degintis nebeketinu. Taip jau sutapo, kad sekančią dieną po konferencijos praleidau paplūdimyje. Norėjosi miego, tai aš ten taip gerai pagulėjau, kad visas priekis pasidarė visiškai raudonas. Įstojau į krabų gaują, taip sakant. Vėliau atvažiavę kolegos pirmą dieną irgi labai džiaugėsi saulės voniomis – daugelis patapo kaip krabai. Labai keistai, saulė gal labai aktyvi, gal dar kas, nes ir mieste pastebėjau panašių tendencijų, atrodo nieko, o žmonės nusvyla šiek tiek per daug. Aišku, įvairūs kremai visada padeda tapti ne raudonu, o rudu. Arba likti baltu .

Taigi, kas gero toje Palangoje? Pirmomis dienomis nelabai patiko, kad per daug „kaimiečių“, bet vėliau nusprendžiau, kad tiesiog reikia mažiau vaikščioti Basanavičiaus gatvėje. Nors ir sutvarkyta gražiai, bet atrodė tokia apšiurusi, lempos apklijuotos, aplūžę, suoliukai aptrinti, šen, bei ten aplaužyta. Ir mano nuomonė, visai tai dėl žmonių. Nes, nu, stendas pats neapsirašys visokiomis nesąmonėmis. Iš to, kaip visada, galima padaryti išvadą, kad kai kam trūksta kultūros. Nekenčiu šio lietuvių bruožo – svarbu viską laužyti. Čia ne apie visus, tik apie tam tikrą žmonių grupę, kuri, žinoma atostogauja Palangoje. Kadangi jau net neatsimenu, kada buvau paskutinį kartą, nors pala, prisimenu, rašiau kažkada. O pernai tai kiek prisimenu nebuvau, tai buvo įdomu, kas dar pasikeitė per tą laiką. Kiek pastebėjau, beveik visur sudėti nauji šviestuvai, nors takeliai ir apšiurę, bet šviestuvai tinka. Kai kurios Basanavičiaus gatvę kertančios gatvelės taip pat sutvarkytos, šaligatviuose sudėtus tos pačios gražios trinkelės, perasfaltuota danga. Labai gražu. Tikiuosi kitas sutvarkys tokiu pačiu principu, nes kol kas dar labai daug gatvių atrodo nekaip. Dar teko pasivaikščioti ir kitomis gatvėmis, mano, gana dideliam nustebimui, daugelis jau sutvarkytos, bent jau takeliai. Trinkelės paprastos (tokios, kaip dabar dažniausiai galima sutikti mieste), bet vis tiek smagu. O Dariaus ir Girėno gatvė buvo irgi neatpažįstamai pasikeitusi. Visa labai gražiai išklota, dar kitokia danga. Kupetos atrodo nebeliko, galerija dabar ten kažkokia. Gražių viešbučių dar daugiau, bet senų ir nesutvarkytų namų taip pat yra. Labiausiai krinta į akį tie, kurie yra pagrindinėje gatvėje. Taigi, padariau išvadą, kad ja reikia vaikščioti mažiau. O apie visa tai rašau todėl, kad man tiesiog patinka architektūra, kurią greičiausiai ir pastebiu. Ne žmones, ne dar ką nors, bet šiuos dalykus. Ai, ir dar apie tiltą – tikriausiai pagalių nekeis tol, kol visi visiškai neišpus ir neiškris. Nes daugelis jau tvirtai nesilaiko ir einant šiek tiek juda.

Laiko dar turiu, tai papasakosiu, ką veikiau. O buvo linksma. Užvakar (kaip tik buvo saulėta diena) numynėme iki Šventosios. Net neatsimenu, buvau tiek važiavęs anksčiau, bet tuos 20 kilometrų įveikiau visai lengvai. Tik sėdimąją kitą dieną skaudėjo. O Šventoji nelabai patiko. Kažkaip, per daug pievų ten pasirodė. Visai kaip kokiame kaime. Nors pats miestelis gražus, vejasi Palangą. Nežinau ar ten pagrindinė gatvė, bet iki beždžionių tilto labai tvarkingai padaryta. Nauji namai ir viešbučiai dygsta kaip ir visur. Bet šiaip nežinau ar ten norėčiau atostogauti, manau, labiau patinka Palangoje. Taigi, sekančiai dienai suplanavome kur kas didesnę kelionę, apie 100 kilometrų, iki Nidos. Bet, kaip bebūtų gaila, pasitaikė lietinga diena. Apie 8, kol dar nuomavomės dviračius, nieko blogo nesimatė. Išvažiuojant jau jautėsi visai nedidelis lietutis, beveik dulksna. O va pusiaukelėje jau lijo. Kai pasiekėme Klaipėdą – buvome visikai šlapi, o lijo, kai kuriais momentais, kaip iš kibiro. Sustojom kavinukėj, pavalgėm, o kas toliau. Visi šlapi, atgal važiuoti visiškai nesinori. Kadangi tarp mūsų buvo žurnalistė, kuri gali suderėti beveik bet ką, tai per skelbimus surado krovinių pervežimo tarnybą, ir susitarė, kad mus parveš. Pralaukėm dar valandą (visa laimė, kad toj pačioj kavinukėj), tada atvažiavo, sukėlėm dviračius, sulipom, ir pirmyn. Tokiu taksi dar nebuvau važiavęs, tiesa sakant. Uždarė ten mus su dviračiais, o prieš uždarant dar ir sėkmės palinkėjo. Bet buvo smagu, laikytis turėjome už ko, ant galvos nebelijo, vėjas nebepūtė. Galima užskaityti kaip vasaros nuotykį. Tik gaila pinigų, išleistų dviračių nuomai. Per visą dieną ne tiek jau daug mes ir pravažinėjome. Bet buvo linksma. O kai mus parvežė – lietus nustojo lyti. Kaip tik tuo metu, kai grįžome.
Taigi, kaip nustojo, taip nustojo, vakarui nusprendėme aplankyti botanikos sodą. Gražus parkas. Tada dar užsukome į gintaro muziejų. Neatsimenu, kada ten buvau, daug ten to gintaro, vabzdžių jame, visokių dirbinių. Visus juos būtų sunku atsiminti. Gaila, muziejus neremontuotas ilgai, kai kuriose ekspozicijose trūko informacijos. Bet visgi, į gintarą atvykome pažiūrėti.

Taigi, tiek istorijų šiam kartui. Kol kas atostogos einasi puikiai. Per visą vasarą nuotykių turėtų būti už kelis praėjusius metus, nes kiek prisimenu, tai tik dirbau ir daugiau nieko gero neveikiau.

[Edit 2009.07.21] Pridėjau nuotraukų. Antro įrašo nebedariau, o šį pratęsti taip pat tingėjau, nieko per daug ypatingo daugiau nebeivyko atostogaujant.

Panašūs įrašai:

• Palangoje įdomu, akis yra kur paganyti
• Vaizdai iškyla perskaičius ką rašiau
• Tikras pavasaris
• Dviratis visai lengvai tilpo į mašiną
• Žiema buvo ilga ir šalta || Nuotraukų kolekcija