amonas.lt

AniDB

Kaip ir visi anime, serialas sukurtas pagal mangą. Kadangi tai pirmas serialas, kurį peržiūrėjau jau perskaitęs istoriją, tai istoriją ir lyginsiu, bent šiek tiek.

Istorija

Kaip minėjau ankstesniame aprašyme, istorija apie kovas su ateiviais. Viskas prasidėjo visai kaip ir knygoje, toliau atsirasdavo tam tikrų papildomų detalių. Kai kada tai tik pagyvino istoriją, bet kuo toliau, tuo daugiau neatitikimų. Herojai, kurie vėliau susitiko paslaptingame kambaryje, vienas kitą sutiko ir realiame pasaulyje. Pirmas neatitikimas, kuris nepatiko. Vėliau, aišku, istoriją sukūrė taip, kad tai buvo tiesiog neišvengiama. Paskutinė kova, vykusi šventykloje dar buvo pagal istoriją. Vėliau kažkodėl buvo sugalvota dar viena kova, aišku paskutinė, visiškai nukrypstanti nuo istorijos (istorija, beje, yra tiesiog nereali). Taigi, pabaigoje visi žūsta, taip nutraukiamos tolesnės serialo kūrimo galimybės (manga vis dar leidžiama). Jei ne paskutinės serijos, viskas būtų tikrai gerai.

Animacija

Kai skaitai, o ten viskas nupiešta taip, tarsi žiūrėtum anime, tai net nežinai ko tikėtis iš serialo. O tikėtis daug neverta, nes didžioji dalis animacijos sukurta su kompiuteriu. Ne pats prasčiausias variantas, bet viskas būtų atrodę gražiau standartiniu piešimu. Žinoma, kad jau taip sukūrė, tai vėliau tuo ir naudojosi, gana daug scenų, kai kamera juda link kokio objekto. Atrodo šiek tiek netikroviškai. Patys veikėjai nupiešti geriau, kovos taip pat neblogai sukurtos.

Muzika

Opening‘as pasitinka energinga, gal ne visiškai tokiam dalykui tinkama daina. Bet tai tikrai ne trūkumas. Serijose garso takelis įkomponuotas gerai, kur kovos, ten muzika. Nors jinai tikrai nesudaro pagrindinio nusiteikimo, bet prisideda kaip ir visuose serialuose. Pabaigoje daina šiek tiek ramesni, tinkanti apmąstyti, ką, ką tik matei.

Veikėjai:

Pagrindiniu iki galo išlieka tik vienas, Key. Piešimas žinoma tvarkingas ir detalus. Veikėjų charakteriai taip pat jau nuo pat pradžių yra susiformavę, aišku, vykstant įvykiams viskas kinta. Šiek tiek papasakojama apie jų praeitį, mokyklą, buitį. Vienaip ar kitaip, mūšiuose visi sieki išgyventi. Neaišku kodėl, bet prieš kiekvieną mūšį pasirodydavo senutė. Originalioje istorijoje to nebuvo.

Vertė /Malonumas

Verta pažiūrėti vien dėl įdomios istorijos. Žinoma, visada būna geresnių, bet ši tikrai įdomi. Nors animacija labai nežavi, kai kur atrodo nelabai tikroviškai, bet tai viso serialo nesugadina. Labiausiai žinoma nuvilia pabaiga, nors dar kaip ir įmanoma pratęsti istorija, bet neaišku, ar kas nors tai padarys. Taigi, pažiūrėkit, jei patiks, perverskite ir mangą.

Dar viena fantastinė istorija. Daug fantastikos, didelių robotų, šiek tiek istorijos ir mažai informacijos.

Istorija

Aprašymas gana paprastas, bet realiai jisai nesuteikia informacijos. Jau pirmoje serijoje atsiranda mecha, aišku, didieji robotai kovoja ir toliau. Pati istorija susideda iš to, kad reikia apsaugoti žemę, kitaip jinai bus sunaikinta blogųjų jėgų, kurios atkeliauja iš mėnulio. Bet vienas iš blogiukų tampa geriečiu, pagrindiniu herojumi, ir tada prasideda jų kovos. Pirmosiose serijose viskas vyksta nuobodžiai, istorija vyksta lėtai, kiekvienoje serijoje po kovą. Tik pačioje pabaigoje, paskutinėse serijose viskas pasisuka šiek tiek įdomesne linkme.

