amonas.lt

Su pavasariu mielieji! Nors ir kalendorinis, bet atrodo visai neblogai sutapo su tikruoju, nes saulė smagiai šildo ir naikina sniegą. Žiema buvo ilga ir šalta, seniai tokią jau beprisimenu, kad per visą žiemą būtų buvęs minusas ir nė vieno sniego tirpimo. Ir Kalėdas, ir naujus buvo galima sutikti su sniegu, kas yra labai smagu, o vėliau džiaugtis didelėmis pusnimis. Aišku Kauno valdžia pasišiukšlino (ne pirmas kartas) ir taupydama gatvių beveik nevalė. Taigi, prisiminimui sudėsiu šios žiemos nuotraukų kolekciją. Jos eina maždaug pagal fotografavimo datą, tai galite sekti, kaip keitėsi žiema Dar vienas įdomus dalykas, tai nuotraukos iš Palangos. Aš pats nebuvau, bet nuotraukomis pasidalinsiu. Keista, kad Palangiškis Andrius nieko panašaus nenufotografavo, nes ledas susidaręs prie jūros tiesiog įspūdingas. Labai gaila, kad tokio savom akim nemačiau. Labai gražiai atrodo.

Na o pabaigai pakeiksnosiu Kauno valdžią, kurie per žiemą ne tik nesugebėjo skirti lėšų gatvių valymui, bet šiom dienom ir gatvių remontui. Važiuodamas dieną per 10 minučių mačiau net 3 mašinas, kurių vairuotojai keitė ratus. Vakare grįžtant namo ir pačiam teko toks malonumas, duobės visiškai nesimatė, o smūgis buvo toks stiprus, kad sulankstė ratlankį (tą paprastą, ne lietą). Taigi, teko per lietų keisti, tikiuosi neperšalsiu. O rytoj jau bus matyti, kiek tai kainuos. Tik nervas ima, mokesčius nuo žmonių didžiausius plėšia, kelių priežiūrai irgi skiria milijonus, bet gatvės vis tiek siaubingos, kaip kokie arimai… Jau neprisimenu, kada tokios buvo…

Kas mane pažįsta, tikriausiai žino, kad domiuosi Japonijos kultūra. O prieš savaitę buvo atidarytas dar vienas labai panašus klubas. Apie Korėją. Šios šalys yra visai netoli viena kitos, savaip panašios, bet kartu ir skirtingos. Na ir tikriausiai mažiausiai keista, kad viskas vyko VDU universitetui priklausančiuose Sugiharos namuose. Nes ten yra  Azijos studijų centras ir vyksta paskaitos, susijusios tiek su Japonija, tiek su Korėja.

Taigi, pabuvojau klubo atidaryme, kuris buvo šiek tiek keistas, bet įdomus. Na ir žinoma nufilmavau. Ne sau, bet KobraTV televizijai (kurioje šiuo metu dirbu). Montavau taip pat ne aš, bet reportažu pasidalinsiu, tikrai gražiai padarytas:

Per KobraTV kanalą šį reportažą galėjote pamatyti laidoje „Aura“, sekmadienį 20:15. Labai smagi laida apie kultūrinius renginius Kaune.

P.S. Pagaliau atradau šiek tiek laiko ir toliau prisėdau prie filmuotos medžiagos iš renginio nowJapan. Artimiausiu metu šiame įraše atsiras dar du filmukai su pasakojimu apie šią šalį

Kad žiema neapsiribotų vienu išvažiavimu paslidinėti, nusprendėme išvažiuoti dar kartą. Kompanija susirinko kita (anie nespėjo atsigauti ). O pataikėme galima sakyti paskutinę dieną, t.y. ketvirtadienį. Nes va šias dvi dienas temperatūra pliusinė, lyja, ir didelio malonumo tikrai nebebūtų. Labai norėjau aplankyti Anykščius ir pats įsitikinti, kur yra geriau. Oro sąlygos dar nebuvo pasikeitusios, tai trasas bus galima laisvai lyginti.

