amonas.lt

Dar studijuodamas susiradau darbą, tuo metu atrodė lyg ir visai neblogai, pajamų yra, su studijomis suderinti galima. Toks visiškai studentiškas darbas. Va ten ir sužinojau, ką reiškia, kai tau lipa ant galvos, ir sako, ką turi daryti, ko ne. Atlyginimą kerpa kiek tik įmanoma (priedų sistema). Išdirbau ten gana ilgai, bet po to supratau, kad nenoriu kitiems vergauti. Žinoma, ne visi darbai tokie blogi kaip tas, kai kur galima dirbti ir gerai gyventi, bet su dabartine situacija Lietuvoje tokią šiltą vietelę rasti gana sunku. Dar sunkiau ten patekti. O turint savo verslą, viskas priklauso nuo tavęs. Dirbti teks daugiau, bet gyvenimas bus įdomesnis. Ir diena prasidės kada to norėsi, o ne 8 ryto 5 dienas per savaitę.

Taigi, pradėjau nuo paprasčiausio – įkūriau elektroninę parduotuvę. Sakysit, ot, koks čia verslas, bet kas gali tokią įkurti, ir jų daugybė yra. Tai tiesa, bet nuo kažko pradėti reikia. Į tą temą dabar labai nesigilinsiu, tiesiog pabandysiu papasakoti,  ko reikia ir ko galima tikėtis kuriant elektroninę parduotuvę.

Pirmiausias, ir  dažniausiai mažiausiai pažįstamas dalykas – mokesčiai. Kai kažkur dirbi, dėl to sukti galvos nereikia, bet kai darai savo, tiesiog privalai apie juos žinoti ir nepamiršti. Daugelis mano matytų elektroninių parduotuvių yra valdomos UAB, bet to visai nereikia, jeigu dirbsite tik internete arba dar kokioje vietoje, o fizinės parduotuvės neatidarinėsite. Tam užteks ir individualios veiklos. Mažiau išlaidų, paprastesnė buhalterija.  Visą veiklų sąrašą galima rasti čia (labai aiškiai ir paprastai viskas surašyta). Elektroninei parduotuvei pasirinkti reikėtų šį: 47.91 (Užsakomasis pardavimas paštu arba internetu). Tik labai svarbu veiklą užregistruoti dar iki pirmojo užsakymo, nes data ant dokumentų negali būti ankstesnė nei veiklos pradžia. Užregistruoti veiklą taip pat labai nesunku, tereikia nuvykti į artimiausią mokesčių inspekcijos skyrių ir užpildyti dokumentus. Pildant nieko mokėti nereikės (reikės vėliau). Tik atsiranda prievolė pildyti metinę deklaraciją.

Prieš pildant dokumentus reikėtų žinoti ir apie mokesčius. Kiekvieną mėnesį turėsite mokėti  72 Lt PSD. Nepriklausomai, dirbate kur nors, ar ne. Visiškai absurdiškas įstatymas, nes jeigu esate įdarbinti, už jus jau moka PSD (Privalomasis Sveikatos Draudimas) darbdavys. Gaunasi, kad žmogus moka dvigubą PSD mokestį. Ar nuėjęs į ligoninę gaus dvigubai geresnes paslaugas? NE. Visgi, jeigu kažkur dirbate, šio mokesčio nereikės mokėti kiekvieną mėnesį, užteks metų gale pervesti visą sumą. Taigi, jeigu kažkur dirbate, galite pradėti veiklą, o mokesčius sumokėsite metų gale. Prie PSD mokesčio dar prisidės VSD (nuo pusės apmokestinamųjų pajamų 28,5 proc.). Na ir dar reikės sumokėti 5 procentus GMP (nuo 2011 m., anksčiau buvo 15) nuo pelno. Pelnas skaičiuojamas iš pajamų, gautų vykdant veiklą atėmus susijusias išlaidas. Vienas dalykas kuris man nepatiko, į išlaidas negalima įtraukti prekių įsigijimo sumos. Taigi, jeigu įsigijote daug prekių, jų pardavėte tik pusę, tai mokesčiai ir skaičiuosis nuo tos pusės gautų pajamų. Niekam neįdomu, kad išleidote krūvą pinigų prekėms įsigyti.

Telieka įsigyti žurnalą buhalterijai, ir galima žengti toliau. O sekantis žingsnis – kur gi talpinti elektroninę parduotuvę? Domeną geriausia sugalvoti ir registruoti iškarto (25 Lt + PVM metams). Kurti savo platformą galės tik programuotojai. Samdyti kažką, kad kurtų – brangiai kainuos, o rezultatas, na, priklausys nuo kainos, tai gali kainuoti ir labai brangiai (nuo 3000 Lt kažkur). Pigiausias variantas – pasinaudoti nemokamomis platformomis. Tik jos visos sukurtos užsienyje ir viskas ten parašyta anglų kalba. Gana neblogą sąrašą galite rasti čia. Bet čia taip pat reikės šiokių tokių informatikos žinių. Jei visgi nenorite terliotis ir dar viską verstis iš anglų kalbos, galite pasirinkti iš Lietuvoje tokias paslaugas siūlančių įmonių (HostPartner, freeshop, ir kt.) . Daugelis iš jų naudoja tą pačia nemokamą platformą, tik ji pritaikyta Lietuvos rinkai. Ir žinoma sulietuvinta. Na o aš pasirinkau verskis.lt sprendimą. Tai bene brangiausias paslaugas Lietuvoje teikianti kompanija, bet jei turi savo sukurtą elektroninės prekybos platformą. Prieš renkantis, labiausiai patiko ir jų dizaino sprendimai. Taip pat suviliojo ir automatinis sąskaitų faktūrų išrašymo modelis. Na, ir pagalvojau, pasiimsiu metam, bus šiek tiek pigiau – 130 Lt mėnesiui.

Bet ne viskas taip gražu ir greita, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.  Norint gauti nuolaidą (nuomojant metams laiko) visą sumą reikia sumokėti iškarto. Keistas sprendimas, nes sutartis pasirašoma popieriniame variante, tai kokio velnio visą mokestį mokėti iškarto? Norint išvengti didelių išlaidų teko imti trumpiausiam leidžiamam laikotarpiui – 3 mėnesiams.  Ko pasekoje mėnesio nuomos kaina tapo didesnė. Bet tada staiga atsirado dar vienas mokestis – už dizainą. Jų puslapyje to nerasite (bent jau tuo metu, kai pirkau, to nebuvo), bet dizainą galima pirkti tik iš jų. O tai kainuoja dar papildomus 600 Lt (be logotipo kūrimo). Sukandęs dantis sumokėjau, tikėdamasis, kad visgi gera išvaizda ir greitai veikianti parduotuvė yra svarbiau. Pasirašius sutartį ir sumokėjus pinigus gavau prisijungimo duomenis ir pradėjau kelti informaciją. Dizaino sulaukiau po maždaug savaitės. Laukdamas vis tikėjausi, kad, na, dizainas visgi meninis dalykas, nėra ko per daug skubinti. O kad tas dizainas atsirastų ant parduotuvės, su juo turėjo padirbėti techninis dizaineris. To teko laukti daugiau negu savaitę. Dėl šito žiauriai pykau, nes pinigai sumokėti, nuoma sukasi, o parduotuvė neveikia. Prekyba, žinoma taip pat nevyksta. Taigi, šiaip ne taip, po daug laiškų, dizainą uždėjo ir parduotuvę paleido. Dėl viso to delsimo pasiūlė 1.000.000 banerio parodymų savo internetinių parduotuvių kataloge (VUP.lt). Labiau norėjosi nuolaidos nuomos mokesčiui, bet nusprendžiau išbandyti ir pažiūrėti, kokia gi nauda iš tų parodymų. Bet apie tai kitą kartą. Taigi, galiu psakyti tik tiek, kad jeigu mokestis didžiausias, tai dar nereiškia, kad jus aptarnaus geriausiai. Jeigu planuojate naudotis verskis.lt paslaugomis, tai pasirašinėdami sutartį nurodykite terminus, iki kada dizainas turėtų būti padarytas, nes kitaip gali tekti ilgai laukti…

Va tokia mano istorija atidarinėjant zaliaarbata.lt parduotuvę.  Marketingą ir reklamą paliksiu kitam įrašui, kai bus šiek tiek daugiau informacijos ir statistikos. O šį užbaigsiu pasakojimu, kodėl pasirinkau būtent šią sritį, t.y. Japonišką žaliąją arbatą. Iš pradžių planuose buvo atidaryti Japoniško maisto parduotuvę, bet visgi, ne taip jau lengva rasti tiekėjus, iš kurių būtų galima įsigyti produktus. Iš parduotuvės juk nepirksi. Japonų kalbos dar nemoku, bet kadangi seniai domiuosi šia šalimi, tai pavyko rasti žmonių, kurie padėtų. Taigi, maisto parduotuvės idėją atidėjus vėlesniam laikui buvo pasirinkta žalioji arbata. Ji tikrai skiriasi nuo tos, kurią galite rasti prekybos centruose. nesinorėjo vežti nekokybiško produkto. O kad ta kokybė matytųsi ir paprastam vartotojui, visi pakeliai yra supakuoti Japonijoje, ir, kas svarbiausia, iš jų ištrauktas oras. Tai reiškia, kad arbata visiškai nepraranda kokybės, nes neturi sąlyčio su oru iki tos akimirkos, kol vartotojas nepradaro pakelio. Kad vėliau išeitų lengvai išlaikyti šviežią ir aromatingą arbatą, pakeliai yra su užspaudžiamu plastikiniu viršumi. Taip pat žalia arbata yra natūralus sveikatos šaltinis. Moksliškai įrodyta, kad žalia arbata veikia kaip prevencinė priemonė nuo diabeto, vėžio, dantų gedimo, senėjimo procesų, turi teigiamą poveikį lieknėjimui, padidina organizmo imunitetą, mažina kraujo spaudimą (tik ichibancha, pirmo skynimo arbata) bei kraujyje esančio cholesterolio kiekį ir t.t. Prie viso to dar galima pridėti ir tai, kad parduotuvėje galite įsigyti tik rūšinę Yamecha (八女茶) žalią arbatą. Yamecha yra vertinama kaip pati geriausia rūšinė žalia arbata visoje Japonijoje.

Kur geriausia vieta reklamuotis? Žinoma, savo tinklaraštyje. Taigi, kaip daugelis kolegų ir daro, norėdami ką nors parduoti, ar šiaip ką pasiūlyti, taip padarysiu ir aš.
Tik pasiūlysiu paslaugas, kurias galiu suteikti. O jei tiksliau, tai filmuoju įvairius renginius. Daugiau nei metus darbuojuosi studentiškoje televizijoje KobraTV, taigi, nusprendžiau kad jau turiu pakankamai patirties šiuose reikaluose. Tik vestuvių dar nepradėsiu filmuoti, nes ir taip visi jas filmuoja, taigi, jei kam reikia tikrai rasit šį darbą dirbančių žmonių. Panaršius internete ir pažiūrėjus ten esamas kainas, savąsias sudariau tokias:

• Trumpo renginio 1 valandos kaina: 50 Lt. Čia būtų Kaune ar Kauno rajone. Nes tiesiog neapsimokėtų važiuoti toliau.
• Visos dienos filmavimas (jei renginys ilgas arba vyksta per kelias vietas): 500 Lt.

Filmuojama HD formatu. Jeigu manote kad tokios kokybės nereikia, galima ir DV formatu. Šios kainos yra be montavimo darbų.

• Mano filmuoto renginio montavimas. 1 valanda: 50 Lt.
• Jūsų turimos medžiagos montavimas. 1 filmuotos medžiagos valanda: 100 Lt.

Montavimo darbai dažniausiai užtrunka ilgiau nei filmavimas, nes reikia viską peržiūrėti ir dar gerai pagalvoti, ką dėti, o ko ne. Jei tiksliau, tai būtų brokuotų ir nepavykusių kadrų pašalinimas, perėjimų tarp kadrų įdėjimas, muzikinio fono ir audio efektų įdėjimas, specialiųjų video efektų įdėjimas, filmo suskirstymas į dalis su tikslu per peržiūrą greitai pasiekti norimą fragmentą, filmo iš nuotraukų kūrimas). Apie mokėjimą dirbti montavimo programine įranga net nekalbu. Pageidaujantiems trumpo filmuko (tinkančio dėti į YouTube, Vimeo ar tiesiog persiųsti draugams) kaina derinama atskirai, pagal bendrą užsakymą.

Kontaktai:

Tel.:  863753855

Mail: andrius117 [baronka] gmail.com

Andrius Ž.

O štai keletas mano filmuotų video, kad susidarytumėt bendrą vaizdą:

Gatvės šokių renginys Kaune. The Circle. Filmavau ir montavau.

VDU radijo gimtadienis. Šį renginį tik filmavau.

Renginys KTU universitete. Taip pat tik filmavau.

Burbuliatorius Kaune. Filmavau ir montavau.

Dar vienas reporatžas iš Burbuliatoriaus. Filmavau ir montavau.

Korėjietiško klubo Kaune atidarymas. Tik filmavau.

Savaitė beveik baigėsi, buvo tikrai įtempta. Sulaukėme kasmetinės LogIN konferencijos (kurioje nesudalyvavau dėl šalyje siaučiančios krizės). Apie ją ir nerašysiu, žinoma. Bet Kaune taip pat netrūko renginių, pasistengsiu trumpai pasidalinti, kur buvau ir ką mačiau.

Taigi, savaitė prasidėjo su antrąja kmsl rungtimi – buolingu. Kaip ir kiekvienais metais, organizatoriai padovanojo marškinėlius, šį kartą visiškai balti su mėlynu logotipu. Galėjo labiau dėl merginų pasistengti, dabar gi ir jos gavo tokius pačius, visai ne moteriškus marškinėlius. Bet čia ne esmė. Įspūdingo rezultato nepasiekėm, bet laikas praėjo visai smagiai, kada paskutinį kartą žaidžiau buolingą jau net neatsimenu.

Antradienį lyg ir nieko įdomaus nevyko, o va trečiadienį sulaukėme „Karjeros dienų“. Šį kartą visų įmonių stendai tilpo statybos fakultete, nors įmonių dalyvavo netgi daugiau nei pernai metais. Ir visi viename aukšte. Gal ir gerai, nereikėjo vaikščioti iš vieno pastato į kitą. Pačios įmonės neperdauginusiai ką siūlė, geriausiu atveju mokamą praktiką. Buvo įdomu paklausyti jų pristatymus, tai po to papildomų klausimų atsirado. Bendrai paėmus, tai renginys toks, na, ale kontaktams užmegzti, bet šiaip firmoms naujų darbuotojų, o tuo labiau studentų nė velnio nereikia. Ką gi, dienos pabaigai dar apturėjau Dramos Teatre vykusį dainuojamosios palėpės koncertą, Sauliui Petreikiui atminti. Tikrai smagus renginys gavosi, seniai jau buvo galima taip smagiai mėgautis muzika. O pats Petreikis pademonstravo, sakyčiau beveik neeilinius muzikinius sugebėjimus. Taigi, viskas buvo tikrai daugiau nei eilinis grojimas su gitara ir dainavimas. Išliks tik patys geriausi prisiminimai apie šį koncertą.

Ketvirtadienį teko apsilankyti renginyje „Kauno rampa“. Tai mėgėjų teatrų festivalis, nors spektakliai tikrai neatrodė labai jau mėgėjiški. Taigi, pirmiausia teko pamatyti Kauno “Varpo” gimnazijos teatro studijos spektaklį. Nors ten vaidino mokiniai, bet spektaklis buvo tikrai įdomus. Ir visai nesvarbu, kad trumpas. Toks kaip ir komedija, keliose vietose buvo tikrai juokinga. Visgi, vakare buvo dar vienas, netgi įdomesnis renginys – „Ledi 2010“. Visų universitetų Ledi varžėsi dėl geriausiosios titulo. Viskas vyko „Embassy“ klube, ten kur anksčiau buvo „Zepelinus“. Nežinau, kas ten buvo kad vietoj dirižablio liko tik kažkoks keistas pavadinimas, bet viduje niekas nepakito. Na nebent kelios kosmetinės detalės. Taigi, o dabar apie renginį. Šis prasidėjo laiku (kaip bebūtų keista), ir buvo tikrai nuostabus. Dalyvių pasirodymai buvo nuostabūs (na, vienų gal labiau patiko, kitų gal mažiau) ir įvairūs, visi skirtingi. Ir pats renginio vedimas patiko, tinkamas vedėjas, tinkama muzika. Tai sukuria savitą atmosferą ir pakelia nuotaiką. Fanų kai kurios dalyvės turėjo tikrai daug, stovint priekyje kai kuriais momentais buvo galima apkursti. Tokį renginį bus tikrai smagu vėliau pažiūrėti (žinoma sumontuotą). Vėliau buvo galima pasimėgauti mėgiama muzika, na, bent iki tol, kol pasirodė „Metal on Metal“. Ne mano stiliaus muzika, tai ilgiau ir neužsibuvau.

Penktadienis. Šiaip būtų savaitės pabaiga, bet ne šią savaitę (šeštadienį tas nežinojimas kainavo 6 Lt, kai teko sumokėti už mašinos parkavimą). Apsilankiau dar viename „Kauno rampos“ festivalio metu rodomame spektaklyje. Jaunimo asociacija “Teatronas” parodė savo premjerinį spektaklį „Kaimynas“. Šis manau patiko labiausiai iš visų per šias kelias dienas matytų. Toks pusiau rimtas, pusiau komedija, su visokiai įdomiais pamąstymais. Kai kurie veikėjai pasirodė labai įdomūs. Aktoriai, nors taip pat jauni žmonės, suvaidino tikrai puikiai. Turint galimybę, patariu nepraleisti ir pažiūrėti. Po spektaklio – prie filmo. Kaip ir visada, penktadienis, vakaras „Hashi“ klube. Žmonių prisirinko kaip niekad daug, net nustebau atėjęs. Gal filmas visus sudomino, gal reklamos daugiau buvo. „Shinigami no seido“ (angl. Sweet Rain), nestandartinio siužeto filmas. Apie giltinę, kuris yra žavus vaikinas. Pusiau rimtas, pusiau komedija, bet tikrai įdomus. Tokia filmai tiems atvejams, kai būni pavargęs nuo Holivudo produkcijos ir norisi kažko, ką būtų galima po to prisiminti. O ir šiaip, Japonų filmai dažniausiai būna įdomesni, nei holivudiniai jų perdirbiniai, prikimšti daug efektų ir reklamos. Na ir galingai penktadienio pabaigai nulėkiau į „KobraTV“ (ten kur šiuo metu darbuojuosi) dviejų metų gimtadienio šventę. Čia taip pat prisidėjo prie visos bendros nuotaikos, vakaras buvo tikrai nuostabus. Jau dabar laukiu sezono uždarymo, kuris, tikėkimės bus ne ką prastesnis. Nors Rugsėjį buvęs atidarymas buvo ne toks smagus kaip šis gimtadienis

Būtų lyg ir viskas, bet va šeštadienį apsilankiau savo pastiniame tos pačios „Teatrono“ asociacijos spektaklyje – „Riba“. Pradžios nemačiau, bet tai spektaklis apie šių laikų gyvenimą. Apie vieno žmogaus mirtį ir jo draugų tolesnį gyvenimą. Nevisai supratau, kaip ir kur ten kas, bet gal dėl to, kad nemačiau pradžios. Ir šiaip toks gana rimtas, visiškai kitoks nei prieš tai buvęs.

O šiandien, kad ir kaip keistai skambėtų, apturėjau dar vieną spektaklį. Tai mažajame teatre rodomas „Sidabrinis fėjos šaukštelis“. Tai vaikams skirtas spektaklis, su labai gražiu sceniniu apipavidalinimu. Nors pati scena nedidelė, bet paruošta tikrai gražiai. Šį tikriausiai irgi kažkada parodysime per KobraTV, tik neaišku, ar vyresniems labai patiks.

Taigi, štai tokią savaitę apturėjau. Prie viso to dar būtų galima pridėti praktiką, į kurią keliaudavau rytais ir kitokius reikalus, ir gausime non stop veiksmą. Kai kada atrodė, kad esu dviejose vietose vienu metu O kitą savaitę nusimato Anime Nights, kuriame taip pat būtinai dalyvausiu. Taip kad laukite atsiliepimų ir iš ten

Kaip bebūtų gaila, rytoj baigiasi vasara, prasideda ruduo, o kartu su juo ir nauji mokslo metai. Tikrai nelaukiu. Taip norisi dar šilto oro, laisvesnio grafiko nuo darbų. Su rudeniu prasideda ir Kobra TV, kurioje dirbu naujasis sezonas. Kai kas iš mūsų labai šauniai pasidarbavo ir sukūrė tikrai smagų naujo sezono klipuką, kuriuo labai norėjau pasidalinti ir parodyti:

KobraTV from Lakrestas on Vimeo.

Beje, rytoj jis bus rodomas Kauno Sporto Halėje, ten visiems susirinkusiems pirmakursiams

P.S. O jeigu tu esi studentas (arba ne), ir nori prisijungti prie mūsų komandos, tai rašyk, nauji nariai visada laukiami

Seniai jau berašiau apie darbą, tai trumpai vėl parašysiu. Visi tik ir kalba, kad krizė, ir kad blogai su darbais. Kiek esu kalbėjęs su draugais, labai daug kur tiesiog tyčiojasi iš darbuotojų. Atlyginimai minimalūs, dirbk dar daugiau. Pas mus darbe buvo visiškai taip pat. Sakau buvo, kadangi dėl tam tikrų aplinkybių palikau tą apgailėtiną įstaigą. Apie tas aplinkybes nerašysiu, bet ten tikrai prisigalvojo tiek naujų nesąmonių, kad net baisu. Dirbdavom su vienos didelės įmonės klientais, kur labai akcentuodavo aptarnavimo kokybę. Atseit įmonei rūpi jos klientai. Nė velnio, jei nerūpi darbuotai, tai klientai tuo labiau. Kiek esu girdėjęs, tai net Maximose situacija panaši, žmones perkasi kaip ir anksčiau (gaunamos pajamos beveik nepasikeitę), o darbuotojus atleidinėja, tiem kurie lieka – duoda dirbti dar daugiau. Šlykščiai elgiasi.

O esmė šio įrašo tokia, kad jei kas žinot kokią vietą, kur būtų galima gauti normalesnį darbą Kauno regione, labai welcome pasireikšti komentaruose. Jei tai asmeninė žinutė – komentaro galėsiu nepublikuoti