Animacija

Beveik vienintelis dalykas kuriuo galima gėrėtis. Nors prie veikėjų aprangos galėjo ir daugiau padirbėti, bet vis tiek geriau, kai ne visur būna apsirengę mokykline uniforma. Didieji robotai taip pat skirtingi, neblogai nupiešti. Viską galima būtų pavadinti tiesiog šiuolaikiška animacija.

Muzika

Tiek Opening‘as, tiek Ending‘as maždaug standartiniai. Niekuo per daug neišsiskiria iš daugumos matytų anime serijų.

Veikėjai:

Pagrindiniai veikėjai yra mokiniai, tiksliau 3 vienos mokyklos mokiniai. Dvi mėnulio deivės ir jų gynėjęs Souma. Šiaip jau parodoma viskas taip, kad veiksmas sukasi aplink Himeko, vieną iš deivių. Iš pradžių viskas atrodo gana neblogai, visi stengiasi ją apginti, saugoti, kadangi Himeko silpniausia. Vėliau tokie bruožai tiesiog pradeda erzinti, nieko nesugeba, dėl visko abejoja, neapsisprendusi. Chikane – visiška jos priešingybė, stipri, tikslo siekianti, žinanti ko nori. Bet, kas keisčiausia, kitokių pažiūrų ir didžiąją dalį galvoja apie Himeko. Vėliau tai pasiekia kulminaciją, vieną iš netikėtų vietų serialo pabaigoje.

Vertė /Malonumas

Tikrai keistas anime su daug žanrų. Prieš žiūrėdami būtinai paskaitykit jų sąrašą, nes jei dauguma nepatinka, tai nepatiks ir anime. Šiek tiek keistas ir ne dažnai sutinkamas žanras – meilė tarp merginų. Jei jums tai nepatinka, tikrai neverta pradėti. O ir šiaip serialui kažko trūksta, ar tai išbaigtumo, ar tai aiškesnės istorijos. Antrą kartą tikrai nežiūrėčiau.

Kova vyko ne tik žemėje.

Dar galvojau, dalyvauti „Anime nights 2007“ ar ne. Bet kadangi tą dieną (t.y. vakar) dirbau vakare, ir darbas kaip tik 23 valandą baigėsi, tai nusprendžiau, kad bus tikrai blogai, jei nesudalyvausiu. Pagal programą, 23 valandą viskas jau turėjo prasidėti, registracija nuo 22:30. Teko šiek tiek susitrumpinti pertraukas, ir baigti anksčiau, kad tik spėčiau ir nepavėluočiau. Atlėkiau maždaug laiku, prieš 11. O žmonių dar prie durų būriai, registracija gal net neįpusėjusi. Susitikau su keliais draugais, užsiėmėm gana neblogas vietas. Viskas vyko pernai suremontuotoje auditorijoje. Aplinka kaip ir graži, projektorius pakabintas ant lubų. Suolai taip pat nauji, kėdės visiškai kietos (anksčiau dar lyg ir paminkštinimai kažkokie būdavo). Tai, pirmoji peržiūra prasidėjo pavėluotai, gal pusę valandos, gal daugiau. Tikėjomės, kad tai bus mūsų verstas „Appleseed“, bet nė velnio, įdėjo „Akira“. Senas anime, kurio dar nebuvau matęs, jau turiu seniai, bet kažkaip nebuvau žiūrėjęs. Viskas būtų buvę gerai, jei ne tas projektorius, kabantis palubėse nebūtų pradėjęs rodyti juodų kadrų, ir kuo toliau, tuo labiau. Visus pradėjo nervinti, kiti net išėjo. Susigriebė, kad taip nieko nebus, ir po pusės filmo pakeitė kitu. Tik gaila, jame vaizdas mažesnis buvo, tai subtitrai aišku irgi pamažėjo.

Toliau sekė „Steam boy“. Šitą peržiūrėjau visą, nors ir buvau matęs. Naujasis projektoriu pademonstravo savo galimybes – tamsio scenos = juodas paveikslėlis juodame fone. Labai jau sunkiai vaizdas matydavosi. Ir šiaip spalvos ne per geriausios buvo. Bet tai labai netrukdė.  

