amonas.lt

Kai koks nors reiškinys tampa masiniu, tai nori nenori, su juo tenka susidurti. Ir dažnai. Net keli kolegos, kurie prieš tai visai nėra rašę apie filmų paminėjo šį. Taip, taip, kalbu apie „Įsikūnijimą“. Tiek Karolis, tiek Džiugas filmą paminėjo vien dėl įspūdingų 3D efektų. Tokių filmų buvo ir anksčiau. Vis dar puikiai prisimenu „Planetos“ kino teatre rodytą „Šnipų vaikučiai 3: Žaidimo pabaiga“. Tuomet žinoma davė paprastus akinius, o po seanso buvau žiauriai piktas, nes jokio 3D efekto taip ir nemačiau. Bet po to Lietuvoje, kaip ir visur kitur (spėju) jokie rimtesni ir plačiai visuomenei skirti 3D filmai taip ir nepasirodė. Gali kilti klausimas, kad gal visgi mačiau tą 3D vaizdą, bet tiesiog tikėjausi kažko kito. Galėčiau ir aš taip galvoti, bet prieš maždaug 8 buvau Italijoje, 4D kino teatre. Tuo metu akinių dar nenešiojau, o filmo efektus prisimenu iki šiol. Ten 3D efektas buvo tikrai fantastiškas.

Taigi, praėjus tiek laiko, nusprendžiau ir vėl patikrinti, kaip ten yra su tuo 3D kinu. Kiek skaičiau, net ir nešiojantys akinius žmonės viską kuo puikiausiai mato. Nes ir akinius duoda ne šiaip bet kokius, o su LCD ir 200 Lt bauda, netekties atveju. Džiugas minėjo, kad didelis efektas matėsi jau kitų filmų anonsuose, o jei tiksliau, „Alisos ir stebuklų šalies“. Bet didžiam mano liūdesiui eilinį kartą taip nieko ir nemačiau. Net akinius kitus pabandžiau užsidėti – nieko, plokščias ekranas ir tiek. Bet akinių vaizdas, žinoma, matydavosi šiek tiek susiliejęs. O spalvos tamsesnės, nei žiūrint įprastai. Kas nors moksliškai galėtų paaiškinti, kodėl nematau tų garsiųjų 3D efektų?

Na, dabar šiek tiek apie filmą. Kiek mačiau be akinių, tai spalvos labai ryškios (žinoma, šiek tiek susiliejusios), gražesnės nei su akiniais. Idėja man patiko – svetima planeta, žmonės įsikūrę ir sukūrę savo bazes. Ir žinoma kasa planetos resursus, bet kokia kaina. Tai parodo šiek tiek ir dabartinę situaciją, reikia naftos, sunaikins viską, kad tik ją gautų. Net karą paskelbs, sugalvoję kokią nors priežastį. Filme situacija taip pat labai panaši. Siužetą tikriausiai visi daugiau ar mažiau žino, tai jo net nepasakosiu, tik kelias patikusias detales. Pirmiausia, tai aišku vaizdai. Tikrai nuostabiai padaryti. Gyvūnai atrodė ne ką mažiau įspūdingi, kaip ir visa planeta. Siužetai, nors ir žinomas iš begalės kitų filmų, patiko. Nieko ten tokio labai blogo nėra. Taip kad bendrai filmas tikrai patiko, tik gaila, kad jokio 3D taip ir nepamačiau…

Gana daug įdomių filmų metų pabaigoje atsirado. Kai kurie šiek tiek nuvylė, kai kurie nustebino. Na o kino teatrai, standartiškai į mėnesio pabaigą taip pat savo pigesnių bilietų dienas paskelbė. Net keista, bet rytoj Forum Cinemas bilietai bus po 6 Litus (to jau senokai nebuvo), o trimačiai filmai – po 10 Lt. Visgi, du filmai per dieną man šiek tiek per daug, nes dažniausiai pažiūrėjus norisi viską apgalvoti ir suvirškinti. Taigi, šiandien apsilankiau Megoje ir sužiūrėjau „2012“. Ten bilietai kaip ir anksčiau – po 7 Lt. (Yzzi dienos proga).

Taigi, pakankamai ilgai lauktas filmas, jau nuo pirmųjų treilerių pasirodymo. Jam pasirodžius atslinko ir didelė banga kritikos, ir įvairių nuomonių, daugiau netgi sakyčiau iš blogosios pusės. Kai kurie draugai, prieš tai ilgai laukę šio filmo, nusprendė į jį neiti. Aš visgi ne visai pasitikiu visomis tomis nuomonėmis ir nusprendžiau pamatyti, o tada parašyti. Ir žinot, man patiko. Nereikia ten per daug kabinėtis, kad taip ar anaip realiame gyvenime nebūna, tiesiog sėdėti ir gėrėtis vaizdu. O gėrėtis tikrai yra kuo. Nuo to ir pradėkime, visi tie specialieji efektai tikrai įspūdingi, žemės drebėjimai, potvyniai, ugnikalnis, griūnantys pastatai ir miestai. Be viso to dar efektingi pasivažinėjimai ir pasi skraidymai po tokį nykstantį miestą. Didieji cunamiai taip pat įspūdingi.  Be viso šito patiko ir pats siužetas. Trumpai parodoma eiga, kas vyksta, kokie tyrimai ir kitokie dalykai. Vėliau taip pat galima pamatyti daug įdomių detalių, o į filmo pabaigą viskas tiesiog sustiprėja. Ir tikrai neatsibosta ir neprailgsta tos 158 minutės. Kai kurios scenos netgi labai emociškos pasirodė. Džiaugiuosi, kad pamačiau šį filmą.

P.S. Jei visgi norite ko nors rimtesniu, galiu rekomenduoti neseniai matyti fantastinį, mokslinį filmą: „Moon“.

Vakar į Kauną atkeliavo „Nepatogus Kinas“. Filmai bus rodomi dviejose vietose, Žilinsko galerijos salėje ir VDU klube sesija. Tai pirmiausia apie abi vietas. Galerijoje salė yra amfiteatrinė, taigi, žiūrint niekas vaizdo neužstos. Tik ne tokia patogi, kaip kino teatruose, kėdės panašios, kaip kad Romuvos kino teatre, vietos irgi neperdauginusiai, kojas visada reikia būti sulenkus. Filmą, kuris truko beveik 2 valandas buvo gana sunku išsėdėti. Vaizdas toks pusėtinas, išjungus šviesas būna visiškai tamsu, bet projektuojamas vaizdas yra gana tamsus, o subtitrai kai kada visai nesimato (jeigu filme yra šviesi scena). Pasakysit, o kam tų subtitrų, anglų kalbą ir taip visi mokame, bet tam galėčiau paprieštarauti, nes filmai rodomi originalo kalba (vienas lyg ir portugalų buvo, vienas pusiau Japonų, pusiau Anglų). Aišku, vertimas būna Lietuvių kalbą. VDU klube viskas šiek tiek kitaip. Ten buvau ne pirmą kartą, nes praeitą savaitę rodė amerikietišką dokumentiką, daug įdomių filmų buvo. Tai va, ten salė paprasta, atsisėdus gale vaizdo apačia gali ir nesimatyti. O suolai, kas blogiausia, visai be atlošų. Praeitą savaitę iš galo dar atsinešdavome normalių kėdžių, šį kartą jau neleido. Sėdėti tikrai žiauriai nepatogu, o būnant ilgiau tikriausiai taptų kančia. Bet užtat projektorių kur kas geresnis. Ir šviesumas didesnis, ir subtitrai labai gerai matosi. Dar kiek pastebėjau, netgi HD raiška gali rodyti, tai žiūrint tokį filmą vaizdas ne prastesnis nei kino teatre. Tik ekranas žinoma mažesnis.

Vakar buvo šiek tiek daugiau laiko ir galimybių, apsilankėme 4 filmuose. Jų rodė daugiau, bet kadangi vienu metu dviejose vietose, tai pažiūrėti niekaip neišėjo. Pradėjom pirmuoju rodomu (15 val. Žilinsko galerijoje, VDU tuo metu dar nerodė): Sąžinės nepaisymas. Visai įdomus, tik ryškiai per ilgas. Anglijoje yra kažkoks mokestis, renkamas karui, šiuo atveju su Iraku. Ir visi žmonės turi mokėti. Tai vienas žmogelis nusprendė, kad tai yra neteisinga, ir jis nenori mokėti arba kitaip žudyti, nes mokėdamas kaip ir paremi visa tai, kas vyksta ten toli. O ten toli žinoma vyksta žudynės. Žinoma, nelabai jam ten sekėsi, turėjo važinėti po teismus, kurie vis tiek liepė mokėti. Tada surado dar kelis bendraminčius ir sukūrė grupę. Gal būtų įdomiau, jei pas mus būtų kažkoks panašus mokestis, bet šiuo atveju buvo šiek tiek nuobodu. Suspaudus per pusę, manau būtų pats tas. Galima paminėti vieną labai įdomų faktą apie Irako karą (gali būti netikslus, nes ten labai greitai filme paminėjo). Ogi per pirmąsias karo savaites buvo išmesta tiek bombų, kad jų galia būtų 7,5 karto didesnė, nei kažkada amerikiečių išmestos atominės bombos ant Nagasakio ir Hirosimos.  Žiauru. Ir aišku, labiausiai nukentėjo civiliai. Aš taip pat visai nepritariu tam karui. Bet čia jau kita tema.

Toliau patraukėme į VDU. Oras vakar buvo tikrai tragiškai šaltas, didelio malonumo eiti nebuvo. Ten vakar buvo kaip ir žalioji zona. Filmai apie ekologiją ir aplinką. Pirmasis: „Planeta“. Po ano vaizdo kokybė tiesiog džiugino. O ir pats filmas, nors ir apie ekologiją (kas daug kam gali pasirodyti nuobodu) buvo labai įdomus ir su daug vizualinių efektų. Nė akimirką nebuvo nuobodu. Apie patį filmą per daug nerašysiu, bet po jo galima manyti, kad jei 2012, tai po kokių 50 m. pasaulio pabaiga tikrai bus. Vien dėl to, kad gėlas vanduo beveik baigėsi. Labai tikiuosi, kad mokslas išras ką nors naujo. Geriausias dalykas manau būtų – jūros vandenį paversti tinkamu naudoti žmonėms. Dar keli faktai iš filmo: jei visi gyventų taip, kaip žmonės gyvena išsivysčiusiose šalyse, tai žmonėms išmaitinti reikėtų 5 žemės planetų. Labai tikiuosi, kad visgi mokslininkai ką nors išras. Kitaip nieko nebus.

Greitai grįžome atgal į Žilinsko galeriją. Ten dar rodė „Meilė, seksas ir mopedas“. Kiek spėjau pamatyti iš paskutinių 10 minučių – kažkas labai neįdomaus ir nenaudingo. Dar po 10 min. (tiksliai pagal programą) prasidėjo „El Sistema“. Filmas apie vaikus ir muziką. Arba kaip jie mokosi groti klasikiniais instrumentais. Įdomu pamatyti, kaip gyvenimas vyksta kitoje pasaulio pusėje. Filmo mintis ir siužetas taip pat įdomus. Tik vėl manau, kad filmas buvo per ilgas. Truko beveik dvi valandas. Pradžioj buvo tikrai įdomu, pabaigoje – „greičiau baigtųsi“. Atrodo Venesueloje susišaudymai vyksta gana dažnai, o jų metu nukenčia net vaikai. Filme parodoma, kaip neturtingų rajonų vaikai yra užimami muzika, jiem suteikiamas išsilavinimas. Ir tikrai, norėčiau pamatyti grojantį vaikų orkestrą. Ši sistema ten išvystyta tikrai gerai.