Kaip jau minėjau anksčiau, atstumas beveik tas pats. Kelias taip pat beveik toks pats, tik kur kas daugiau mažų miestelių, kuriuose reikia sumažinti greitį. Taip kad kelionė gali šiek tiek pailgėti. Pasiekus Anykščius galima žvilgtelėti į didelį žemėlapį arba užsukti į informacijos centrą. Bet užtenka pamatyti žemėlapį. Vėliau, pasukus į reikiamą gatvelę atsiranda ir vienas kitas ženklas. Pirmasis akivaizdžiai matomas skirtumas – atsiduri kalno viršuje. Gal ir nieko, gali leistis nemokamai, o tada, gali nebelikti kitos išeities, kaip tik lipti į kalną. Nuomos punktai yra 2, bet kainos abiejuose vienodos. Pasirinkome esantį arčiau kasų, greičiausiai tik dėl to, kad vienas iš savininkų užsiminė, kad pas juos geresnis inventorius (kažin ar sakytų kitaip). Visgi kainos tikrai nedžiugino: pirma valanda 15 Lt., sekančios po 10 Lt. Gaunasi kur kas brangiau. Kiek inventorius naujas neatsakysiu, nes neturiu patirties, bet batai kiek keisti pasirodė, nes fiksavosi tik vienoje vietoje, bato viršuje, prie kojos. Anksčiau visada būdavo keletas suspaudėjų, kaip riedučiuose. Bet slidinėjant didelio skirtumo nesijautė. Keltuvas apmokestintas taip pat kitaip. Moki už valandas, o ne už pasikėlimų skaičių. Pirma valandą 10 Lt., kitos dar po 5 Lt. Tokia sistema šiek tiek atperka didelę slidžių nuomos kainą. Ypač jeigu atvažiuoji tokiu laiku ir moki gerai slidinėti. Nes eilių nebuvo, nuo kalno nusileidi greitai, iškarto pakyli ir vėl leidiesi. O turint savi inventorių tai dar geriau.

Taigi, turint įrangą, galima išbandyti ir kalną. Kadangi su manimi ir vėl atvažiavo žmonių, kurie ant slidžių pirmą kartą, tai kilo klausimas, o ką daryti jiems? Kalno apačioje yra šioks toks varlynukas, yra ir instruktorius, kuriam šiais aišku reikia mokėti pinigus. Bet didžiausia problema tapo tai, kad visiškai nemokančiam žmogui kažkokiu būdu reikia atsidurti kalno apačioje. Vieni bandė leisti, kiti tiesiog nulipo (ne pats didžiausias malonumas). Varlinukas nedidelis, bet užtenka. Šalia įrengtas šioks toks užkėlėjas, laikaisi už virvės ir iš lėto kelia. Užlipti galima greičiau, bet taupant jėgas tai neblogas dalykas. Iš manęs mokytojas nekoks, vėliau priėjęs instruktorius iškarto pasakė kelis naudingus patarimus, kurie pagelbėjo besimokantiems. Tai galima užskaityti kaip pliusą. Bet čia greičiausiai tik todėl, kad baigė dirbti su kitu žmogumi.

Pats kalnas lyg ir trumpesnis. Bet sniego ir trasų kokybė tikrai neprastesnė. Nors nuožulniojoje pastebėjau gana daug nedidelių iškilimų, tokių nelabai dideliu, bet leidžiantis galima nepastebėti ir nesuvaldyti slidžių. Ypač naktį, nors trasos ir apšviečiamos. Kairėje kalno pusėje tokių dalykų nebuvo. Trasa gana stati, bet leistis tikrai patiko. Bendrai paėmus malonu slidinėti tiek viena, tiek kita puse. Ledo aptikau gal tik vienoj vietoj, visur kitur – purus sniegelis. Keltuvai taip pat kitokie, metalinė dalis visai nedidelė, bet iš jos išsitempia virvė. Naujokam toks manau geresnis. Kitoje kalno pusėje įrengtas dar vienas, bet buvo išjungtas, ir kiek mačiau kur kas paprastesnis.