Toliau sekė „Blood: The Last Vampire“. Šito taip pat nebuvau matęs, tai apie jokius miegus nebuvo nė kalbų. Labai kompiuterinis, ypač nepatiko veikėjų veidai. Ir šiaip trumpas, 48 minutės. Va čia jau pradėjo reikštis kompiuterio paruošimas, vaizdas stabtelėdavo kokiai sekundei, tai dažniau, tai rečiau. Visai nieko gero.

Kelinta buvo, kai prasidėjo „Brave Story“ net nežinau. Kadangi buvau matęs, tai didesnę filmo dalį kaip ir gulinėjau, kaip ir miegojau, bent jau bandžiau tai daryti. Labai jau vienu metu patraukė, dar pagalvojau, istorija žinoma, ir matyti, nieko baisaus. Kiek pastebėjau, vaizdas vis dar trūkinėjo. O kadangi filmas tikrai ilgas, tai baigėsi jau prašvitus. Buvo, gal kokios 7 ryto. Jam pasibaigus, kilo abejonių, ar dar rodys mūsiškį, lietuvišku vertimu.

Bet tuo ilgai abejoti neteko, ir prasidėjo paskutinis filmas. Ir, o dieve, kokia tragedija. Paleido filmą su VLC player‘iu. O tai reiškia, kad visi gražiai padaryti mūsų subtitrai (spalva, šiftas, padėtis kadre) nuėjo šuniui ant uodegos. Ten tam kompe ryškiai nebuvo kodeksų arba šiaip kažko trūko, nes vaizdas ir toliau trūkinėjo. Dėl projektoriaus spalvos kai kur atrodė ypač šlykščiai. Krad dar buvo nuėjęs su jais pasišnekėti, bet jie ryškiai neturėjo, nei kodeksų, nei player‘io. Ką gi, dar vienas nusivylimas.

Kai pabaigė, jau buvo kur kas vėliau, nei laikas pagal grafiką. Nusimatė Suši. Šios laukiau, atrodo bent ja pasirūpino kaip reikiant. Taigi, pirmą kartą gyvenime valgiau lazdelėmis (sekėsi gana sunkiai) ir dar suši. Skanu. Tik bėda, kad tuo metu labai jau į tualetą norėjosi, tai teko šiek tiek apriboti valgymą. Bet vis tiek skanu, buvo gana daug, kai kas nevalgė, kai kas anksčiau jau buvo išėję. Tai kai išėjau, dar buvo ant stalo pridėta.

Čia istoriją būtų galima kaip ir baigti, bet dar vienas netikėtumas pasitiko stovėjimo aikštelėje. Mašina visiškai užstatyta buvo. Ir kokio velnio pasistačiau toje aikštelėje, kuri šiaip dienomis tik dėstytojams skirta. Pasirodo, neakivaizdiniai ją užgrūdo. Šiek tiek pasisukiojęs nesugalvojau, kaip būtų galima apsisukti. O išvažiuoti trukdę viena mašina, tiesiai prieš mano pastatyta. Budinti nieko  gero nepasakė, tikrai ne dėstytojo ten palikta. Tada bandžiau sukiotis, nu bet kai mašina didelė, ir nesimato, kada tiksliai gali atsiremti į kitą, tai nelabai kas ir gavosi. Nieko taip ir nesugalvojęs, o laukti noro visai neturėdamas, paprašiau pro šalį ėjusių trijų vyrukų pagalbos. Sutiko, iš pradžių sakydavo, kaip geriau sukti, po to vienas pasisiūlė pats atsisėti už vairo. Galiausiai, šiaip ne taip išsukom, kad išeitų išvažiuoti. Aišku, teko dar per žolė, ir per bordiūrus pervažiuoti, bet kito kelio jau nebuvo. Gerai, kad jie padėjo, kitaip niekaip nebūčiau išsukęs. Ir supratau, kad daugiau gyvenime ten nestatysiu mašinos.

Ką gi, renginys tikrai nevykusiai suorganizuotas. Vėliau, jei gausiu, įdėsiu keletą nuotraukų, dar reiks sužinoti, ar pernai buvo tokio lygio, ar geriau. Nes kitaip, kitais metais eisiu pats organizuoti.