amonas.lt

Apie kelionę į Japoniją taip ir nesugebėjau parašyti, bet apie Anime Nights pabandysiu, bent jau kol neataušo švieži įspūdžiai. O apie kelionę pasistengsiu artimiausiu metu

Taigi, kaip ir kiekvienais metais, pavasariop sulaukiame Infoshow festivalio ir didelio anime renginio. Jei būčiau matęs filmus iš anksto, gal ir būčiau pagalvojęs, ar verta eiti, bet kai nuo praeitų metų taip ir neperžiūrėjau nė vieno naujo anime filmo, ir visi buvo nematyti, tai neliko net ko dvejoti. Iš anksto programos per daug nestudijavau, nusprendžiau, kad bus įdomiau, kai nežinai ko tikėtis. O ir šiaip programa dažnai pasikeičia renginio dieną (ne išimtis ir šie metai). Romuvos kino teatras jau tapo kaip ir neatsiejama šio renginio dalimi, bet dėl itin prastos būklės tapo nebetinkamas naudoti. Gaila dėl šio pastato, bet dar yra vilties, kad jį sutvarkys. Taigi, renginys persikėlė į Cinamon kino teatrą. Šiek tiek nustebau, kai sužinojau, kad viskas vyks tokiame kino teatre. Bet pasirinkimas manau tikrai geras. Tik vieta gal šiek tiek nutolusi nuo miesto centro, tai žmonėms kurie naudojasi viešuoju transportu galėjo kilti šiek tiek problemų keliaujant iki šios vietos. Veiksmas vyko pirmoje, didžiojoje salėje. Žvelgiant į ją kilo mintis, kad Romuvoje salė šiek tiek didesnė, bet šiaip neaišku, nes ši buvo platesnė, bet ne tokia ilga. Žmonių kaip visada daug. O bilietai kainavo arba 15 Lt į vieną naktį, arba 25 į abi. Kada tiksliai pradėjo pardavinėti taip pat nežinau, bet kiek girdėjau, pirmą dieną iš pradžių buvo spūstis. Kai atvažiavau jų jau nebebuvo, kaip ir laisvų vietų kino salėje. Bet kai turi draugų, kurie pasaugo gerą vietą, tai tampa ne problema. Alkoholio kaip visada neleido, ir tikrino taip kaip priklauso. Maistą geriausia savo atsinešti, ar bent jau užsukti į parduotuvę prieš renginį. Kino teatro kasa pardavinėjo pocorn’us ir coca cola visą naktį, bet nuo tokių dalykų sotus nebūsi. O arbatos kiek pastebėjau neturėjo. Šiek tiek gaila, kad nieko šilto įsigyti nakties metu kaip ir neišėjo. Salėje tikrai nebuvo šalta (ko nebuvo galima pasakyti apie Romuvą). Pirmą naktį buvo netgi karšta, bet kaip vėliau sužinojau, tik dėl to, jog kažkas išjungė salės vėdinimą. To paties tikėjausi ir antrą naktį, bet šį kartą vėdinimas veikė pilnu pajėgumu, ir salėje buvo maloniai vėsu. Vėliau netgi šaltoka.

Tiek trumpai apie bendrą vaizdą, o dabar pereikime prie rodytų anime filmų ir serijų. Pirmoji naktis prasidėjo su Halo Legends. Su ilgu pristatymu, apie visatą užpuoliusią baisią jėgą, kuri grasino viską sunaikinti, protingas butybes, sukūrusias Halo ginklą, ir sunaikinusias blgosį, apie iš naujo susikūrusias civilizacijas, apie žmonijos evoliuciją, jos užkariautus kitus pasaulius. Na ir apie didelį karą su ateiviais. Tas pristatymas buvo gal kiek ir per ilgas, bet tikrai įdomus. Jei būčiau šaidęs žaidimą, ar matęs anksčiau, gal sakyčiau ir kitaip, bet dabar buvo tikrai įdomu. Vėliau prasidėjo trumpos OVA serijos, pasakojančios karo su ateiviais istorijas. Tokį žanrą tikriausiai geriausia atvaizduoti būtent šitaip. Čia gal net autoriai skirtingi buvo, nes ir istorijos kitokios, ir piešimas šiek tiek skyrėsi. Viena serija apskritai CG stiliumi buvo padaryta. Rimtas anime renginio pradžiai, kol dar niekas nemiega.

Tarp filmų, per pertraukas, kaip visada sulaukėme žaidimų ir kitokių pramogų. Pirmoji buvo aikido pristatyms ir pasirodyas. Šiemet viską pristatinėjo Kauno Aikido klubas Aiki Shuren Dojo. Pernai, kiek prisimenu buvo kitas klubas. Bet čia neesmė. Svarbiausia, kad Japoniški kovos menai vis dar įtraukiami į programą. Po šio pasirodymo sulaukėme Trigun: Badlands Rumble filmo. Pagrindinis veikėjas buvo matytas viename ar kitame paveikslėlyje,  bet serijų matęs nebuvau. Šį priskirčiau geriausiam nakties filmui: geras piešimas, įdomus siužetas, daug veiksmo ir žinoma su pabaiga. Na ir ilgis kaip normalaus filmo. Filmas, palikęs geras emocijas, skayčiau.

Toliau be jokios pertraukos buvo parodytas dar vienas trumpas filmas: Cat Shit One: The Animated Series. Labai nestandartinis kompiuterinės grafikos kurinys. Apie tai, kaip amerikiečiai irake ar kažkur kitus kovoja. Tik čia jie vaizduojami kaip triušiukai, o priešai kaip gazelės (Ar kažkoks panašus gyvūnas). Trumpa ir linksma istorija, apie du karius, kurie išvaduoja nelaisvius, sunaikindami visus priešus. Šitą tikrai buvo verta pamatyti, vien dėl pažinimo ir žinojimo, kad toks dalykas yra sukurtas.

Po sekančios ir šiek tiek ilgesnės pertraukos su žaidimais susėdome žiūrėti Aoi Bungaku Series. Tada supratau, kad visgi kai kurias serijas jau esu matęs. Anime sukurtas pagal literatūros kūrinius, šiek tiek įdomesnis savo turiniu. Peržiūrėjus kai kurios serijos verčia susimąstyti. Buvo parodytos dvi serijos, po kurių sekė Musashi: The Dream of the Last Samurai. Kodėl dėjo šitą filmą tai niekaip negaliu suprasti. Pradžioje turputi parodė kovų ir kažko panašaus į filmą, o po to kažkokį kompiuterinį profesorių, pasakojantį istoriją. Sėdi, matai kalbančią galvą ir skaitai subtitrus. Siaubus. Vienu metu buvo galima pasijuokti iš juokingai jodinėjančių raitelių, bet greitai tai atsibodo. Susinervinęs tokia nesamone nusprendžiau šiek tiek pasnausti. Vien dėl to, kad visiškai neįdomu. Tikriausiai didžiausias šių metų renginio FAIL’as…

Po sushi valgymo varžymų sulaukėme Beating angel dokuro chan.  Dar viena OVA, sudaryta iš 4 serijų. Tokia visai smagi komedija. Šiaip manau galėjo parodyti anksčiau, na, bet ir paryčiais visai neblogai, kas miegojo galėjo prasibudinti prieš keliaudami namo. Pirma serija – įdomu, antra serija – ne tokie jau ir juokingti tie jų bairiai, trečia serija – įdomu, bus dar viena, ar nebus, ketvirta serija – o ne, dar viena serija. Štai tokiomis mintimis žiūrėjau šį anime. Labai jau primitvūs juokeliai, kurie atsibodo ir pradėjo kartotis po pirmos serijos.

Bet visgi, tai buvo paskutinis pirmosios nakties anime. O ryte, kaip visada – sushi. Tik dar liepė užpildyti nedideles anketas apie renginį. Sushi buvo nedaug, kaip supratau, ne iš sushi express. Šiais metais su “Hashi” klubu dalyvavau dieninėje dalyje, taigi, nieko nelaukęs išvažiavau namo, kad tik kuo daugiau išeitų pamiegoti. Na, o po 4 valandų miego, beveik laiku atsiradau ir dieninėje dalyje. Šiais metais ji vyko KTU elektronikos rūmuose, ir buvo nemokama. Anksčiau niekad neidavau, nes skirdavau tą laiką miegui, bet kadangi šį kartą su klubu mokėme žmones origami lankstymo meno, tai nusprendžiau apsilankyti. Na, dar teko ir reportažą KobraTV nufilmuoti, tai buvo ką veikti. Bet jeigu būčiau ten nukeliavęs vienas, tai tikriausiai laikas būtų prailgęs. Nes be cosplay nieko per daug įdomaus nevyko. Na, rodė šiek tiek anime šalia esančioje auditorijoje, bet tai buvo Aoi Bungaku Series, kurias esu jau matęs. Ir šiaip, auditorija, tai ne kino salė – ir kėdės kietos, ir šviesa pro užuolaidas skverbiasi. Cosplayerių buvo tikrai nemažai, bet manau dauguma iš Kauno. Dar žinoma, kaip visada buvo galima pažaisti Guitar Hero. O naktį ir su naujuoju judesius atpažystančiu priedu Xbox’ui.

Taigi, po visai smagios dieninės dalies prasidėjo antroji naktis, su kendo pasirodymu ir jau matytomis Aoi Bungaku Series, nors pagal programą turėjo rodyti Karigurashi no Arrietty. Ghibli filmas, manau būtų patikęs kur kas labiau. Toliau viskas vyko pagal iš anksto paskelbtą programą, kuri tęsėsi nuo Dogs: Bullets & Carnage. Ir vėl iš 4 dalių sudėtas filmas. Vieno ilgo siužeto nėra, bet kadangi serijose dominuoja veiksmas, tai susižiūrėjo tikrai smagiai. O po to galima ir paspėlioti, kaip ten kas susiję. Nes serijos visgi šiek tiek susiję viena su kita. Po šių trumpų serijų be jokios pertraukos prasidėjo šiek tiek ilgesnė OVA: Black Rock Shooter. Kaip trumpas filmas, sakyčiau. Isorija lyg ir aiški, bet ne iki galo. Tiksliau ne viskas, o pabaigoje taip ir nepaaiškėja, kodėl vyksta vieni ar kiti dalykai. Bet taip dažnai būna su anime.

Toliau ėjo King of Thorn. Iš pradžių atrodė kaip lengva ir paprasta istorija, bet kuo toliau, tuo labiau viskas sudėtingėjo. Filmas apie kurį vėliau prisiminęs atrandi detales, kurių žiūrėdamas nepastebėjai. Tikrai įdomus ir sakyčiau vertas dėmesio. Nors žiūrint naktį, užmigus galima po to ir visiškai nieko nesuprasti. Bet kadangi veiksmas rutuliojasi greitai, tai nėra kada net primerkti akių.

Kai Doh maru – dar viena 47 minučių OVA.  Pasakojama apie senus laikus ir merginą, kurią užaugino generolas (tiksliai nepamenu). Gėris kovoja prieš blogį. Ir dar šiek tiek prieskonių, kad būtų įdomiau. Kai žinai, kad greitai baigsis, tai po to jau to ir tikiesi, ypač jeigu ne itin įdomu žiūrėti. Gal ir neblogas anime, bet dar viena trumpa serija, kiek galima. O kad dar labiau panervuotų, tai sekantį, Cencoroll, įdėjo dar trumpesnį, viso labo 30 minučių. Šiaip pasirodė tikrai įdomus, fantastinis, bet per tokį trumpą laiką jokio didesnio siužeto padaryti tiesiog neįmanoma. ir kai atrodo, kad jau kažkas prasidės ir paaiškės, ima ir pasibaigia. Nespėji net įsijausti.

O toliau ir vėl Aoi Bungaku Series. Viena buvo nematyta, bet pasirodė ne itin įdomi, tai nusprendžiau pamiegoti. Nors iki tol dar rimtai galvojau, kad gal neverta sėdėti ir reikėtų keliauti namo. Nes pagal programą, tai buvo paskutinis anime. Bet dėl šventos ramybės nusprendžiau pasėdėti iki galo. Pasibaigus šioms serijoms, paaiškėjo, kad yra tik 5 valandos ryto. Tiksliau, pasižiūrėjau į laikrodį tik dėl to, kad vedėjas pasiūlė pažiūrėti dar vieną anime. Ir ne šiaip kokią OVA, bet normalaus ilgio filmą: Fate/Stay Night: Unlimited Blade Works. Ir manau labai gerai, kad parodė šį filmą, nes tikrai geras. Gal netgi labiausiai patiko. Aišku, fantastika, iš pradžių gal ir ne viskas buvo aišku (tuo metu kaip tik budinausi), bet šiaip suprantamas ir įdomus. Tikrai pakėlė bendrą nakties lygį, po tų visokių trumpų serijų. Ir žinoma, džiaugiuosi, kad nesugalvojau išeiti anksčiau.

Na o pabaigai galiu pasakyti, kad tikrai trūko gerų filmų. Ir reikia bent vienos komedijos, ar ko nors juokingo vidurį nakties, kad visa salė galėtų pasijuokti. Pernai metais tai buvo Detroit Metal City ir kažkoks kompiuerinės grafikos siaubekas, kuris buvo tiesiog juokingas. Taip kad pats renginys tikrai nesuprastėjo, vieta gera, žaidimų per pertraukas daug, prizų taip pat. Bet sudarinėjant anime list’ą tai kažkas labai neatsakingai atliko savo darbą. Arba nusprendė šiek tiek paeksperimentuoti. Eksperimentas nepavyko. Tikėkimės kitais metais to nedarys.

P.S. Savaitės gale įdėsiu ir reportažą apie renginį.

Nors studijas ir baigiau, bet laiko blog’ui neatsirado. Netgi manau, kad išeitų daugiau parašinėti, jei būčiau toliau mokęsis, tai per kokią nuobodžią paskaitą sėdi ir rašai ką nors. Dabar gi tenka pasitenkinti foto reportažais arba visai niekuo. Na, arba komentarais kituose tinklarasčiuose, nes prenumeruojamus stengiuosi perskaityti, bet ir tai ne visada spėju. O čia keletas nuotraukų iš (sorry, jau gan senokai pasibaigusios) parodos žemės ūkio universitete. Tikrai įdomių dalykų buvo galima pamatyti, nusipirkti ir paskanauti.



Kad vėl neužleisčiau tinklaraščio be įrašų ilgesniam laikui, pasidalinsiu įspūdžiais iš trečiojo senamiesčio žiogo koncerto. Sulaukėme gana įdomaus projekto: „Dharmos Whalkatos”, kurį sudaro Domantas Razauskas, Darius Žvirblis bei Andrius Zalieska.
Koncertas vyko Povilo Stulgos Lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejaus kiemelyje, tikrai jauki aplinka, tik žmonių prisirinko, na, sakyčiau šiek tiek per daug. Koncerto metu kur nors praeiti jau buvo sunku, gerai, kad tai kiemas, o ne pastato vidus, tai jokio diskomforto nesijautė. Iš pradžių dar gana keistai atrodė ant scenos pastatytas radiatorius, pakaba, stalas. Bet atlikėjai paaiškino: „Norime sukurti namų aplinką“. Pats koncertas truko beveik tris valandas, ir tikriausiai būtų trukęs dar ilgiau, bet organizatoriai paprašė baigti, na, nieko keisto, jau buvo 10 valanda vakaro.
Per daug nieko nerašysiu, ne esu muzikos ekspertas, taigi, jos vertinti negaliu. Koncertas tikrai patiko, o jums įdedu energingiausiai atrodžiusią dainą. Šiaip čia lyg ir grupės „Atika“ daina, na, bet patinka man ji

Na ir dar kelių žmonių prašymu, atsisveikinimo daina. Taip pat gana smagi:

Dar viena savaitė artėja į pabaigą. Su KobraTV tenka pamatyti ir įamžinti daug renginių, gaila, bet dėl laiko stokos neturiu kada pasidalinti įspūdžiais iš jų. Visgi, dabar turėdamas laisvesnį sekmadienį aprašysiu penktadienį vykusį „FACE2FACE“ renginį. Jei nieko apie tai neteko girdėti, tai čia buvo gatvės šokių varžybos. Jau išgirdęs pavadinimą prisiminiau pernai metais per gatvės muzikos dieną netyčia aptiktą „Lithuanian Open 2009“ renginį. Jame mačiau tik kelias kovas, bet jos buvo tokios įspūdingos, kad dar ir dabar jas prisimenu. O dabar, berašydamas aptikau, kad kovos vyks ir šiemet, laimei, ne per gatvės muzikos dienas, o savaitę po jų. Tikrai nepraleisiu tokio reginio.

Taigi, renginys vyko UPS klube, nuo 16 val. Bent jau taip skelbė plakatai. Realiai viskas vėlavo apie 30 – 40 min. UPS klube anksčiau neesu buvęs, ir tiesą sakant iš pradžių net nežinojau kur jis randasi. O randasi šiaip jau visai geroje vietoje – laisvės alėjoje visai šalia Soboro. Pats klubas, jei jį taip galima vadinti,  atrodo gana prastokai. Tik įėjus pasitinka baras ir kelios sėdimos vietos. Gražiausiai sutvarkyta vieta. Didesnė erdvė su scena yra apačioje, „tereikia“ nusileisti laiptais. Būtų paprasta, jei žengus link jų nepasitiktų aklina tamsa, kai nieko nesimato. Na o apačioje taip pat ne ką geriau, betoninės grindys, sienos ir lubos aptemptos juodu audiniu. Už jo tikriausiai vaizdelis būtų nekoks. Gerai, kad bent scena ir garso aparatūra atrodo padoriai. Apšvietimas minimalus, bet scenai užteko. Dar kažkur lubose buvo skylė, nes pradžioj gana greitai ant grindų atsirado vandens bala. Vėliau organizatoriai pakabino maišą, ar dar kažką, kad vanduo nelašėtų. Taip kad pirmas įspūdis pasirodė nekoks. Bent jau pati vieta.

Kada tiksliai prasidėjo renginys neprisimenu, bet atrankinės kovos vyko ant pagrindinės scenos, buvo kviečiami 3 dalyviai, kurie šokdavo pagal vienodą muziką. Tokiu būdu gana greitai visi praėjo, na, tas greitai, tai gal kokią 40 minučių. O tada ir prasidėjo smagumai, nes komisijai reikėjo pasitarti ir jie kažkur išėjo. Taigi, visi liko laukti. O laukti teko ilgiau negu valandą! Kur tai matytą, kad po atrankinių kovų būtų tokia ilga pertrauka? Gerai, kad kai kurie rado ką veikti, tai yra šokti, nebuvo taip žiauriai nuobodu, bet kiek mačiau tai visus totaliai užkniso tokia ilga pertrauka. Būtų įdomu sužinoti, kodėl organizatoriai taip pasielgė. Praėjus tai nelemtai valandai prasidėjo tolesnės kovos. Viskas persikėlė į žemiau esančius 2 paaukštinimus, kur vienu metu 4 žmonės. Vienas prieš vieną dešinėje pusėje, ir vienas prieš vieną kairėje. Čia tikriausiai, kad greičiau viskas eitų, bet tokiu būdu pusės kovų iškarto nematai. Tokių kovų daug nebuvo ir viskas gana greitai vėl persikėlė ant pagrindinės scenos. Ir gerai, nes tos mažesnės buvo beveik neapšviestos, matyti lyg ir matėsi, bet filmuojant buvo per tamsu. Va čia galima sakyti ir prasidėjo geriausia renginio dalis. Geriausi šokiai ir pasirodymai. Toliau jų neaprašinėsiu, nes realiai nieko nežinau ir negalėčiau vertinti, bet reginys buvo nuostabus. Visi į finalus patekę dalyviai turėjo ką parodyti. Šiaip tuo metu žiūrovų nebuvo labai daug, pradžioje kiek pamenu buvo daugiau, tai panašu, kad daug kas neišlaukė. O be reikalo, daug ką prarado. Taigi, visos kovos užsitęsė iki 21.30. Finalai buvo ypač „karšti“, bus tikrai smagu pažiūrėti, aki bus sumontuotas visas renginys. Aišku, viskas bus parodyta per KobraTV (laida „Ir aš ten buvau“), tik nežinau kada. Taigi, realiai paėmus, tai į renginį buvo galima ateiti apie 19 val., nes nuo tada tikrai buvo į ką pažiūrėti. Nors ta pertrauka ir buvo siaubingai ilga, bet džiaugiuosi, kad apsilankiau šiame renginyje.

Plakatuose buvo paminėta ir vakarinė dalis, bet kai po paskutinių kovų apie ją visiškai nieko nepasakė, tik pranešė, kad apdovanojimai po 30 minučių, tai nieko nelaukdamas iškeliavau.

O pabaigai ištrauka iš pusfinalio, kur susitinka 2 tikrai stiprūs šokėjai (atsiprašau dėl garso, prastai įsirašė):

P.S. Nuotrauka pasiskolinta iš čia. Čia taip pat galite rasti ir daugiau nuotraukų

Praėjo dvi smagios, pilnos anime naktys. Šiais metais viskas vyko šiek tiek anksčiau, aišku, kaip visada pavasarį, bet beveik puse mėnesio anksčiau. Būtų buvę šiek tiek keista, jei toks renginys vyktų su sniegu lauke (o nedaug trūko, visas tas sniegas nutirpo galima sakyti šią savaitę). Taigi, penktadieninė dalis prasidėjo nuo 21 val., įleidinėti pradėjo kažkada anksčiau. Atkeliavau apie 20 val., žmonių prie Romuvos jau nebebuvo, jokių eilių taip pat. Bilietai šiais kainavo po 10 Lt, arba 30 Lt į visas dalis. Kiek pamenu, pernai šiek tiek pigiau buvo, bet bijau pameluoti. Taigi, su eilėm problemų nebebuvo, bet va su vietom salėje buvo. Nes visi jau buvo suėję ir užsiėmę daug vietų. Į priekį, pirmas eiles nesinorėjo (ten dar šiek tiek laisviau tuo metu buvo), galas taip pat netraukė. O ir atėjome keturiese. Teko išsiskaidyti, nes kitaip būtume likę stovėti. Prieš renginį kažkur užmačiau, kad Romuvos kino teatre buvo atliktas kažkoks remontas. Iš pradžių nieko nepastebėjau, viskas atrodė taip pat, bet atrodo praplėtė sceną, kas yra visai gerai, nes gali vykti ir kitokie renginiai. Projektorius šiais metais taip pat buvo pastatytas salės viduryje. O kai jį pamačiau, tikrai nustebau. Rėmėjai paskolino pilnai profesionalų daiktą su 15000 liumenų. Tai vaizdas buvo pasakiškas, per visą įmanomą plotį. Garsas taip pat, tik per pirmą rodytą anime truputį trūkčiojo, bet čia menkniekis.

Dabar pereikim prie programos. Paskelbta buvo gal tik savaitė prieš renginį, per renginį tokia ir buvo, neskaitant vieno ar kito smulkaus pakeitimo. Visus anime mačiau pirmą kartą, prieš tai taip pat nerinkau jokio informacijos, tai visiškai nieko nežinojau, net ir ko tikėtis. Programa prasidėjo su „Perfect Blue“, senesnio piešimo su šiek tiek keistu siužetu, apie dainininkę, kuriai tapus aktore ją pradeda persekioti maniakas, norintis, kad jį grįžtų atgal, dainuoti. Labai savotiškas su netikėta pabaiga. Susižiūrėjo visai smagiai, nors tai gana rimtas anime su mintimis pamąstymui, bet kaip pirmasis gal ir neblogai, kol dar nenori žmonės miego.

Kaip visada, tarp filmų buvo nedidelės pertraukėlės, bet apie jas gal vėliau. Taigi, toliau sulaukėme „Strait Jacket“, magijos pasaulio. Alternatyvus pasaulis, kuriame naudojama magija visokiems darbams, tik veiksmas vyksta ne šiais laikais, bet prieš n metų. Nebūtų ką ir rodyti, bet visa ta magija turi ir blogąją pusę. Jei žmogus panaudos jos per daug – taps baisiu ir nesustabdomu monstru, žudančiu kitus. O viskas sukasi apie tokių monstrų žudikus, specialiai tam treniruotus karius. Jame aišku tik ir rodomos tos kovos ir gyvenimo peripetijos, senų santykių aiškinimas, bet susidarė toks vaizdas, kad iš tos jų magijos daugiau bėdos negu naudos. Šiaip visa istorija sukosi apie 2 tokius karius, kurie turėjo nesuvestų sąskaitų, o kai kuriose vietose viskas atrodė gana niūriai.  Susižiūrėjo, tik pabaiga buvo gana liūdna ir gal šiek tiek netikėta.

Per ilgąją pertrauką, kaip ir pernai metais, taip ir šiais sulaukėme kendo meistrų pasirodymo. Bandžiau nufilmuoti, bet atrodo kažkas nelabai veikė su scenos apšvietimu, tai nieko nesimatė. O po „pietų“ gavome šiek tiek komedijos: „One Piece: Baron Omatsuri and the Secret Island“. Nebuvau matęs nė vienos serijos iš šio begalo ilgo serialo, bet girdėjau įvairių atsiliepimų, vieniem patiko, kitiems nelabai. Gana savotiškas piešimas prideda savito žavesio, bet pats filmas tai tokiam visiškai atsipalaidavimui. Pusiau rimtas, su komedijos elementais, manau apibūdinti būtų galima taip. Filmas visai patiko, bet viso serialo tikrai nežiūrėčiau. Nors į galą pradėjo imti miegas, nes kulminacija be didelio veiksmo ir jau be jokios komedijos.

Neaišku, kaip ten būtų buvę su miegu, bet prasidėjo „Detroit Metal City“. Ir juokas su visa sale nuo pirmos minutės. Tikrai nesitikėjau, kad bus tokia komedija. Ir ne šiaip komedija, bet žiauriai gera. Iš amv buvau šiek tiek matęs, kad lyg ir groja kažką, dar kažkas, bet atrodė, kad anime maždaug vidutinio lygio apie kažką. Klydau. Nors buvo rodomas serialas, 12 serijų po 15 minučių, bet susižiūrėjo labai smagiai. Tik į galą gal šiek tiek jau prailgo. Bet kad į programą buvo įtrauktas toks anime, tai labai gerai. Ir laikas manau parinktas labai tinkamas, kai jau lyg ir pusę gali būti išvirtę, nes nemanau, kad kas galėtų miegoti per tokią komediją. Geriausia renginio komedija. Šitą tikrai galiu pasakyti. O kad nespoilinti, kas ten vyksta, tai nemačiusiems siūlau pažiūrėti, iš pirmų serijų suprasite, ar verta ar ne

O sėkmingam nakties pabaigimui ir ryto sutikimui gavome „Demon Prince Enma“. Pirmas dvi serijas iš keturių (antras dvi parodė per sekančią naktį). Piešimas tikrai gražus, mėgstu tokį. Viskas prasidėjo kažkokių, ar tai demonų, ar tai vaiduoklių gaudymų ir naikinimu. Tada nusprendžiau, kad visgi tai nėra labai įdomus anime. O tada supratau, kad jis jau baigėsi. Taigi, kažkaip netikėtai užsnūdau, ir mačiau tik pradžią ir pabaigą. Pabaiga kažkokia keistoka pasirodė, demonas apsėdo mergina, šį turi lėlę, o ta žudo visus merginai nepatinkančius žmones. Pasirodė labai ištęsta OVA su turiniu ir siužetu, kurio nemačiau. Bendrai paėmus nelabai patiko, bet gal ir nieko, buvo galima truputį pailsėti ir pasiruošti dienai.

O po naktinio seanso, kaip visada, tradicinis sushi. Labai gaila, bet jo buvo tiek mažai ir tokiais mažais gabaliukais, kad suvalgęs tą vienintelį man skirta gabaliuką net skonio nepajutau. Tada pasivaišinau antru, nors kažkas sėdėjo ir piktai žiūrėjo, kad visi imtų tik po vieną Šiek tiek nusivyliau, kad buvo tiek maždai, bet iš kitos pusės tai gal ir nieko keisto, nes kai būna tiek žmonių, tai visiems nepagaminsi, o šią gražią tradiciją norisi išlaikyti. Vestibiulyje taip pat buvo prekiaujama ir su anime susijusiais niekučiais, bet kainos tai tikrai aukštos. Nors prekiavo šį kartą ne kokia nors firma iš Lietuvos, o iš Vokietijos, kiek prisimenu, bet kažkokių labai kitokių ar kokybiškesnių prekių neužmačiau. Na, plakatus gal būtų galima šiokia tokia naujiena laikyti. Salėje nakties metu nebuvo šalta, bent jau iš pradžių. Vėliau šiek tiek jautėsi, kad temperatūra truputį nukrito, bet kadangi buvo kuo užsikloti, tai nesušalau. Dar reiktų paminėti ir tai, kad prieš kiekvieną filmą sulaukdavome smagios replikos iš serijos „sklando gandai, kad buvo tas ir tas, bet mes žinome tik vieną, kad šis filmas…“. Čia taip pat kaip per „Top Gear“, kai apibūdina lenktynininką Stig‘ą.