Bendrai paėmus viskas paruošta tikrai gerai. Už Birštoną geriau, už Lenkiją, na, manau kad ne. Ten visgi kalnas aukštesnis, trasos ilgesnės. O kaina gaunasi taip pat mažesnė. Ypač jeigu nelabai moki slidinėti, tai nuo kalno nusileisi mažiau kartų. Į Anykščius verta važiuoti tik mokant slidinėti, ir tik darbo metu, kai nedaug žmonių. Tada keltuvas gausis labai pigiai. O jei dar įranga savo, tai visai gerai.

Dar mačiau įrengtas ir rogučių nusileidimo takelis, visai kaip Siguldoje, tikrai geras sprendimas. Reiks vasarą kada užsukti ir išbandyti.

Nors ir vėlokai, bet pagaliau atidariau slidinėjimo sezoną. Taip sakant, geriau vėliau negu niekada. Pernai tai buvo Sausį. Tada dar prieš važiuodamas padariau gana naudingą analizę apie kainas, atstumus. Dar ir dabar karts nuo karto tenka užsukti ir prisiminti. Bet pernai niekur toli neišvažiavau, tik iki Birštono. Šiais metais norėjosi kažko daugiau, artimiausi taškai tapo Anykščiai (126 km.) arba Lenkija, WOSIR-SZELMENT kurortas (102 km). Važiuojant iš Kauno tai gautųsi tikriausiai visiškai vienodas atstumas. Gaila, bet Anykščiuose dar nė karto nebuvau. Ten šiek tiek viliojo (nors neesu tikras, ar taip tikrai yra) galimybė nusipirkti valandinį keltuvo bilietą. Nes atrodė, kad antradienį, nuo 15 val. žmonių daug tikriausiai nebus. Lenkijoje norėjosi pamatyti, kaip atrodo trasos, nes kiek skaičiau, tai geresnės nei Lietuvoje. Nusprendėm keliauti į Lenkiją. Kelias pakankamai normalus, gaila, kad tik viena juosta, tai kai važiuoja trys „furos“ priekyje, aplenkti jau ganėtinai sunku. Zlotų išsikeitėm prie sienos, ten ir santykis manau geresnis (papuolė 1.16, 100 Lt ->116 zl.). Toliau keliaujant teko pasikliautu žemėlapiu. Važiuojant keliu nuo sienos jokių ženklų susijusių su slidinėjimu nėra. Pasukome į dešinę ties ženklu „Wolownia“. Ir dar kurį laiką nebuvo aišku, ar važiuojam tikrai tuo keliu, nes keliukas siauras, paprastas žvyrkelis, o dvi mašinos jau sunkiai prasilenktų. Nė iš tolo nepriminė kelio į slidinėjimo kurortą. Bet Google Maps neapsiriko, neilgai trukus pasiekėme tikslą.

Kainos tokios, kokių ir tikėjomės. Atrodo ten beveik visas personalas daugiau ar mažiau moka anglų kalbą, tai problemų nekilo. Visa kompanija, su kuriais važiavau dar nė karto nebuvo slidinėję. Tam reikalui labai tiko toks kaip ir varlynukas, kur visi tokie gana „žali“ galėjo praktikuotis. Viskas gražiai aptverta, į krūmus nenučiuoši. Pasikėlimas į kalną – 1.5 zloto. Na, litais gautųsi netgi truputį mažiau. Dabar palyginsiu su Birštonu, kur buvau pernai metais. Ten pasikėlimas kainuoja 2 Lt.,kelia gana lėtai, į visai neaukštą kalną, kur tu turi geriausiu atveju 2 nusileidimo variantus. Čia kyli irgi panašiu greičiu, bet kelionė užtrunka kur kas ilgiau. Ant kai kurių keltuvų net apie minutę. Kai kada net pradedi galvoti, kad jau atsibodo, bet tai taip pat dalis slidinėjimo, gali pasigrožėti mišku, arba kitais slidininkais. Ir tai jau būna verta sumokėtų pinigų. Ir dar labai gerai, kad nebuvo jokių eilių. Bilietams naudojama kortelių sistema. Sumoki 15 zl. užstatą, gauni magnetinę kortelę ir įdedi į ją kiek nori pinigų. Vėliau atiduodamas kortelę užstatą atgauni. Jei neišnaudoji visų nusileidimų, likusius pinigus taip pat atgauni.

Trasos taip pat patiko. Pati nuožulniausia buvo išbandyta pirmoji. Plati trasa, šone įrengtos kliūtis, bet ten manau daugiau snieglentinikams. Šalia esanti jau statesnė, vietomis jautėsi ledas, bet labai mažai. Čia jau nusileidimas bet kokiu atveju bus greitesnis. Na o trečioji, gal net pati ilgiausia, tai jau tikrai stati. Patyrusiems slidininkams. Nusileidau ja pora kartų, visai smagu, ypač kalno pabaigoje, kai gali smagiai lėkti tiesiai. Didelio malonumo nesuteikia leidžiantis, nes jau turi jausti kiekvieną kalniuką ir stipriai susikaupti, kad neapsiverstum. Toliau gal dar buvo trasa, bet nėjome ir neieškojome. Smagiam nusileidimui rinkausi pirmą arba antrą trasą. Po juodosios jos atrodė tokios paprastos, kad liko visiškai malonus nusileidimas be didelių pastangų. Trasų kokybė tikrai gera. Ledo pastebėjau keliose vietose ant stačiosios juodosios ir vidurinės. Ant lengviausios vien tik gerai paruoštas sniegas. Keltuvai taip pat dirba gerai, vienas kitas žmogus karts nuo karto nukrisdavo nepasiekęs kalno viršaus, bet nesupratau kaip

Taigi, kelionė gavosi tikrai gera. Važiavom penkiese, kuras gavosi 13 Lt, slidės, paslidinėjus 3 val. 20 zl., 10 pasikėlimų – 15 zl. Geram praleidimui 50 Lt visiškai pakanka. Rimtesniam jau reiktų išsinuomoti visai dienai ir kažkuriuo metu padarius pertrauką ko nors užvalgyti, nes jėgų maloniems nusileidimams reikia.

O žemiau galite pasižiūrėti, kaip atrodo kurortas:

Prieš daugiau nei savaitę iš Vilniaus atkeliavo paroda „Budos mieste“. Šiaip budizmu per daug nesidomiu (iš viso nieko nežinočiau, jei ne keli žmonės, kurie tuo labai domisi), bet parodą buvo įdomu aplankyti. Įsikūrusi jinai Nacionalinėje M.K. Čiurlionio galerijoje. Ten trečiadieniais galima viską apžiūrėti nemokamai. Tada ir apsilankėme, bet sužinojome, kad ši paroda visgi mokamas. Bet simboliškai, studentams – 2 Lt. Užimamas plotas nėra didelis, antrame aukšte dvi salės. Bet pažiūrėti yra į ką. Dar vienas labai geras dalykas, gidės beveik visiems žmonėms papasakoja apie daugelį eksponatų. Ir pamatai, ir sužinai. Prieš tai buvau girdėjęs gandus, kad į Kauną atkeliaus ne visa paroda, bet iš tų pačių gidžių sužinojau, kad čia yra net keliais eksponatais daugiau, nei buvo Vilniuje. Kaune paroda veiks iki 2009.11.08, po to keliaus į Šiaulius. O čia kelis vaizdai iš jos: