amonas.lt

Kokia žiema be slidinėjimo? Ne žiema Jau kurį laiką džiaugiuosi dideliu sniego kiekiu ir šaltais orais. Ir tikrai ne dėl to, kad mėgstu žiemą. Žiemą mėgstu tik dėl vieno dalyko – slidinėjimo. Sausio pradžioje net pradėjau jaudintis, kad su atėjusiais šiltais orais viskas nesibaigtų. Nes slidinėti lyjant ar šlapiu sniegu – tikrai ne taip įdomu. Bet vakar pavyko rasti laisvo laiko, surinkti pilną ekipažą ir nuvažiuoti iki Lenkijos. Kodėl ten? Ogi todėl, kad labiausiai apsimoka. Bent jau važiuojant nuo Kauno. Pernai metais padariau šiokia tokia atstumu analize, tai galite patys tuo įsitikinti. Dar anksčiau buvau ir kainas surašęs, bet dabar greičiausiai jau bus pasikeitusios.

Taigi, nors zloto kursas ir didesnis nei pernai metais, bet jis vis dar mažesnis nei litas. Kelias iki slidinėjimo kurorto valomas tikrai retai, dėl to teko važiuoti ledinėmis provėžomis. Ir žinoma lėtai. Bet su kita masina prasilenkti įmanoma.

Kurorte kainos tokios pačios kaip ir pernai metais. Šiais metais pavyko pasiskolinti slides iš draugo, bet be lazdų. Tai tik dabar pastebėjau, kad atskirai lazdų, batu, ar slidžių nuomos kaina yra beveik tokia pati kaip ir viso komplekto. Kažko atskirai nuomotis visai neapsimoka. Taigi, teko slidinėti be lazdų. Bet sekėsi gerai ir be jų Patirtis daro savo.

O kas naujesnio slidinėjimo kurorte? Įrengta didesne palapine slidžių nuomai. Ir viską kompiuterizavo su bar kodais. Tai, manau leidžia aptarnauti žmones greičiau. Bet laiko apskaita tikrai bloga, draugai atidavė slides po 2 valandų ir maždaug 5 minučių, o turėjo mokėti už kaip 3 valandas. Varlynuke įrengė papildoma pakėlėją, tokį, kuris tiktu visiškiems naujokams, nes veikia kaip eskalatorius, tereikia ant jo užlipti su slidėmis. Tik aišku už kiekvieną pasikėlimą reikia ir susimokėti. O tokiai trumpai distancijai tikrai nesinori leisti pinigų. Trasos kaip ir nepasikeitė. Užtaikėme ant gero oro ir puraus sniego, tai vakaras praėjo tikrai gerai. Dar nusileidau trasomis esančiomis kitame kalno šone (pernai metais jų kažkaip neišbandžiau), tai viena iš jų pasirodė labai tinkama pradedantiesiems. Kita taip pat ne ką sudėtingesnė.

Taigi, šis slidinėjimo kurortas vis dar lieka geriausiai šalia esančiu kurortu. Panašu, kad visada gerai prižiūrimas, keletas trasų įvairiems skoniams, o kainos prieinamos visiems. Tokios pačios, arba net mažesnės nei Lietuvoje. Apsilankykite, kol dar turite galimybę.

Kas kiek laiko žmonės keičia telefonus? Manau, kad kas 2 ar 3 metus. Na ar bent jau dažnai būna, kad po tiek laiko operatorius pasiūlo pasinaudoti akcija ir pratęsti sutartį. Kartu, žinoma, pasiimti telefoną. Kažkodėl atrodo, kad tikrai ilgai naudojuosi savuoju Sony Ericsson k810i. Pažiūrėjus tinklaraščio archyvą paaiškėjo, kad naudojuosi 3,5 metų. Sakyčiau visai gerai. Žinant, kad turiu 2 korteles, tai šis telefonas bus naudojamas ir toliau. Nes išsilaikė tikrai puikiai, gal tik šen bei ten yra keli įbrėžimai. Dar pastebėjau, kad kamera lyg ir prasčiau fotografuoja, nei tada, kai buvo nauja. Na, bet ne apie tai dabar.
Anksčiau keisti telefono nekilo nė menkiausia mintis, nes kaip ir su ankstesniuoju telefonu, šis turėjo visas funkcijas, kurių reikia, ir kurias turi kiti, nauji modeliai. Kaip sinchronizuoti kontaktus jau rašiau, Opera mini internetui tiko tiesiog tobulai. Na ir visa kita veikė nepriekaištingai. Bet va atsiradus telefonams liečiamuoju ekranu viskas pradėjo keistis. Nesu apple fanas, taigi, atsiradęs iPhone’as tikrai atrodė kaip technikos stebuklas, bet laukiau konkurentų gaminių. Ir štai, sulaukiau. Ne tik gaminių, bet ir žmoniškos kainos. Iš visų šiuo metu rinkoje esančių telefonų pasirinkau HTC Desire. Dar galvojau apie SE X10, panašios charakteristikos, bet jame nėra multituoch, o šiuo metu tokio dalyko jau norėjau, kad telefoną ir vėl galėčiau naudoti 3 metus ir jis nebūtų technologiškai labai atsilikęs. Na, o kai žinai ko nori, įsigyti visai nesunku. Bent jau dažniausiai taip būna.
Bet buvo kitaip. Kažkodėl nusprendžiau įsigyti būtent dabar, tiesiog atėjo tas laikas. Kaip tik Kalėdos, su visokiomis papildomomis išlaidomis. Operatoriai arba neturėjo šio telefono, arba siūlė tokius tragiškus planus (ypač Omnitel), kad nusprendžiau, jog labiau apsimoka pirkti iš kitur. Dar manau, kad technologijų įrenginius visuomet reikia pirkti naujus, nes su dėvėtu gali būti visokių bėdų. Tai nors ir skelbimuose buvo kur kas mažesnės kainos (apie 1000 Lt), kažkodėl labai netraukė skambinti ir klausinėti, kaip ten kas. Bet nauji buvo šiek tiek per brangūs (apie 1300 – 1400 Lt). Visai netikėtai draugas pasiūlė www.delninukai.com elektroninę parduotuvę. O ten kaip tik siūlė telefoną už 950 Lt. Ir kaina patraukli, ir pirkėjas patikimesnis nei kažkokiuose skelbimuose. Atsiliepimai apie puslapį tik geri, googlas irgi nieko blogo nerado. Aišku, telefonas būtų ne naujas, iš Anglijos greičiausiai. Apsidžiaugęs gera kaina susisiekiau su pardavėju ir užsirezervavau telefoną. Na ir dar avansą, 30 Lt palikau. Tai buvo Gruodžio pradžia. Dienos ėjo, bet galvojau, kad iki Kalėdų tai jau tikrai turėsiu. Net pardavėjui buvau rašęs, kad tai galutinė data, kada man reikia telefono. Ir štai, atėjo Kalėdos, o telefono kaip nėra, taip nėra. Eina siuntiniai, bet mano užsakytas kaip neateina taip neateina. Vis gi, galiausiai, po ilgo laukimo, tarp Kalėdų ir naujų gavau pranešimą, kad pagaliau yra ir manasis Desire. Tik va, neatsirakina… Supykau. Tuo metu GSM arena jau nebeturėjo šių telefonų, mobili.lt kainos vis dar keliais šimtais didesnės. Delninukai.com atsiprašė ir grąžino užstatą. Bet kaip minėjau, gerų pasiūlymų nebebuvo, kas reiškė, kad po šitiek laukimo vėl turėsiu laukti. O kaina bus ta pati… Tai tik sugaištas laikas. Tuomet nusprendžiau, kad greičiausiai bus įsigyti gsmarena.lt svetainėje. Bet jie buvo pasiskelbę, kad gaus telefonų tik sausio viduryje. Tuomet dar šiek tiek paieškojau ir aptikau e-krepšelis.lt parduotuvę. Ir kaip tik tą dieną buvo akcija, kuri siūlė įsigyti telefoną už 1150 Lt. Tik va daug neigiamų atsiliepimų buvo apie šią parduotuvę. Visgi, sumokėti iš anksto nereikėjo, bus galima atsiimant prekę pašte, tik su papildomu 50 Lt mokesčiu už pinigų pervedimą. Bet kaina vis tiek gavosi mažesnė nei kitur. Užsisakiau. Tai buvo diena ar dvi iki naujų. O tada vėl neturėdamas kitokių pasirinkimų pradėjau laukti telefono, vis tikrindamas, ar neatėjo siuntinys. O tada staiga ėmė ir atsirado gmsrena.lt puslapyje. Su kaina, mažesnė nei 1200 Lt. Galvoju, vėl prašoviau. Kadangi laukimas nebeteko prasmės (juk galiu per 20 min. nuvažiuoti iki parduotuvės ir nusipirkti telefoną), parašiau e-krepšelis.lt svetainėje, kada gi jie pristatys. Na, jie tikriausiai irgi kartu gavo šiuos telefonus (gal ta pati siunta) ir sekančia dieną, apie 5 valandą paskambino, pasiteiraudami, ar būsiu namie, nes gali pristatyti telefoną. Taigi, už maždaug pusvalandžio kažkas iš firmos atvyko su mano naujuoju pirkiniu. Ir dar nuolaidą 10 Lt padarė, kas padarė pirkinį pigesnį, nei bet kokio kito puslapio ar parduotuvės kainos.
Tikėjausi aprašyti ir pirmuosius įspūdžius apie telefoną, bet atrodo gavosi ir taip didelis straipsnis apie nieką. Taigi, laukite, artimiausiu metu pasidalinsiu nuomone, kodėl džiaugiuosi savo naujuoju pirkiniu.

Linkėjimai visiems!

Kantrybės nebaigtiems darbams užbaigti,
Kūrybinio impulso naujiems pradėti,
Lengvos Laimės rankos,
Stiprios sveikatos ir džiugios šventinės nuotaikos
linkiu
Šventų Kalėdų ir Naujųjų Metų proga!

Tikriausiai esate girdėję apie Ryanair skelbiamas akcijas ir pigius bilietus į kokį nors Europos miestą. Kartais net sunku pagalvoti, kad vos už 35 Litus gali nuskristi į Berlyną ir atgal. Tai net pigiau nei nuvažiuoti iki Vilniaus (iš Kauno). Vieną iš tokių akcijų pasigavome ir mes su draugais. Žinoma, norint gauti tokią kainą, viską reikia pirkti internetu. Ir dar reikia specialios kortelės (pavadinimo tiksliai neatsimenu). Tai turint mums neatsirado daugiau jokių papildomų mokesčių. Bilietus nusipirkome gal daugiau nei prieš mėnesį, o iš iš kelionės aišku grįžau šiandien.
Nusipirkus nieko per daug nereikia daryti, tiesiog galima planuoti maršrutus, rezervuotis nakvynę. Mūsų grupė buvo didelė, 12 žmonių. Ir keli iš jų nepilnamečiai, dėl ko atkrito Hosteliai, kuriuose nepilnamečiai negali gyventi bendruose kambariuose. Galutiniam rezultate pasirinkime „Meininger“ ale viešbutį, ale hostelį. Na, gal viešbutis be žvaigždučių. Para jame atsiėjo 15 Eurų. Bet apie jį šiek tiek vėliau.
Pradėkime nuo kelionės į Vokietiją. Karmėlavos oro uoste buvome pora valandų prieš skrydį, ir tai buvo apie 5 valanda ryto. Žmonių nedaug, pro apsaugą visi praėjome be eilių ir be jokių nesklandumų. Šiek tiek keistai atrodė, kai pradėjo tikrinti bilietus, visi žmonės ėjo link laiptų į lauką ir laukė siaurame koridoriuje. O kai jau atidarė laiptus, tai būdamas greitesnis galėjai aplenkti tuos kurie turėjo kažkokius „Priority“ bilietus. Viską paėmus, tai įlaipinimo procedūra praėjo sklandžiai ir greitai. Kaip ir pats skrydis. Kuris truko apie 40 minučių. Paėmus sėdėjimą lėktuve, kol visi sulipo ir viskas buvo paaiškinta, tai gal užtruko virš valandos. Ir štai, mes Berlyne.
Ką pirmiausia reiktų padaryti kiekvienam turistui, tai apsilankyti turizmo informacijos centre. Ten galima įsigyti „Berlin Welcome“ kortelę. Ir yra dviejų tipų, tai kortelė transportui, kai gali važinėti kiek nori (pagal nusipirktą dienų skaičių) ir gauti nedideles nuolaidas į muziejus, ir muziejų kortelė (parduodama kaip priedas transporto kortelei), su kuria bus galima aplankyti 1 muziejų nemokamai (per dieną), o kitiems gauti nuolaidų. Iš anksto žinojome, ir dar vietoje šiek tiek pakalbėję daugiau nesigilinome į antrąją, muziejų kortelę, nes jinai visiškai neapsimoka. Pasiėmėm „Welcome Berlin“ kortelę 3 dienoms, ABC miesto zonoms. T.y. visam Berlynui ir jo apylinkėms. Tai kainavo 25,90 €. Esant reikalui galima imti ir ne visoms zonoms arba trumpesniam bei ilgesniam laikui. Taigi, nebesukdami galvos dėl transporto patraukėme ieškoti savo viešbučio. Važiuojant pirmą kartą pakankamai sunku susigaudyti, kur esi, ir kur turi išlipti. Su keliais persėdimais pasiekėme „Hauptbahnhof“ stotį, šalia kurios įsikūręs mūsų viešbutis. Didžiausias nustebimas buvo stoties didumas. 5 aukštų (jei ne 6), belenkiek bėgių ir įvairių traukinių maršrutų. Įeini iš lauko, ir atrodo kad atsiduri iškarto kokiame 3 aukšte. Žinoma, visur eskalatoriai, didžiulės erdvės. Reginys kurio tikrai ilgai neužmiršiu. Ir žinoma visuose aukštuose daugybė parduotuvių. Kaip kokiame Akropolyje. Viešbutį pasiekėme apie 10 ryto (gal net anksčiau), ir nors tai buvo sekmadienis, bet jau gavome raktus nuo kambarių. 3 kambariai po 4 lovas. Lovos dviaukštės, o kambariai ypač maži. Vos prasisukti galima. Yra televizorius, kiekvienas kambarys turi savo dušus. Ten buvo muilo ir popierinių servetėlių, rankšluosčių nedavė. Kai ateini tik permiegoti tai kaip ir užtenka. Apačioje yra bendra virtuvė, kurioje yra visi reikalingi įrankiai (lėkštės, puodeliai, šakutės, peiliai) maistui gaminti ir valgyti. Gana jaukus vestibiulis, kuriame taip galima sėdėti kiek norisi, yra bevielis internetas. Vien dėl tos jaukios aplinkos pirmame aukšte man tikrai patiko „Meininger“.
Ką gi, važiuojam toliau. Nebūdami tikri dėl muziejų darbo laiko (nes kai kurie nedirbo pirmadieniais, kiti antradieniais) pirmiausia patraukėme į garsųjį Zoologijos sodą. Anksčiau šiame mieste buvę draugai sakė, kad būtų nuodėmė ten neapsilankyti. Su Berlin Welcome kortele bilietas kainavo 9,75 €, su studento pažymėjimo 10 €. O šiaip atrodo 12 € kainuotų. Taip, sodas tikrai didelis, o gyvūnų tikrai daug ir visokių. Žinoma gražiai sutvarkytas, yra narvų ir lauke ir pastatų viduje. Bet šiaip super didelio įspūdžio nepaliko. Gal dėl to, kad beveik nesidomiu gyvūnais. Į akvariumą nusprendžiau neiti, nes tam bilietas papildomai 5 € kainuotų. Kažkaip užteko aplinkui matytų gyvūnų. Galima paminėti, kad tai buvo vienintelė gera diena, kai švietė saulė ir nebuvo siaubingai šalta mūsų vizito metu.
Apie vakarinius pasivaikščiojimus po miestą nerašysiu, nes ką pamatyti tikrai yra, viskas gražiai apšviesta ir sutvarkyti. Tik eiti ir dairytis. Na ir dar nusifotografuoti įdomesnėse vietose. Taigi, sekančią dieną aplankėme istorijos muziejų. Su kortele bilietas kainavo tik 3,50 € (šiaip kainuoja 5 €), o vaikams iki 18 metų įėjimas nemokamas. Na, tokio dydžio muziejaus taip pat dar nebuvau matęs. Kaip kokie 5 ar 6 (jei ne daugiau) karo muziejai Kaune. Šalia seno muziejaus pastato yra priestatas, su eskalatoriais ir kitais šiuolaikiniais aksesuarais. Dar patiko tai, kad visuose muziejuose (išskyrus specialias ekspozicijas) galima nevaržomai fotografuoti ir filmuoti. Ir yra audio gidai, pasiimi prietaisą, užsidedi ausines, prie įvedi prie eksponato esantį skaičių ir klausai. Šiame muziejuje tai kainavo papildomus 3 eurus. Taigi, apėję kelias specialias ekspozicijas apie Hitlerį ir karą patraukėme link pagrindinių salių. Gana greitai einant ir žiūrint užtrukome kokias 3 valandas. Eksponatų tiek, kad į pabaigą pradeda net atsibosti, nes tiesiog sunku sutalpinti tiek informacijos. Kiti draugai, eidami lėtesniu žingsniu užtruko net 5 valandas. Taip kad aplankyti tikrai verta. Ypač kai kaina tokia nedidelė.
Trečiosios dienos žygiui liko muziejų sala. Nuėjome į pergamono muziejų, ten paaiškėjo, kad bilietas kainuoja 10 € o nuolaidą galima gauti, tik jei esi studentas. Lietuviškas pažymėjimas tiko, bilieto kaina sumažėjo per pusę, iki 5 €. Vėliau, apėję visą muziejų sužinojome, kad už 7 € galima gauti bilietą visiems 5 muziejų salos objektams. Ir ką dabar daryti? Ar pirkti papildomai tą 7 € bilietą ir apibėgti visus muziejus (jau buvo apie 14 val., o dirba iki 18 val.) ar iš to pykčio, kad nusipirkome blogą bilietą daugiau neiti į jokį muziejų? Visgi, čia Europa, bilietų kasoje tereikėjo primokėti 2 € kad bilietas virstų leidimu apsilankyti visuose muziejuose. Jaučiu Lietuvoje tokio dalyko nė su žiburiu nepavyktų rasti. Dabar trumpai apie muziejus. Visuose audio gidą galima pasiimti nemokamai, vokiečių arba anglų kalba. Nors gal yra ir dar kokia nors, neklausiau, tai nežinau. Informacijos pateikiama tikrai daug, viską klausant tai ir viename muziejuje galima užtrukti visą dieną. Taigi, pergamono muziejus tikrai didingas. Didžiulį įspūdį paliko natūralaus dydžio (aukštis apie 5 – 6 metrai) eksponatai iš Egipto. Didelė salė su laiptais ir graikų mitologiniais piešiniais taip ir traukė prisėsti ir pasigrožėti. Pasijunti tarsi būdamas Egipte. Sekantis pagal įdomumą ir tęstinumą manau būtų „Neues“ muziejus. Galima pamatyti egiptietiškus sarkofagus, ir kitokius tų laikų eksponatus. Čia taip pat pasitinka didelės erdvės ir gražūs piešiniai ant sienų. O pats svarbiausias tikriausiai Nefertitės biustas. Tikrai vertas pagarbos eksponatas, gaila, šio negalima nei filmuoti nei fotografuoti. Visgi, svarbiausia, kad galima pamatyti gyvai. Iš išorės tiesiog stulbinamai didingai atrodo „Alte Nationalgalerie“. O viduj trijų aukštų paveikslų galerija. Kadangi šie man ne itin patinka, na, arba bent jau kur kas sunkiau atsiminti po anksčiau aplankytų vietų, tai iš čia ne itin daug atsimenu. Ir šiaip, gana greitai praėjome. Bet be paveikslų buvo ir gražių angelų skulptūrų, iš balto blizgančio marmuro. „Altes“ muziejus pasirodė pats mažiausias. Daug įvairių skulptūrų, tarp kurių sutikome ir visus Graikijos dievus. Na o pabaigai liko pats smaigalys, „Bode-“ muziejus. Įdomu tai, kad iš abiejų šio pastato pusių teka upė. O gal net dvi skirtingos, kurios susilieja į vieną. Šito tiksliai nežinau. Taigi, šis per karą stipriai nukentėjęs, bet dabar pilnai atrestauruotas pastas taip pat atrodo didingai. Viduje yra skulptūrų ekspozicija, monetų kolekcija ir paveikslų galerija. Na ir žinoma kitokių eksponatų iš skirtingų laikotarpių.
Per 3 dienas pavyko aplankyti šiuos pagrindinius objektus. Vakarais dar teko matyti nemažai naktinio miesto, ypač patiko monumentas žuvusiems žydams atminti, sukuria tikrai gerą įspūdį. Daugelis muziejų dirba iki 5 – 6 valandų, tai antrą gali retai kada pavykti aplankyti. O jei ir pavyks, tai vaizdinės informacijos perteklius gali ištrinti visą prieš tai buvusią. Manau, kad po vieną tokį didelį muziejų per dieną yra kaip tik pats tas. Nes po miestą taip pat labai įdomu pasivaikščioti, tik oras labai jau prastas pasitaikė, pirmadienį, antradienį lijo, pūtė šaltas vėjas. Liko dar daug neaplankyta ir nepamatyta, bet to užteko, kad norėčiau sugrįžti antrą kartą. Tik gal šiltuoju metų laiku.
Taupumo sumetimais vežiausi gana daug savo maisto, nes visgi, ten viskas brangiau. Valgytas kebabas duonoje atsiėjo 3 €. Dydis kaip lietuvoje, tik padarymas kitoks, tikrai skanus. Iškant maisto prekių, tai beveik viskas yra metro stotyse. Ten tarsi antras miestas, su daugybe žmonių. Bet pavažiavus toliau radome ir paprastų maisto prekių parduotuvių. Tai jei kam įdomu, galiu paminėti kelias kainas. Schogetten šokoladas (toks kaip Lietuvoje) – 0,69 €, 800 g. Haribo guminukų dėžė (su akcija) – 2,99 €, 1 kg bulvių (taip pat su akcija) – 0,37 €. Kas pasirodė tikrai pigiau, tai jogurtai, indelis (500 g.) 0,30 €. Nors ir skonis kitoks. Kruopų (ryžių, miežių) rasti nepavyko, atrodo nelabai einama prekė. O iš likusių produktų vyrauja pusfabrikačiai, šokoladas, saldainiais, sausainiai. Kitaip tariant, mažoka normalaus maisto. Visgi, pavyko rasti vieną azijietiškų prekių parduotuvėje, įsigijome prekių kurių Lietuvoje nėra.
Prie viso to galiu paminėti, kad pavyko prasisukti (be kelionės) su 100 €. Na, jei nebūčiau pirkęs suvenyrų, būtų buvę gal šiek tiek mažiau. O jei būčiau neatsivežęs maisto iš namų, šiek tiek daugiau. O Vokietijos muitinė buvo griežtesnė nei Lietuviškoji. Neleido keliams draugams pasiimti visų daiktų, tokių kaip skutimosi putų flakonas, kažkokia sriuba (ar kažkas panašaus) supakuota plastmasiniame įpakavime. Turimą termosą teko atidaryti ir parodyti, ar nieko viduje nėra.
Tai va, tokie būtų atsiliepimai iš trumpos kelionės į Berlyną. Tikrai dar grįšiu į šį miestą.

O štai čia dar trumpas video iš kelionės. Iš savo filmuotos medžiagos padariau reportažą KobraTV laidai, taip kad nenustebkite, viskas filmuota ir montuota mano. Na ir filmuota be stovo, tai kai kur vaizdas šiek tiek dreba.

Nors studijas ir baigiau, bet laiko blog’ui neatsirado. Netgi manau, kad išeitų daugiau parašinėti, jei būčiau toliau mokęsis, tai per kokią nuobodžią paskaitą sėdi ir rašai ką nors. Dabar gi tenka pasitenkinti foto reportažais arba visai niekuo. Na, arba komentarais kituose tinklarasčiuose, nes prenumeruojamus stengiuosi perskaityti, bet ir tai ne visada spėju. O čia keletas nuotraukų iš (sorry, jau gan senokai pasibaigusios) parodos žemės ūkio universitete. Tikrai įdomių dalykų buvo galima pamatyti, nusipirkti ir paskanauti.