Na o pabaigai likome ten pat, paskutiniam filmui: „Japonija – istorija apie meilę ir neapykantą“.  Norėjau pamatyti vien dėl to, kad domiuosi šia šalimi ir kultūra. Nežinojau, apie ką bus šis filmas, ir tikrai nenusivyliau, kad pamačiau. Visgi, dokumentika. Istorija paprasta, anksčiau buvęs garsus ir turtingas verslininkas, prasidėjus krizei (kažkada seniau, ne dabartinei) bankrutavo ir liko be nieko. Ir jei ne jo draugė, būtų benamis. O jų gyvenimas tikrai sunkus, turi viso labo vieno kambario butą be langų, kad jį išlaikytų ir apskritai išgyventų merginai tenka dirbti netgi trijuose darbuose, 15 val. per dieną! O buvęs verslininkas dabar neturi nieko. Nežinau, ar jam tik pavyko, ar šiaip ten sunku su darbais, bet susirado darbą pašte, ir dirba pusę etato, kas sudaro 7 val. per dieną. Nustebau, kai tai sužinojau. Dar įdomesnis dalykas buvo tai, kad gauna net 6 kartus mažesnį atlyginimą, nei dirbantys pilnu etatu. Jis pats džiaugėsi tuo, kad bent jau jo nereikalauja pasiekti pardavimų tikslų. Pats darbas pasirodė kaip kalėjime. Ateini 8 ryto, ateina šefas, ir visi daro rytinę mankštą. Tada šefas (kaip supratau tai daro kiekvieną rytą), visiem priekaištauja, kad per maži pardavimai. Dar šis bei tas, viskas atrodė tiesiog absurdiškai. Filme parodomas asmeninis Naoki bei jo draugės gyvenimas, kurio per daug nepasakosiu. Bendrai paėmus, atrodo ten kapitalizmas – socializmas. Turi darbą, dirbi kaip šuo, o šefas kaip dievas. Labai geras filmas, visiems rekomenduoju. Ypač besidomintiems šia kultūra.

Norėjosi pamatyti dar vieną filmą, kuris tuo metu buvo rodomas „Sesijos“ klube: „Kvailumo amžius“. Patraukė dėl vizualinių efektų (net nuotraukoje prie filmo aprašymo matosi) ir dėl to, kad HD kokybe. Na ir tema pakankamai įdomi. Visgi, jį pradėjo rodyti dar nesibaigus filmui apie Japoniją, o į vidurį nesinorėjo eiti. Ir šiaip, buvo taip šaltą, kad tiesiog pasirinkome artimiausią kelią link namų. Visgi, radau jį internete, nors ir prastesnės kokybės, bet pažiūrėsiu.

Taigi, jei turite laiko, nueikite, tikrai daug įdomių (niekada negali žinoti, kuris bus įdomus) filmų bus parodyta.

Jau gana senokai lankausi kino teatre. Nors šiaip mąstant, tai ne taip jau ir senai Taigi, sulaukėme Yzzi dienos Megoje, kadangi iš rodomų filmų repertuaro nė vieno nebuvau matęs, tai pasirinkimas buvo gana didelis. Iš pradžių nusivyliau, nes nieko ypatingo nepamačiau, bet vėliau išsirinkau filmą apie nacius ir Hitlerį: „Negarbingi šunsnukiai“. Treileris visai patiko, aprašymas taip pat. Režisierius irgi. Tik kad salė gana maža buvo palikta, bet vėliau žiūrint tai visai netrukdė.

Taigi, dabar apie filmą. Daug veiksmo ten nėra, bet įtampa atsiranda nuo pirmųjų minučių. Iš pradžių labai sunku ką nors nuspėti, vėliau gal šiek tiek (bent jau kuo viskas baigsis), bet mažesnių detalių niekaip. Žiūri, ir net neįsivaizduoji, kas bus toliau. Sakyčiau, labai įdomu pasidaro. Brado Pito vaidyba taip pat nepriekaištinga (mano nuomone), ypač tarimas, toks labai jau amerikietiškas. Žudynių filme taip pat netrūko, šiurpių vaizdų taip pat. Gerai , kad jie sudarė labai mažą filmo dalį, nes išvirtę organai sukelia tik pasišlykštėjimą. Na, šiuo atveju buvo pjaunami pakaušiai. Iš aktorių būtų galima paminėti ir „Christoph Waltz“, jo personažas tikrai įdomus. Kiekvieną kartą matant apimdavo nežinia, nes tai labai sunkiai nuspėjamas veikėjas. Ir komiškas. Apie šio aktoriaus įvertinimą galite paskaityti čia. Filmui artėjant į pabaigą keliose vietose viskas atrodė kaip komedijoje, kas vienaip ar kitaip gerai. Tikrai vertas dėmesio filmas, aišku, ne dokumentinis, to realiai niekada nebuvo (išgalvota istorija), bet labai įdomus, su daug nežinomų posūkių.

P.S. O dėl  naujojo Obuolio dizaino paveikslėlių nuorodas gauti kur kas sunkiau, bet įmanoma. O kadangi nuorodos iš mano tinklaraščio veda ten, tai ir paveiksliukus jų naudoju, sąžininga

Prieš savaitę ar dvi peržiūrėjau Terminatorių. Neblogas filmas, bet ką nors parašyti neišėjo. Jau pradėjau galvoti, reikia uždaryti šią skiltį, nes pradeda atsibosti rašyti apie filmus, kai tų nuomonių ir taip pilna. Visgi, šiandien peržiūrėjau antrąją Transformerių dalį. Pirmąją, bent jau kai kurias vietas dar ir dabar atsimenu. Antroji – ne ką prastesnė. Tikrai. Taigi, Transformeriai vs. Terminatorius. Abu veiksmo filmai, fantastika ir žinoma dideli robotai. Bendrai paėmus, tai manau labiau patiko Transformeriai. Ir dar naująją Linkin Park‘ų dainą įsidėjo – labai gerai. Taigi, kas vyksta? Karas vyksta, gerieji prieš blogosios. Kas laimės taip pat aišku, bet čia ne esmė. Pirmoje dalyje buvo labai daug linksmų, tiksliau juokingų vietų. Čia irgi buvo, bet mažiau. Nors mažiau, bet užteko, nes kai prasidėjo veiksmas, daugiau nieko nebesinorėjo. Parodoma ir pasakoma daug dalykų iš praeities, kas yra tikrai įdomu, kartu atsakomi ir kai kurie klausimai, kaip kad, kodėl blogiukai buvo, dar prieš atvykstant geriečiams (čia apie pirmąją dalį). Atsirado ir kelį ypač dideli robotai, o tokie tikrai geruliai. Dar vienas didelis bosiukas, atkeliavęs iš kitos planetos, ir senelis, galintis teleportuotis. Dar nesudominau? Tai pridėkime daug veiksmo, daug kovų ir specialiųjų efektų ir gausime nuostabų filmą. Veiksmo ir visokių gaudynių scenų daugiau nei Terminatoriuje, nors ten taip pat smagiai palakstė. Lyginant su pirmąja dalimi, na, net nežinau. Tikrai ne prastesnė. Ir ilgesnė, 2,5 val. O žiūrint visai neprailgo, nes kaip jau esu minėjęs kažkur anksčiau, mėgstu stebėti ilgus filmus kino teatre.