Renginys baigėsi pagal programą, ir vėsoką rytą tuščiu miestu grįžau namo. Standartiškai po tokių renginių pamiegu bent iki 14 val., bet mano nelaimei, šį kartą taip neišėjo. Nes po viso labo 3 valandų teko keltis ir keliauti į paskaitą. Taip taip, ketvirtame kurse turiu tokį malonumą, kaip paskaitos šeštadieniais. Visgi, ten ilgai neužtrukau, o kad jau atvažiavau į miestą, tai patraukiau į dieninę dalį. O ten atrodo viskas vyko ne visai pagal programą. Dėl nedidelių techninių trukdžių anime buvo sukeisti vietomis. Ir labai tuo džiaugiuosi, tiesą sakant. Kai atėjau buvo rodomas „Stormy Night“. Pirmas įspūdis toks, kad gal geriau neieškau jokių tuščių vietų o tiesiog keliauju namo. Anime apie vilką ir ėriuką, kurie kažkur keliauja. Realiai tai visiška pasaka vaikams. Šiek tiek pasivaikščiojęs po Romuvos kino teatrą nusprendžiau palaukti pabaigos ir pažiūrėti, koks bus antrasis dienos filmas. Laimei, ilgai laukti neteko, bet po to buvo gana ilga pertrauka su žaidimais.

Apie antrąjį iš anksto taip pat nieko nežinojau, na, gal tik pavadinimą: „Summer Wars“. Filmas buvo paleistas su lietuviškai subtitrais, atrodo net išversti kažkas spėjo. Viskas vyksta kaip ir dabartiniame pasaloje, tik internete sukurta didelė sistema, kurioje visi žmonės turi paskyras, bendrauja, kontroliuoja svarbius dalykus. Visai kaip facebook‘as, tik 3d ir „more advanced“. Na ir netikėtai sistemoje atsiranda virusas, kuris pradeda viską naikinti ir griauti. Labai gerai parodoma, kas atsitinka realiame pasaulyje – chaosas. Čia sakyčiau netgi vienas iš žmonijos ateities pavojų ir nelaimių kurios gali nutikti. Tai va, prie viso šito dar prideda šiokią tokią meilės istoriją, intrigą, melą ir gauname nuostabų filmą. Gal jis šiek tiek ir nuspėjamas, siužetas irgi nėra super duper naujas, bet visgi, filmas tikrai labai patiko, tiek dėl gražaus piešimo, tiek dėl muzikos ir siužeto. O kai pagalvoji, kaip būtų buvę blogai, jei būtų rodytas pirmas ir būčiau praleidęs. Dieninė dalis tuo nesibaigė, sulaukėme cosplay pasirodymo, ir dar visokių užduočių, akcijų ir atrakcijų ant scenos. Kas dalyvavo, tiem manau smagu buvo, bet stebėti po kurio laiko pradeda atsibosti. Visgi gerai, kad dieninėj dalį ne tik anime peržiūra buvo, bet ir šiek tiek veiksmo. Šitas renginys gali išaugti ir tapti kažkuo panašiu ar net geriau nei nowJapan. Nors man asmeniškai Anime Nights netgi atrodo kaip geresnis renginys, nei buvęs nowJapan, kuriame dalį laiko buvo pakankamai nuobodu.

Na o dabar apie antrąją naktį. Kadangi buvau mieste ir po dieninės dalies net nevažiavau namo (nors ta dieninė baigėsi po 19 val.), tai prie Romuvos atėjau dar prieš pradedant leisti. Skirtingai nei pernai metais, už durų susidarė susirinko gana daug žmonių. Bet grūsčių nebuvo. Nors nemačiau, nes stovėjau pačiame priekyje.

Kaip visada punktualiai, programa prasidėjo su „Neo Tokyo“. Iš pirmųjų kadrų supratau, kad kurtas labai seniai. Bet po to geras 10 minučių nieko nesupratau, reiktų būti gerai prisirūkius, kad kažką pavyktų suprasti, manau. Taip kad pradžia nuvylė. Bet kai pagalvoji, gal ir nieko, jei žmonės vėluoja, tai bent jau nesigailės, kad praleido. Filmas sudarytas iš trijų dalių, antroji ir trečioji buvo suprantamesnės ir įdomesnės. Keistos kaip ir visas filmas, bet bent jau išėjo suprasti, kas vyksta. Visa laimė, kad filmas buvo trumpas.

Na, bloga pradžia aišku blogai, bet tikėjausi, kad tuo viskas ir baigsis. Ir apie „Batman: Gotham Knight“ galvojau, kad bus įdomu pamatyti, kas čia per filmas. Po pirmų 10 min. supratau, kad laukia dar viena nesąmonė. Nu bet kam šovė į galva dėti tokį filmą? Tiksliau čia net ne filmas, o OVA. Apskritai, tokio „šedevro“ net nelaikyčiau anime: įgarsinimas angliškas, piešimas totaliai amerikietiškas. Nemėgstu tokio piešimo. Kad kažkas gerai parūkė ir sukūrė tokį dalykas dar galima suprasti, bet kad kažkas nusprendė įtraukti į programą… Totalus FAIL‘as…

Po ilgosios pertraukos sulaukėme trijų tokių gana trumpų filmų. Pirmasis buvo „Pale Cocoon“. Nuostabaus piešimo OVA, apie ateities pasaulį. Ten daugiau pamąstymams skirtas kūrinys, bet verta pamatyti vien dėl to, kaip nupieštas. Kad chebra neužmigtų, sekantį paleido „Urban Legend Story Hikiko“. AniDB parašyta, kad ten siaubekas, bet nė velnio ne baisus. Visa salė tiesiog lūždavo iš juoko tuose vietose, kur turėjo būti baisu. Na, tikrai, visi buvę miegai prasilakstė. Visgi, nors ir buvo linksma, bet grafika tai tragiška (aišku, juokėmės ir iš to). 3D, bet tokia prasta, kad net dabartiniuose kompiuteriniuose žaidimuose geresnė būna. Vaizdas nebuvo gražus, bet kadangi linksma – užskaitom. Na ir paskutinės iš trijulės prieš dar vieną pertrauką: „La Maison en Petits Cubes“. Pirmiausia tai nesupratau, kodėl jį įdėjo, nes tai tikrai ne anime. Nebent viskas taip pasikeitė, kad tokį piešimą jau priskiria prie šio žanro. Visgi, siužetas paprastas, o filmas trumpas, vos 12 min. Bendrai paėmus, tai patiko, toks gana ramus ir šiltas kūrinys.

Trumputė pertraukėlė ir turime „Piano no Mori – The Perfect World of Kai“. Dar vienas standartinės gražios animacijos kūrinys. Daugelis tokių patinka. Šis ne išimtis. Istorija apie du berniukus, kurie groja pieninu. Vienas tą daro nuo mažens, ir yra iš turtingos šeimos, kitas, na irgi nuo mažens, bet vargšas. Jie tampa draugais, o vėliau beveik konkurentais. Istorija nenukelia kur nors labai toli, rodomas gana nedidelis laiko tarpas iki varžybų, kuriose dalyvauja abu draugai. Gal dėl energetinio gėrimo, gal dėl to, kad visgi buvo įdomu žiūrėti, bet visą filmą šauniai pavyko sužiūrėti.

O pabaigai sulaukėme likusių dviejų „Demon Prince Enma“ dalių. Kadangi energijos dar turėjau, nusprendžiau pažiūrėti, kas čia per dalykas. Nors ir mačiau, bet nelabai supratau. Demonai apsėda vieną iš medžiotojų, ta daro visokias nesąmones, herojai atsiduria užburtame name. Na, nusprendžiau, kad tokie anime ne man. Ne mano stiliaus, kitaip sakant.

Su suski buvo ne ką geriau nei vakar, bet bent jau skonį pajutau. Dar šiek tiek įdomus sutapimas, kad kaip tik šią naktį laikrodžiai buvo pasukti. Tai vienas filmas programoje atrodė taip, tarsi tęstųsi 3 valandas.

Va štai tokią programą apturėjome šiais metais. Dabar šiek tiek apie pertraukas tarp filmų. Organizatoriai tikrai pasistengė, ir prizų aišku negailėjo, bet per kiekvieną pertrauką sulaukdavome vienos arba dviejų rungčių. O tai tikrai labai smagu. Šiai nakčiai net komisija atsirado, kuri vertindavo dalyvių pasirodymus. Su savais prikolais, aišku. Dar susidarė vaizdas, kad Obuolio leidykla nebeturi kur dėti savo išleistų mangų ir kiša jas į visus renginiu, kad bent kaip prizus išdalintų žmonėms. Kai pagalvoju, gal ir nevertėjo tada seniai pirkti, dabar beveik kiekviename renginyje galima beveik for free jų gauti. Pirma naktis žinoma patiko labiau, bet pats renginys tikrai labai smagus. Studentai gali tikrai daug, o kai kiekvienais metais vis tobulėja, tai lauki nesulauki. Taip kad dabar nelieka nieko kito, kaip tik laukti kitų metų ir savaitgalio su anime.

P.S. O pabaigai, reportažas iš renginio: