amonas.lt

Savaitė beveik baigėsi, buvo tikrai įtempta. Sulaukėme kasmetinės LogIN konferencijos (kurioje nesudalyvavau dėl šalyje siaučiančios krizės). Apie ją ir nerašysiu, žinoma. Bet Kaune taip pat netrūko renginių, pasistengsiu trumpai pasidalinti, kur buvau ir ką mačiau.

Taigi, savaitė prasidėjo su antrąja kmsl rungtimi – buolingu. Kaip ir kiekvienais metais, organizatoriai padovanojo marškinėlius, šį kartą visiškai balti su mėlynu logotipu. Galėjo labiau dėl merginų pasistengti, dabar gi ir jos gavo tokius pačius, visai ne moteriškus marškinėlius. Bet čia ne esmė. Įspūdingo rezultato nepasiekėm, bet laikas praėjo visai smagiai, kada paskutinį kartą žaidžiau buolingą jau net neatsimenu.

Antradienį lyg ir nieko įdomaus nevyko, o va trečiadienį sulaukėme „Karjeros dienų“. Šį kartą visų įmonių stendai tilpo statybos fakultete, nors įmonių dalyvavo netgi daugiau nei pernai metais. Ir visi viename aukšte. Gal ir gerai, nereikėjo vaikščioti iš vieno pastato į kitą. Pačios įmonės neperdauginusiai ką siūlė, geriausiu atveju mokamą praktiką. Buvo įdomu paklausyti jų pristatymus, tai po to papildomų klausimų atsirado. Bendrai paėmus, tai renginys toks, na, ale kontaktams užmegzti, bet šiaip firmoms naujų darbuotojų, o tuo labiau studentų nė velnio nereikia. Ką gi, dienos pabaigai dar apturėjau Dramos Teatre vykusį dainuojamosios palėpės koncertą, Sauliui Petreikiui atminti. Tikrai smagus renginys gavosi, seniai jau buvo galima taip smagiai mėgautis muzika. O pats Petreikis pademonstravo, sakyčiau beveik neeilinius muzikinius sugebėjimus. Taigi, viskas buvo tikrai daugiau nei eilinis grojimas su gitara ir dainavimas. Išliks tik patys geriausi prisiminimai apie šį koncertą.

Ketvirtadienį teko apsilankyti renginyje „Kauno rampa“. Tai mėgėjų teatrų festivalis, nors spektakliai tikrai neatrodė labai jau mėgėjiški. Taigi, pirmiausia teko pamatyti Kauno “Varpo” gimnazijos teatro studijos spektaklį. Nors ten vaidino mokiniai, bet spektaklis buvo tikrai įdomus. Ir visai nesvarbu, kad trumpas. Toks kaip ir komedija, keliose vietose buvo tikrai juokinga. Visgi, vakare buvo dar vienas, netgi įdomesnis renginys – „Ledi 2010“. Visų universitetų Ledi varžėsi dėl geriausiosios titulo. Viskas vyko „Embassy“ klube, ten kur anksčiau buvo „Zepelinus“. Nežinau, kas ten buvo kad vietoj dirižablio liko tik kažkoks keistas pavadinimas, bet viduje niekas nepakito. Na nebent kelios kosmetinės detalės. Taigi, o dabar apie renginį. Šis prasidėjo laiku (kaip bebūtų keista), ir buvo tikrai nuostabus. Dalyvių pasirodymai buvo nuostabūs (na, vienų gal labiau patiko, kitų gal mažiau) ir įvairūs, visi skirtingi. Ir pats renginio vedimas patiko, tinkamas vedėjas, tinkama muzika. Tai sukuria savitą atmosferą ir pakelia nuotaiką. Fanų kai kurios dalyvės turėjo tikrai daug, stovint priekyje kai kuriais momentais buvo galima apkursti. Tokį renginį bus tikrai smagu vėliau pažiūrėti (žinoma sumontuotą). Vėliau buvo galima pasimėgauti mėgiama muzika, na, bent iki tol, kol pasirodė „Metal on Metal“. Ne mano stiliaus muzika, tai ilgiau ir neužsibuvau.

Penktadienis. Šiaip būtų savaitės pabaiga, bet ne šią savaitę (šeštadienį tas nežinojimas kainavo 6 Lt, kai teko sumokėti už mašinos parkavimą). Apsilankiau dar viename „Kauno rampos“ festivalio metu rodomame spektaklyje. Jaunimo asociacija “Teatronas” parodė savo premjerinį spektaklį „Kaimynas“. Šis manau patiko labiausiai iš visų per šias kelias dienas matytų. Toks pusiau rimtas, pusiau komedija, su visokiai įdomiais pamąstymais. Kai kurie veikėjai pasirodė labai įdomūs. Aktoriai, nors taip pat jauni žmonės, suvaidino tikrai puikiai. Turint galimybę, patariu nepraleisti ir pažiūrėti. Po spektaklio – prie filmo. Kaip ir visada, penktadienis, vakaras „Hashi“ klube. Žmonių prisirinko kaip niekad daug, net nustebau atėjęs. Gal filmas visus sudomino, gal reklamos daugiau buvo. „Shinigami no seido“ (angl. Sweet Rain), nestandartinio siužeto filmas. Apie giltinę, kuris yra žavus vaikinas. Pusiau rimtas, pusiau komedija, bet tikrai įdomus. Tokia filmai tiems atvejams, kai būni pavargęs nuo Holivudo produkcijos ir norisi kažko, ką būtų galima po to prisiminti. O ir šiaip, Japonų filmai dažniausiai būna įdomesni, nei holivudiniai jų perdirbiniai, prikimšti daug efektų ir reklamos. Na ir galingai penktadienio pabaigai nulėkiau į „KobraTV“ (ten kur šiuo metu darbuojuosi) dviejų metų gimtadienio šventę. Čia taip pat prisidėjo prie visos bendros nuotaikos, vakaras buvo tikrai nuostabus. Jau dabar laukiu sezono uždarymo, kuris, tikėkimės bus ne ką prastesnis. Nors Rugsėjį buvęs atidarymas buvo ne toks smagus kaip šis gimtadienis

Būtų lyg ir viskas, bet va šeštadienį apsilankiau savo pastiniame tos pačios „Teatrono“ asociacijos spektaklyje – „Riba“. Pradžios nemačiau, bet tai spektaklis apie šių laikų gyvenimą. Apie vieno žmogaus mirtį ir jo draugų tolesnį gyvenimą. Nevisai supratau, kaip ir kur ten kas, bet gal dėl to, kad nemačiau pradžios. Ir šiaip toks gana rimtas, visiškai kitoks nei prieš tai buvęs.

O šiandien, kad ir kaip keistai skambėtų, apturėjau dar vieną spektaklį. Tai mažajame teatre rodomas „Sidabrinis fėjos šaukštelis“. Tai vaikams skirtas spektaklis, su labai gražiu sceniniu apipavidalinimu. Nors pati scena nedidelė, bet paruošta tikrai gražiai. Šį tikriausiai irgi kažkada parodysime per KobraTV, tik neaišku, ar vyresniems labai patiks.

Taigi, štai tokią savaitę apturėjau. Prie viso to dar būtų galima pridėti praktiką, į kurią keliaudavau rytais ir kitokius reikalus, ir gausime non stop veiksmą. Kai kada atrodė, kad esu dviejose vietose vienu metu O kitą savaitę nusimato Anime Nights, kuriame taip pat būtinai dalyvausiu. Taip kad laukite atsiliepimų ir iš ten

Kaip bebūtų gaila, rytoj baigiasi vasara, prasideda ruduo, o kartu su juo ir nauji mokslo metai. Tikrai nelaukiu. Taip norisi dar šilto oro, laisvesnio grafiko nuo darbų. Su rudeniu prasideda ir Kobra TV, kurioje dirbu naujasis sezonas. Kai kas iš mūsų labai šauniai pasidarbavo ir sukūrė tikrai smagų naujo sezono klipuką, kuriuo labai norėjau pasidalinti ir parodyti:

KobraTV from Lakrestas on Vimeo.

Beje, rytoj jis bus rodomas Kauno Sporto Halėje, ten visiems susirinkusiems pirmakursiams

P.S. O jeigu tu esi studentas (arba ne), ir nori prisijungti prie mūsų komandos, tai rašyk, nauji nariai visada laukiami

Seniai jau berašiau apie darbą, tai trumpai vėl parašysiu. Visi tik ir kalba, kad krizė, ir kad blogai su darbais. Kiek esu kalbėjęs su draugais, labai daug kur tiesiog tyčiojasi iš darbuotojų. Atlyginimai minimalūs, dirbk dar daugiau. Pas mus darbe buvo visiškai taip pat. Sakau buvo, kadangi dėl tam tikrų aplinkybių palikau tą apgailėtiną įstaigą. Apie tas aplinkybes nerašysiu, bet ten tikrai prisigalvojo tiek naujų nesąmonių, kad net baisu. Dirbdavom su vienos didelės įmonės klientais, kur labai akcentuodavo aptarnavimo kokybę. Atseit įmonei rūpi jos klientai. Nė velnio, jei nerūpi darbuotai, tai klientai tuo labiau. Kiek esu girdėjęs, tai net Maximose situacija panaši, žmones perkasi kaip ir anksčiau (gaunamos pajamos beveik nepasikeitę), o darbuotojus atleidinėja, tiem kurie lieka – duoda dirbti dar daugiau. Šlykščiai elgiasi.

O esmė šio įrašo tokia, kad jei kas žinot kokią vietą, kur būtų galima gauti normalesnį darbą Kauno regione, labai welcome pasireikšti komentaruose. Jei tai asmeninė žinutė – komentaro galėsiu nepublikuoti

Kad jau dirbu moku didelius (pagal atlyginimą) mokesčius, o dar ir kitur išeina pinigų, tai nusprendžiau, kad reikia deklaruoti, dar galimą neblogą sumą pinigų atgauti. Didesnę pusę mėnesio atlyginimo. O kadangi popieriaus nemėgstu, tai deklaravau internetu. Jungtis prie banko tikrai ilga ir nuobodi procedūra, bet jei reikia, tai reikia. Užpildžiau viską pagal išankstinę, viskas tinka, nusiunčiau, laukiu pinigų. Kažkaip mėnuo baigėsi, niekas taip ir neatėjo. Galiausia gaunu popierinį (!) laišką, kuriama parašyta, kad blogai nurodžiau sąskaitą. Dar keisčiau, kad rajonas parašytas Vilniaus, nors gyvenu šalia Kauno. Tam laiške nurodyta kur reikia pristatyti dokumentus, adresas, vieta, moteriškės vardas, pavardė, į kurią galima kreiptis ir žinoma visi nemokami numeriai. Tai ėmiau ir parašiau tai moteriškei, vardas pavardė tokie lyg ir rusiški, nu bet visokie žmonės dirba. Dar dėl viso pikto paskambinau ir tuo nemokamu numeriu, pasakė, kad norint patikslinti sąskaitą, reikia per naują viską užpildyti. Taip ir nesulaukęs jokio atsakymo iš tos moteriškės ėmiau ir užpildžiau viską per naują. Pirmą kartą buvo blogai, nes nukabino paskutinį skaičiau, vis galvojau, kaip tai nutiko, nes nukopijavau tiesiai iš banko puslapio. Antrą kartą vėl kopijavau, tik jau atidžiai tikrinau, na ir vėl nėra paskutinio skaičiaus. Kas blogiausia, tai jo jau nebeleidžia ir parašyti. Kaip suprasti? Tada ėmiau ir nutryniau LT raides sąskaitos pradžioje, ir vėl nusiunčiau. Ilgai laukti neteko, parėjo pranešimas, kad blogai. Šį kartą jau adresai parašyti gerai, nurodytas Kauno VMI. Nesąmonė kažkokia, ėmiau ir nuvažiavau pas juos.

Va čia ir prasideda linksmybės. Viskas gražu, tvarkingai suremontuota, laukimo sistema kaip bankuose. Čia kaip visada tenka palaukti, nes tikriausiai niekur nėra taip, kad atėjus nereiktų laukti. Atėjau prieš pietus, dirbančių tetulyčių nedaug, žmonių irgi, bet vis tiek beveik viskas stovi vietoje. Atlaukiau savo eilė, prieinu, atsisėdu, o ten sėdinti moteriškė taip piktai pasižiūri, kad net baisu. Pasakau kame bėdos, duoda lapą, sako, užpildyk prašymą patikslinti sąskaitą. Pildau, jei kažkas paskambina telefonu, sau ramiausiai šnekasi. Įpusėjus pildyti, parodo, kad toliau nebepildyčiau ir šiaip ne taip baigia kalbėti. Tada ir sako, deklaracija atmesta, riekia per naują pildyti. Na gerai sakau, jei reikia galiu pasakyti kur ką ten parašyti (tai buvo tik malonus pasiūlymas, kad būtų greičiau), i ji tokiu piktu balsu, tokiu, tarsi aš būčiau niekas ir apskritai ko čia atėjau pasako, kad dabar jinai pildys (daugmaž, užsičiaupk, paklausiu, jei ko reikės). Pildė, ko reikėjo paklausė, atsakiau. Žinoma, ilgai neužtruko, kai baigė atsisveikinau, kad jau aš atsisveikinu, tai ir ji puse žodžio kažką pasakė. Išėjau net nesidairydamas. Tokio aptarnavimo dar niekada neturėjau. Pagalvojus apie savo darbą, tai neduok dieve, nemandagiai ką nors pasakysi klientui arba nepaklausi tam tikrų klausimų, išgirs, bus blogai. O čia. Tikiuosi daugiau nebereikės lankytis tokioje įstaigoje.

Ar žinote kokiu greičiu Lietuvoje sklinda informacija?
Ypač nelabai skaitomame BLOGe. Tai va, kadangi rašau apie viską, tai aišku ir
apie darbą. Tai šį, tai tą. Pats įsimintiniausias įrašas aišku yra šis:
http://www.blogas.lt/amonas/312575/teo-akmens-amziaus-iranga-stovi.html. Jau
tada, kai parašiau, o tai buvo senokai, maždaug prieš 2 mėnesius, atsirado
kažkas, kas mane pažįsta. Iš pradžių maniau, kad tai vienas iš vadovų, nes
įdėjau į jo puslapį linką, kas nors paspaudė, nuėjo, statistikoj juk viską rodo.
Kaip vėliau paaiškėjo, klydau. Tai va, viskas taip ir buvo, laikas ėjo. Ir štai
visai prieš naujas, kai kas iš konsultantų (šiaip jau nustebau, nes dirba visai
kitame „Skyriuje“, vadovai, manau kiti) aptiko straipsnį ir nusiuntė vadovui.
Tada tas aišku man parašė. Jei nebūtų komentaro su mano vardu, tai tikriausiai
nebūtų žinojęs kam rašyti, bent jau pradžioje. Tai va, viskas parėjo per visus
vadovus, man ir sako, tu rašai, rašyk, bet kai kurias nuotraukas išimk. Nu ką,
išimti tai išimti, kai kurias išėmiau, kurias, „pasiūlė“. Net ir
nesireklamuojant, ir niekam nieko nesakant žinios sklinda. Įdomiausias ir
neatsakytas klausimas lieka, kas buvo pirmasis žmogus, parašęs tuos komentarus.
Kaip ir numanau kas, bet tada dar vienas klausimas, kaip taip greitai sužinojo
tikrąjį autorių, nes jokiu savo duomenų kaip ir neesu parašęs. Kai
išsiaiškinsiu, parašysiu. Taip sakant, laukite tęsinio.

P.S. Dėl tų
kompiuterių, dabar pagaliau jau keičia juos, visiškai naujais, kada nors vėliau
ta tema parašysiu, kai jau visus pakeis.