amonas.lt

Paskutiniu metu šiek tiek tingisi rašyti, tai rašau tik apie įdomius ir svarbiu dalykus. Dėl to įrašų būna nedaug. Bet kartu vis dar likusi ir tradicija aprašyti filmą, matytą kino teatre. Nežinau kodėl, bet kol kas dar nelaužysiu. O kadangi bent kartą į mėnesį apsilankau (ypač kai būna Yomayo arba Yzzi dienos), tai gaunasi, kad labai daug įrašų yra apie filmus. Na, tai jau gaunasi ir tiek. Taigi, praeitą mėnesį sužiūrėjau 2, šį kartą visgi grįžau prie tradiciškai vieno filmo Ir pasitaikė ne bet koks, o Lietuviškas. Jį jau rodė tuo metu, bet ne tą dieną kai buvo akcija. O dabar gi parodė. Na ir kaip praleisi tokią progą.

Filmo plakatai šiek tiek primena žurnalo viršelį. Kai pirmą kartą pamačiau, tai net pagalvojau, kad gal visgi tai ir yra žurnalas. Treileris pasirodė taip pat neperseniausiai, bet buvo padarytas labai gerai. Kaip matome, visi ženklai rodo į gerą pusę, einam į filmą.

O šis tikrai patiko. Pagaliau pamačiau kažką panašaus į Holivudo produkciją. Na, keiksmažodžių tikrai daug, bet tai filmo dalis, ir jei labai į juos nesikoncentruoji, tai ir nesijaučia labai stipriai. Vaidyba taip pat nepriekaištinga, nėra prie ko prikibti, jokių kvailų klaidų, ar dar ko nors. Na o veiksmas totaliai verčiantis iš koto ir įtraukiantis. Ir dar su humoro elementais, viskas tiesiog lekia pro šalį ir dar juokas vietomis ima. Visai patiko Šapranausko personažas, jo humoras visada įdomus, o vaidyba tikrai gera. Užsieniečiai greičiausiai nesupras lietuviškų bairių ar keiksmažodžių, tai dėl sėkmės ten negaliu garantuoti, bet Lietuvoje filmas kiek pastebėjau tikrai sulaukė populiarumo. Buvo rodomas antroje salėje (viena iš didžiųjų salių), visos vietos buvo užimtos. Na, aišku dėl to, kad bilietai tik po 6 litus, bet visgi. Šiek tiek įdomu, iš kur buvo kinas, vaidinęs narkotikų kurjerį, bet tikriausiai lietuviškai nemokėjo, nes taip ir nepasakė nė vieno žodžio. Bet tokia egzotika visai gerai.

Po to stebint titrus pastebėjau, kad buvo parašytas tik vienas operatorius. Nieko sau, tokį filmą nufilmavo. Aišku, buvo ten ir padėjėjų tikriausiai, bet visgi, šiek tiek keista. Režisierius taip pat talentingas. Per kažkokį dokumentinį filmą jį mačiau, dar jaunas tada buvo, tai kai dabar pamačiau, net nestebau, kaip susenęs. Tikėkimės sulauksime dar jo darbų, neprastesnių nei šis. O dabar einu žiūrėti pirmąją dalį, tikiuosi pamatyti kažką panašaus.

Štai ir sulaukėme Sausio mėnesio „Yomayo“ dienos. Nežinau, ar gimtadienio proga, ar šiaip, kad daugiau žmonių ateitų, bet bilietai buvo pardavinėjami po 6 litus. Neskaitant praėjusio mėnesio, tokia akcija atrakcija buvo seniai. Šiaip ne kartą minėjau, kad 2 filmai per dieną yra daug, arba per daug, bet diena taip gavosi, kad nuėjau į 2. Kad laikas veltui nesigaišintų laukiant vėlesnio seanso.

Pirmasis buvo „Aušros kariai“. Prieš žiūrinti filmą kaip visada sulaukė puokštės reklamų, kažkaip užkliuvo „Nasha Russia. Likimo kiaušai“. Treileris padarytas kaip veiksmo filmo. Visai nepatiko, tarsi koks šaudo gaudo filmas būtų. O štai anksčiau matyta ištrauka kur kas geriau žiūrisi. Ypač kai tie aktoriai kalba, juokingiausia dalis, tik dėl to eičiau į tokį filmą. Nenukrypstant nuo temos, tai prieš einant į filmą dažnai paskaitinėju komentarus. Aišku, jų būna visokių, ir gerų, ir blogų. Šį kartą prisijungsiu prie blogųjų fronto, nes filmas pasirodė gana lėkštas. Taigi, žemėje visi tapo vampyrais. Iš visų kitų įmanomų filmų prisimenu, kad vampyrai dažniausiai būna greitesni ir stipresni nei žmonės. O čia jie tik nesensta. Visiškai neįdomu. Ai, ir dar sudega nuo saulės spindulių. Na, šitą užskaitom. Toliau galima padiskutuoti apie laikmetį. Taigi, jau 2019 metai. Atrodo kūrėjai pamiršo tokį dalyką kaip technologijos ir pažanga. Mobilieji vis dar su mygtukais (neaišku, ar ten apskritai buvo su liečiamuoju ekranu), mašinos tegali automatiškai pripūsti padangas. Na, dar turi funkciją užtamsinti langus, kad vargšelis šeimininkas nesudegtų. O tada vaizdą transliuoja iš 3 kamerų. Kamera sudužo – nieko nematai. Apie visą kitą net nekalbėsiu. Pati idėja tokia gana įdomi, nors jie ten laksto su tais savo senais ginklais ir kovoja. Jei ši idėja būtų buvusi įgyvendinta iki galo gal dar būtų galima užskaityti, dabar manau, kad buvo neverta leisti net tų 6 litų.

Toliau, beveik po 15 min. sekė „Nindzė žudikas“. Kažkaip labai jau reklamuotas filmas, bet vien plakatas man jau nelabai patiko. Kažkoks neįdomus pasirodė. Visgi, prie filmo prisidėjo ir matricos kūrėjai (tai gana ryškiai pabrėžiama reklamoje), o kadangi Matrica vis dar yra vienas iš geriausiu filmų, nusprendžiau pamatyti ir šį. Taigi, pirmiausia, tai arba broliai Wachowskiai nieko gero nesugalvoję, arba jiems nebuvo leista iki galo pasireikšti, bet nors ir veiksmo daug, tai nebuvo nė iš tolo panašu į Matricą. Dar visi galvoja, kad jeigu žiūrovai matys kraujo upes – tai filmo sėkmė garantuota. Nesąmonė. Kas lieka? Siužetas? Nu nežinau, labai jau pusėtinas, atspėti gal ir neišeis visų vingių, bet kažko stulbinančio nebus. Visa šitą sudėjus gauname pusėtiną filmą smegenų atpalaidavimui. Visgi nindzių mokykla patiko, čia dar buvo galima pamatyti kažko arčiau tiesos. Visa kita: vienas herojus kuris nužudo absoliučiai visus. Boooring… Vien efektai filmo negelbsti. Nors kai kuriose vietose tikrai gražiai ir gerai padaryta. Galutinis rezultatas: žiūrėti namie arba eiti už 6 Lt. Daugiau neverta

Kai koks nors reiškinys tampa masiniu, tai nori nenori, su juo tenka susidurti. Ir dažnai. Net keli kolegos, kurie prieš tai visai nėra rašę apie filmų paminėjo šį. Taip, taip, kalbu apie „Įsikūnijimą“. Tiek Karolis, tiek Džiugas filmą paminėjo vien dėl įspūdingų 3D efektų. Tokių filmų buvo ir anksčiau. Vis dar puikiai prisimenu „Planetos“ kino teatre rodytą „Šnipų vaikučiai 3: Žaidimo pabaiga“. Tuomet žinoma davė paprastus akinius, o po seanso buvau žiauriai piktas, nes jokio 3D efekto taip ir nemačiau. Bet po to Lietuvoje, kaip ir visur kitur (spėju) jokie rimtesni ir plačiai visuomenei skirti 3D filmai taip ir nepasirodė. Gali kilti klausimas, kad gal visgi mačiau tą 3D vaizdą, bet tiesiog tikėjausi kažko kito. Galėčiau ir aš taip galvoti, bet prieš maždaug 8 buvau Italijoje, 4D kino teatre. Tuo metu akinių dar nenešiojau, o filmo efektus prisimenu iki šiol. Ten 3D efektas buvo tikrai fantastiškas.

Taigi, praėjus tiek laiko, nusprendžiau ir vėl patikrinti, kaip ten yra su tuo 3D kinu. Kiek skaičiau, net ir nešiojantys akinius žmonės viską kuo puikiausiai mato. Nes ir akinius duoda ne šiaip bet kokius, o su LCD ir 200 Lt bauda, netekties atveju. Džiugas minėjo, kad didelis efektas matėsi jau kitų filmų anonsuose, o jei tiksliau, „Alisos ir stebuklų šalies“. Bet didžiam mano liūdesiui eilinį kartą taip nieko ir nemačiau. Net akinius kitus pabandžiau užsidėti – nieko, plokščias ekranas ir tiek. Bet akinių vaizdas, žinoma, matydavosi šiek tiek susiliejęs. O spalvos tamsesnės, nei žiūrint įprastai. Kas nors moksliškai galėtų paaiškinti, kodėl nematau tų garsiųjų 3D efektų?

Na, dabar šiek tiek apie filmą. Kiek mačiau be akinių, tai spalvos labai ryškios (žinoma, šiek tiek susiliejusios), gražesnės nei su akiniais. Idėja man patiko – svetima planeta, žmonės įsikūrę ir sukūrę savo bazes. Ir žinoma kasa planetos resursus, bet kokia kaina. Tai parodo šiek tiek ir dabartinę situaciją, reikia naftos, sunaikins viską, kad tik ją gautų. Net karą paskelbs, sugalvoję kokią nors priežastį. Filme situacija taip pat labai panaši. Siužetą tikriausiai visi daugiau ar mažiau žino, tai jo net nepasakosiu, tik kelias patikusias detales. Pirmiausia, tai aišku vaizdai. Tikrai nuostabiai padaryti. Gyvūnai atrodė ne ką mažiau įspūdingi, kaip ir visa planeta. Siužetai, nors ir žinomas iš begalės kitų filmų, patiko. Nieko ten tokio labai blogo nėra. Taip kad bendrai filmas tikrai patiko, tik gaila, kad jokio 3D taip ir nepamačiau…

Gana daug įdomių filmų metų pabaigoje atsirado. Kai kurie šiek tiek nuvylė, kai kurie nustebino. Na o kino teatrai, standartiškai į mėnesio pabaigą taip pat savo pigesnių bilietų dienas paskelbė. Net keista, bet rytoj Forum Cinemas bilietai bus po 6 Litus (to jau senokai nebuvo), o trimačiai filmai – po 10 Lt. Visgi, du filmai per dieną man šiek tiek per daug, nes dažniausiai pažiūrėjus norisi viską apgalvoti ir suvirškinti. Taigi, šiandien apsilankiau Megoje ir sužiūrėjau „2012“. Ten bilietai kaip ir anksčiau – po 7 Lt. (Yzzi dienos proga).

Taigi, pakankamai ilgai lauktas filmas, jau nuo pirmųjų treilerių pasirodymo. Jam pasirodžius atslinko ir didelė banga kritikos, ir įvairių nuomonių, daugiau netgi sakyčiau iš blogosios pusės. Kai kurie draugai, prieš tai ilgai laukę šio filmo, nusprendė į jį neiti. Aš visgi ne visai pasitikiu visomis tomis nuomonėmis ir nusprendžiau pamatyti, o tada parašyti. Ir žinot, man patiko. Nereikia ten per daug kabinėtis, kad taip ar anaip realiame gyvenime nebūna, tiesiog sėdėti ir gėrėtis vaizdu. O gėrėtis tikrai yra kuo. Nuo to ir pradėkime, visi tie specialieji efektai tikrai įspūdingi, žemės drebėjimai, potvyniai, ugnikalnis, griūnantys pastatai ir miestai. Be viso to dar efektingi pasivažinėjimai ir pasi skraidymai po tokį nykstantį miestą. Didieji cunamiai taip pat įspūdingi.  Be viso šito patiko ir pats siužetas. Trumpai parodoma eiga, kas vyksta, kokie tyrimai ir kitokie dalykai. Vėliau taip pat galima pamatyti daug įdomių detalių, o į filmo pabaigą viskas tiesiog sustiprėja. Ir tikrai neatsibosta ir neprailgsta tos 158 minutės. Kai kurios scenos netgi labai emociškos pasirodė. Džiaugiuosi, kad pamačiau šį filmą.

P.S. Jei visgi norite ko nors rimtesniu, galiu rekomenduoti neseniai matyti fantastinį, mokslinį filmą: „Moon“.

Vakar į Kauną atkeliavo „Nepatogus Kinas“. Filmai bus rodomi dviejose vietose, Žilinsko galerijos salėje ir VDU klube sesija. Tai pirmiausia apie abi vietas. Galerijoje salė yra amfiteatrinė, taigi, žiūrint niekas vaizdo neužstos. Tik ne tokia patogi, kaip kino teatruose, kėdės panašios, kaip kad Romuvos kino teatre, vietos irgi neperdauginusiai, kojas visada reikia būti sulenkus. Filmą, kuris truko beveik 2 valandas buvo gana sunku išsėdėti. Vaizdas toks pusėtinas, išjungus šviesas būna visiškai tamsu, bet projektuojamas vaizdas yra gana tamsus, o subtitrai kai kada visai nesimato (jeigu filme yra šviesi scena). Pasakysit, o kam tų subtitrų, anglų kalbą ir taip visi mokame, bet tam galėčiau paprieštarauti, nes filmai rodomi originalo kalba (vienas lyg ir portugalų buvo, vienas pusiau Japonų, pusiau Anglų). Aišku, vertimas būna Lietuvių kalbą. VDU klube viskas šiek tiek kitaip. Ten buvau ne pirmą kartą, nes praeitą savaitę rodė amerikietišką dokumentiką, daug įdomių filmų buvo. Tai va, ten salė paprasta, atsisėdus gale vaizdo apačia gali ir nesimatyti. O suolai, kas blogiausia, visai be atlošų. Praeitą savaitę iš galo dar atsinešdavome normalių kėdžių, šį kartą jau neleido. Sėdėti tikrai žiauriai nepatogu, o būnant ilgiau tikriausiai taptų kančia. Bet užtat projektorių kur kas geresnis. Ir šviesumas didesnis, ir subtitrai labai gerai matosi. Dar kiek pastebėjau, netgi HD raiška gali rodyti, tai žiūrint tokį filmą vaizdas ne prastesnis nei kino teatre. Tik ekranas žinoma mažesnis.

Vakar buvo šiek tiek daugiau laiko ir galimybių, apsilankėme 4 filmuose. Jų rodė daugiau, bet kadangi vienu metu dviejose vietose, tai pažiūrėti niekaip neišėjo. Pradėjom pirmuoju rodomu (15 val. Žilinsko galerijoje, VDU tuo metu dar nerodė): Sąžinės nepaisymas. Visai įdomus, tik ryškiai per ilgas. Anglijoje yra kažkoks mokestis, renkamas karui, šiuo atveju su Iraku. Ir visi žmonės turi mokėti. Tai vienas žmogelis nusprendė, kad tai yra neteisinga, ir jis nenori mokėti arba kitaip žudyti, nes mokėdamas kaip ir paremi visa tai, kas vyksta ten toli. O ten toli žinoma vyksta žudynės. Žinoma, nelabai jam ten sekėsi, turėjo važinėti po teismus, kurie vis tiek liepė mokėti. Tada surado dar kelis bendraminčius ir sukūrė grupę. Gal būtų įdomiau, jei pas mus būtų kažkoks panašus mokestis, bet šiuo atveju buvo šiek tiek nuobodu. Suspaudus per pusę, manau būtų pats tas. Galima paminėti vieną labai įdomų faktą apie Irako karą (gali būti netikslus, nes ten labai greitai filme paminėjo). Ogi per pirmąsias karo savaites buvo išmesta tiek bombų, kad jų galia būtų 7,5 karto didesnė, nei kažkada amerikiečių išmestos atominės bombos ant Nagasakio ir Hirosimos.  Žiauru. Ir aišku, labiausiai nukentėjo civiliai. Aš taip pat visai nepritariu tam karui. Bet čia jau kita tema.

Toliau patraukėme į VDU. Oras vakar buvo tikrai tragiškai šaltas, didelio malonumo eiti nebuvo. Ten vakar buvo kaip ir žalioji zona. Filmai apie ekologiją ir aplinką. Pirmasis: „Planeta“. Po ano vaizdo kokybė tiesiog džiugino. O ir pats filmas, nors ir apie ekologiją (kas daug kam gali pasirodyti nuobodu) buvo labai įdomus ir su daug vizualinių efektų. Nė akimirką nebuvo nuobodu. Apie patį filmą per daug nerašysiu, bet po jo galima manyti, kad jei 2012, tai po kokių 50 m. pasaulio pabaiga tikrai bus. Vien dėl to, kad gėlas vanduo beveik baigėsi. Labai tikiuosi, kad mokslas išras ką nors naujo. Geriausias dalykas manau būtų – jūros vandenį paversti tinkamu naudoti žmonėms. Dar keli faktai iš filmo: jei visi gyventų taip, kaip žmonės gyvena išsivysčiusiose šalyse, tai žmonėms išmaitinti reikėtų 5 žemės planetų. Labai tikiuosi, kad visgi mokslininkai ką nors išras. Kitaip nieko nebus.

Greitai grįžome atgal į Žilinsko galeriją. Ten dar rodė „Meilė, seksas ir mopedas“. Kiek spėjau pamatyti iš paskutinių 10 minučių – kažkas labai neįdomaus ir nenaudingo. Dar po 10 min. (tiksliai pagal programą) prasidėjo „El Sistema“. Filmas apie vaikus ir muziką. Arba kaip jie mokosi groti klasikiniais instrumentais. Įdomu pamatyti, kaip gyvenimas vyksta kitoje pasaulio pusėje. Filmo mintis ir siužetas taip pat įdomus. Tik vėl manau, kad filmas buvo per ilgas. Truko beveik dvi valandas. Pradžioj buvo tikrai įdomu, pabaigoje – „greičiau baigtųsi“. Atrodo Venesueloje susišaudymai vyksta gana dažnai, o jų metu nukenčia net vaikai. Filme parodoma, kaip neturtingų rajonų vaikai yra užimami muzika, jiem suteikiamas išsilavinimas. Ir tikrai, norėčiau pamatyti grojantį vaikų orkestrą. Ši sistema ten išvystyta tikrai gerai.

Na o pabaigai likome ten pat, paskutiniam filmui: „Japonija – istorija apie meilę ir neapykantą“.  Norėjau pamatyti vien dėl to, kad domiuosi šia šalimi ir kultūra. Nežinojau, apie ką bus šis filmas, ir tikrai nenusivyliau, kad pamačiau. Visgi, dokumentika. Istorija paprasta, anksčiau buvęs garsus ir turtingas verslininkas, prasidėjus krizei (kažkada seniau, ne dabartinei) bankrutavo ir liko be nieko. Ir jei ne jo draugė, būtų benamis. O jų gyvenimas tikrai sunkus, turi viso labo vieno kambario butą be langų, kad jį išlaikytų ir apskritai išgyventų merginai tenka dirbti netgi trijuose darbuose, 15 val. per dieną! O buvęs verslininkas dabar neturi nieko. Nežinau, ar jam tik pavyko, ar šiaip ten sunku su darbais, bet susirado darbą pašte, ir dirba pusę etato, kas sudaro 7 val. per dieną. Nustebau, kai tai sužinojau. Dar įdomesnis dalykas buvo tai, kad gauna net 6 kartus mažesnį atlyginimą, nei dirbantys pilnu etatu. Jis pats džiaugėsi tuo, kad bent jau jo nereikalauja pasiekti pardavimų tikslų. Pats darbas pasirodė kaip kalėjime. Ateini 8 ryto, ateina šefas, ir visi daro rytinę mankštą. Tada šefas (kaip supratau tai daro kiekvieną rytą), visiem priekaištauja, kad per maži pardavimai. Dar šis bei tas, viskas atrodė tiesiog absurdiškai. Filme parodomas asmeninis Naoki bei jo draugės gyvenimas, kurio per daug nepasakosiu. Bendrai paėmus, atrodo ten kapitalizmas – socializmas. Turi darbą, dirbi kaip šuo, o šefas kaip dievas. Labai geras filmas, visiems rekomenduoju. Ypač besidomintiems šia kultūra.

Norėjosi pamatyti dar vieną filmą, kuris tuo metu buvo rodomas „Sesijos“ klube: „Kvailumo amžius“. Patraukė dėl vizualinių efektų (net nuotraukoje prie filmo aprašymo matosi) ir dėl to, kad HD kokybe. Na ir tema pakankamai įdomi. Visgi, jį pradėjo rodyti dar nesibaigus filmui apie Japoniją, o į vidurį nesinorėjo eiti. Ir šiaip, buvo taip šaltą, kad tiesiog pasirinkome artimiausią kelią link namų. Visgi, radau jį internete, nors ir prastesnės kokybės, bet pažiūrėsiu.

Taigi, jei turite laiko, nueikite, tikrai daug įdomių (niekada negali žinoti, kuris bus įdomus) filmų bus parodyta.