amonas.lt

Kaip minėjau paskutiniame savo įraše, šią savaitę ir vėl sulaukėme pigesnių (6 Lt) bilietų į Cinamon kino teatrą. Iš ten esamo repertuaro patraukė tik vienas filmas: „Titanų susidūrimas“. Turėdamas reikalų bilietą pasiėmiau dar šeštadienį, kas leido išsirinkti norimas vietas be jokios konkurencijos. O trečiadienį paaiškėjo, kad ir kaip bebūtų keista, kad jokios konkurencijos nė nebuvo. Net ir su pigesniais bilietais prisirinko mažesnė pusė salės. Na, filmas sukurtas su 3D, ko cinamone kol kas dar nėra. Gal tai įtakojo, nes šiaip daugiau nesugalvoju priežasčių, kodėl susirinko tiek mažai žmonių.
Taigi, įvertinsiu filmą be vieno iš didesnių jo pliusų – 3D efektų. Tema gana įdomi – Graikų mitologija, žmonių karas prieš dievus. Prasideda neramus laikotarpis, žmonės nori atsikratyti dievų, kurie blogina jiems gyvenimą. Na ir žinoma paskelbia karą, nugriaudami Dzeuso statulą. Čia ir prasideda visas įdomus, kai pagrindinis herojus pasiryžta atkeršyti už savo žuvusią šeimą ir iškeliauja su kariais į kelionę. Maždaug toks yra siužetas. Kuo viskas baigiasi tikriausiai aišku ir vaikui. Bet va ką galima pamatyti tos kelionės metu – tai jau kita, šiek tiek įdomesnė filmo dalis. Filme parodoma daug keistų būtybių. Apie dievus net nekalbu, lyginant su kitais, jie beveik normaliausi. Visgi, jei ne visos kitos stebuklingos ir ne tik pabaisos, filmas taptų visiška nuobodybe. Dabar gi galima pasigrožėti įvairiais kraštovaizdžiais ir jų gyventojais. Netgi mokyklą galima prisiminti, nors neaišku, kiek ten tų mitologinių būtybių buvo knygose aprašyta.
Bendrai paėmus, tai filmas niekuo per daug neišsiskiria. Šiaip visai smagiai turėtų kokį vakarą susižiūrėti, kai norisi pailsėti po dienos darbų. Nieko per daug galvoti nereikia, siužetas pastangų taip pat nereikalauja, tiesiog žiūri ir grožiesi. Po to, greičiausiai iškarto bus pamirštas šis filmas, nes va dabar jau praėjus kelioms dienoms teko pagalvoti ir prisiminti, ką aš ten mačiau ir kas užstrigo. Na, užstrigti tai niekas per daug neužstrigo, tai teliko prisiminti patį filmą.

Retai taip būna, bet kartais būna, kad abu kino teatrai, esantys Kaune ima ir padaro akcijas tą pačią dieną. O praeitą savaitę būtent taip ir nutiko. Bet čia dėl to, kad Megoj kažkokia ypatinga nuolaidų diena buvo. Taigi, buvo galima laisvai rinktis vieną iš dviejų esamų centrų. Man kažkaip labiau patinka “Forum cinemas”, esantis akropolyje. Norimų pamatyti filmų taip pat yra, tik eit ir žiūrėt. Nusprendžiau aplankyti Gyvąjį vandenyną. Kadangi laiko kaip visada turiu ne per daugiausiai, tai bilietą įsigijau viso labo dieną prieš filmą. Jau tada pastebėjau, kad daugelis vietų dar tuščius ir galėjau išsirinkti vieną iš geriausių. Na, filmo metu ne kas ir tepasikeitė – salė buvo pustuštė. Keista, tiksliau gal nieko keisto, žmonėms tik Holivudo efektų reikia. O tokią dokumentiką kaip šis filmas žiūrėti per didelį ekraną yra vienas malonumas. Namuose tokio efekto niekada nebus. Taigi, dabar šiek tiek apie filmą. Kaip ir galima tikėtis, jame pagrindinis dalykas yra jūros gelmių vaizdai. Bet jie pateikti su šiokia tokia siužetine linija, senas žmogus (gal profesorius koks) pasakoja savo anūkui apie šį nuostabų vandens pasaulį. Na, vaizdai išties įspūdingi, pats filmavimas taip pat ne ką prastesnis. Ypač gražiai atrodo naktį filmuotos scenos, kai ant vandens dugno žaižaruoja mėnulio šviesa. Verta pamatyti vien dėl įdėto darbo ir profesionalaus filmavimo. Kai kurios žuvys buvo matytos pirmą kartą, tiksliau net ne kai kurios, bet didžioji dauguma. Filme parodytos ir žuvininkystės sukeliamos problemos, kai žvejai pagavę ryklį jam tiesiog nupjausto pelekus ir vėl įmeta į vandenį. Žiauri mirtis. Muziejuje išvydus visas išnykusias žūvu rūšis net šiurpas nukrato – žmonės tuoj sunaikins viską, kas tik įmanoma. Gaila būtų, jeigu visas tas gelmių pasaulis išnyktų, tai būtų jau tikrai didžiulė klaida.

Taigi, ką bent kiek domina gamta ir mus supantis vandenynas, aplankykite šį filmą, tikrai vertas dėmesio. Trumpas jo treileris:

Rytoj, kaip bebūtų keista vėl sulauksime akcijos, ir galėsime Cinamon kino teatre žiūrėti filmus už 6 litus. Gaila, bet pas juos šis filmas nerodomas.

P.S. Visai netyčia aptiktas dar vienas video apie jūros gelmes (nesusijęs su filmu), apie įspūdingas žuvų savybes:

Mėgstu keliauti, bet ne visada būna tam laiko. Ypač kai tenka pačiam suplanuoti ir suorganizuoti, o tada dar ir surasti, kas norėtų prisijungti. Taigi, kai gaunu pasiūlymą pakeliauti, ir ypač ten, kur dar nebuvau, dažniausiai neatsisakau. Net gėda sakyti, bet atrodo Trakų pilyje buvau pirmą kartą. Na, kažkada, seniai seniai, gal dar mokyklos laikais ir buvau, bet jei neprisimenu, tai kaip ir nesiskaito. Taigi, gražią pavasario dieną nusprendėm aplankyti Trakus. Pats miestas, na bent jau ta dalis, kuri yra arčiausiai pilies sutvarkyta tikrai gražiai. O už grožį reikia mokėti – stovėjimo automatai pastatyti visur, kur tik įmanoma. O kaina kaip Kaune, 1 valanda – 2 Lt. Brangu. Visgi, kažkurioje aikštelėje aptikome, kad už 5 Lt mokestį galima stovėti visą dieną. Tokiu atveju jau gali nesinervinti dėl paliktos mašinos. O radę gerą vietą patraukėm link pilies. Pakrantė visai kaip Palangoje, vienas malonumas tokiais takeliais vaikščioti. Kadangi buvo eilinė darbo diena beveik be turistų, tai vienos iš Jachtų savininkas pasiūlė pasiplaukioti už 50 Lt (arba 10 Lt. vienam žmogui). Šiaip, sako, 120 kainuoja pas mane, bet kaip jums padarysiu nuolaidą. Na, nežinau kaip ten yra iš tikrųjų su tom kainom, bet nusprendėm paplaukioti. Dar šiek tiek apie pilies istoriją sužinojom, pasigrožėjom aplink esančiais vaizdais. Nors pasiplaukiojimas truko tik 30 min., bet buvo smagu. Jau žinodami šiek tiek istorijos patraukėme į pilį. Įėjimas mokamas, kaip ir į visus muziejus, bet studentams po 6 Lt. Pilis tikrai didelė, o tiek eksponatų nesitikėjau. Kiek pamenu, tai muziejus didesnis nei matytas

Siguldoje. Įeini į vidinį kiemą, o ten jau gali ir pabandyti atspėti, kurios durys atsidarys, kurios ne. Šiaip daugelis atsidaro, patenki į muziejų. Kiek iš viso salių (kambarių) įrengta net neatsimenu, bet tikrai daug. Ir visur pakankamai neblogai atnaujintos ekspozicijos. Panašu, kad tikrai labai lankoma vieta, kuri žinoma susilaukia atitinkamai investicijų. Eksponatai taip pat labai įvairūs, nuo kovinės aprangos ir ginklų iki monetų. Kai kurie įrengti ypač šiuolaikiškai, su garso ir vaizdo aparatūra. Galima pamatyti net išlikusią filmuotą medžiagą apie pilies atstatymą, kitoje salėje sužinoti ir visą istoriją. Dar vienas patikęs dalykas, nors čia daugiau pažaidimui, tai vaizdas, reaguojantis į judesius ir projektuojamas ant grindų. Čia mindžiodamas gali pabandyti surasti lobį. Tokio dalyko gyvai dar nebuvau matęs. Tokios gausybės eksponatų taip pat nesitikėjau. Gaila, kad į bokštą nėra jokio užlipimo, gražiai turėtų atrodyti aplink esantys ežerai.
Sužinoję, kad kažkur buvo ir dar viena pilis, kurios tik griuvėsiai šiuo metu belikę, patraukėme į paieškas. Toli eiti nereikėjo Kadangi niekas nieko neatstatė, tai likusi tik kalva su pamatais. Kaip ir nieko ypatingo, bet nuo kalniuko matosi šiek tiek daugiau vaizdo. Vasarą manau labai smagiai koks piknikas tokioje vietoje praeitų. Pavasarį gi truputį per šalta ir per šlapia.
Taigi, tokie įspūdžiai liko iš netikėtos kelionės. Buvo smagu, vasarą reiks daugiau po Lietuvą pakeliauti, daugiau vietų pamatyti.

Dar viena savaitė artėja į pabaigą. Su KobraTV tenka pamatyti ir įamžinti daug renginių, gaila, bet dėl laiko stokos neturiu kada pasidalinti įspūdžiais iš jų. Visgi, dabar turėdamas laisvesnį sekmadienį aprašysiu penktadienį vykusį „FACE2FACE“ renginį. Jei nieko apie tai neteko girdėti, tai čia buvo gatvės šokių varžybos. Jau išgirdęs pavadinimą prisiminiau pernai metais per gatvės muzikos dieną netyčia aptiktą „Lithuanian Open 2009“ renginį. Jame mačiau tik kelias kovas, bet jos buvo tokios įspūdingos, kad dar ir dabar jas prisimenu. O dabar, berašydamas aptikau, kad kovos vyks ir šiemet, laimei, ne per gatvės muzikos dienas, o savaitę po jų. Tikrai nepraleisiu tokio reginio.

Taigi, renginys vyko UPS klube, nuo 16 val. Bent jau taip skelbė plakatai. Realiai viskas vėlavo apie 30 – 40 min. UPS klube anksčiau neesu buvęs, ir tiesą sakant iš pradžių net nežinojau kur jis randasi. O randasi šiaip jau visai geroje vietoje – laisvės alėjoje visai šalia Soboro. Pats klubas, jei jį taip galima vadinti,  atrodo gana prastokai. Tik įėjus pasitinka baras ir kelios sėdimos vietos. Gražiausiai sutvarkyta vieta. Didesnė erdvė su scena yra apačioje, „tereikia“ nusileisti laiptais. Būtų paprasta, jei žengus link jų nepasitiktų aklina tamsa, kai nieko nesimato. Na o apačioje taip pat ne ką geriau, betoninės grindys, sienos ir lubos aptemptos juodu audiniu. Už jo tikriausiai vaizdelis būtų nekoks. Gerai, kad bent scena ir garso aparatūra atrodo padoriai. Apšvietimas minimalus, bet scenai užteko. Dar kažkur lubose buvo skylė, nes pradžioj gana greitai ant grindų atsirado vandens bala. Vėliau organizatoriai pakabino maišą, ar dar kažką, kad vanduo nelašėtų. Taip kad pirmas įspūdis pasirodė nekoks. Bent jau pati vieta.

Kada tiksliai prasidėjo renginys neprisimenu, bet atrankinės kovos vyko ant pagrindinės scenos, buvo kviečiami 3 dalyviai, kurie šokdavo pagal vienodą muziką. Tokiu būdu gana greitai visi praėjo, na, tas greitai, tai gal kokią 40 minučių. O tada ir prasidėjo smagumai, nes komisijai reikėjo pasitarti ir jie kažkur išėjo. Taigi, visi liko laukti. O laukti teko ilgiau negu valandą! Kur tai matytą, kad po atrankinių kovų būtų tokia ilga pertrauka? Gerai, kad kai kurie rado ką veikti, tai yra šokti, nebuvo taip žiauriai nuobodu, bet kiek mačiau tai visus totaliai užkniso tokia ilga pertrauka. Būtų įdomu sužinoti, kodėl organizatoriai taip pasielgė. Praėjus tai nelemtai valandai prasidėjo tolesnės kovos. Viskas persikėlė į žemiau esančius 2 paaukštinimus, kur vienu metu 4 žmonės. Vienas prieš vieną dešinėje pusėje, ir vienas prieš vieną kairėje. Čia tikriausiai, kad greičiau viskas eitų, bet tokiu būdu pusės kovų iškarto nematai. Tokių kovų daug nebuvo ir viskas gana greitai vėl persikėlė ant pagrindinės scenos. Ir gerai, nes tos mažesnės buvo beveik neapšviestos, matyti lyg ir matėsi, bet filmuojant buvo per tamsu. Va čia galima sakyti ir prasidėjo geriausia renginio dalis. Geriausi šokiai ir pasirodymai. Toliau jų neaprašinėsiu, nes realiai nieko nežinau ir negalėčiau vertinti, bet reginys buvo nuostabus. Visi į finalus patekę dalyviai turėjo ką parodyti. Šiaip tuo metu žiūrovų nebuvo labai daug, pradžioje kiek pamenu buvo daugiau, tai panašu, kad daug kas neišlaukė. O be reikalo, daug ką prarado. Taigi, visos kovos užsitęsė iki 21.30. Finalai buvo ypač „karšti“, bus tikrai smagu pažiūrėti, aki bus sumontuotas visas renginys. Aišku, viskas bus parodyta per KobraTV (laida „Ir aš ten buvau“), tik nežinau kada. Taigi, realiai paėmus, tai į renginį buvo galima ateiti apie 19 val., nes nuo tada tikrai buvo į ką pažiūrėti. Nors ta pertrauka ir buvo siaubingai ilga, bet džiaugiuosi, kad apsilankiau šiame renginyje.

Plakatuose buvo paminėta ir vakarinė dalis, bet kai po paskutinių kovų apie ją visiškai nieko nepasakė, tik pranešė, kad apdovanojimai po 30 minučių, tai nieko nelaukdamas iškeliavau.

O pabaigai ištrauka iš pusfinalio, kur susitinka 2 tikrai stiprūs šokėjai (atsiprašau dėl garso, prastai įsirašė):

P.S. Nuotrauka pasiskolinta iš čia. Čia taip pat galite rasti ir daugiau nuotraukų

Praėjo dvi smagios, pilnos anime naktys. Šiais metais viskas vyko šiek tiek anksčiau, aišku, kaip visada pavasarį, bet beveik puse mėnesio anksčiau. Būtų buvę šiek tiek keista, jei toks renginys vyktų su sniegu lauke (o nedaug trūko, visas tas sniegas nutirpo galima sakyti šią savaitę). Taigi, penktadieninė dalis prasidėjo nuo 21 val., įleidinėti pradėjo kažkada anksčiau. Atkeliavau apie 20 val., žmonių prie Romuvos jau nebebuvo, jokių eilių taip pat. Bilietai šiais kainavo po 10 Lt, arba 30 Lt į visas dalis. Kiek pamenu, pernai šiek tiek pigiau buvo, bet bijau pameluoti. Taigi, su eilėm problemų nebebuvo, bet va su vietom salėje buvo. Nes visi jau buvo suėję ir užsiėmę daug vietų. Į priekį, pirmas eiles nesinorėjo (ten dar šiek tiek laisviau tuo metu buvo), galas taip pat netraukė. O ir atėjome keturiese. Teko išsiskaidyti, nes kitaip būtume likę stovėti. Prieš renginį kažkur užmačiau, kad Romuvos kino teatre buvo atliktas kažkoks remontas. Iš pradžių nieko nepastebėjau, viskas atrodė taip pat, bet atrodo praplėtė sceną, kas yra visai gerai, nes gali vykti ir kitokie renginiai. Projektorius šiais metais taip pat buvo pastatytas salės viduryje. O kai jį pamačiau, tikrai nustebau. Rėmėjai paskolino pilnai profesionalų daiktą su 15000 liumenų. Tai vaizdas buvo pasakiškas, per visą įmanomą plotį. Garsas taip pat, tik per pirmą rodytą anime truputį trūkčiojo, bet čia menkniekis.

Dabar pereikim prie programos. Paskelbta buvo gal tik savaitė prieš renginį, per renginį tokia ir buvo, neskaitant vieno ar kito smulkaus pakeitimo. Visus anime mačiau pirmą kartą, prieš tai taip pat nerinkau jokio informacijos, tai visiškai nieko nežinojau, net ir ko tikėtis. Programa prasidėjo su „Perfect Blue“, senesnio piešimo su šiek tiek keistu siužetu, apie dainininkę, kuriai tapus aktore ją pradeda persekioti maniakas, norintis, kad jį grįžtų atgal, dainuoti. Labai savotiškas su netikėta pabaiga. Susižiūrėjo visai smagiai, nors tai gana rimtas anime su mintimis pamąstymui, bet kaip pirmasis gal ir neblogai, kol dar nenori žmonės miego.

Kaip visada, tarp filmų buvo nedidelės pertraukėlės, bet apie jas gal vėliau. Taigi, toliau sulaukėme „Strait Jacket“, magijos pasaulio. Alternatyvus pasaulis, kuriame naudojama magija visokiems darbams, tik veiksmas vyksta ne šiais laikais, bet prieš n metų. Nebūtų ką ir rodyti, bet visa ta magija turi ir blogąją pusę. Jei žmogus panaudos jos per daug – taps baisiu ir nesustabdomu monstru, žudančiu kitus. O viskas sukasi apie tokių monstrų žudikus, specialiai tam treniruotus karius. Jame aišku tik ir rodomos tos kovos ir gyvenimo peripetijos, senų santykių aiškinimas, bet susidarė toks vaizdas, kad iš tos jų magijos daugiau bėdos negu naudos. Šiaip visa istorija sukosi apie 2 tokius karius, kurie turėjo nesuvestų sąskaitų, o kai kuriose vietose viskas atrodė gana niūriai.  Susižiūrėjo, tik pabaiga buvo gana liūdna ir gal šiek tiek netikėta.

Per ilgąją pertrauką, kaip ir pernai metais, taip ir šiais sulaukėme kendo meistrų pasirodymo. Bandžiau nufilmuoti, bet atrodo kažkas nelabai veikė su scenos apšvietimu, tai nieko nesimatė. O po „pietų“ gavome šiek tiek komedijos: „One Piece: Baron Omatsuri and the Secret Island“. Nebuvau matęs nė vienos serijos iš šio begalo ilgo serialo, bet girdėjau įvairių atsiliepimų, vieniem patiko, kitiems nelabai. Gana savotiškas piešimas prideda savito žavesio, bet pats filmas tai tokiam visiškai atsipalaidavimui. Pusiau rimtas, su komedijos elementais, manau apibūdinti būtų galima taip. Filmas visai patiko, bet viso serialo tikrai nežiūrėčiau. Nors į galą pradėjo imti miegas, nes kulminacija be didelio veiksmo ir jau be jokios komedijos.

Neaišku, kaip ten būtų buvę su miegu, bet prasidėjo „Detroit Metal City“. Ir juokas su visa sale nuo pirmos minutės. Tikrai nesitikėjau, kad bus tokia komedija. Ir ne šiaip komedija, bet žiauriai gera. Iš amv buvau šiek tiek matęs, kad lyg ir groja kažką, dar kažkas, bet atrodė, kad anime maždaug vidutinio lygio apie kažką. Klydau. Nors buvo rodomas serialas, 12 serijų po 15 minučių, bet susižiūrėjo labai smagiai. Tik į galą gal šiek tiek jau prailgo. Bet kad į programą buvo įtrauktas toks anime, tai labai gerai. Ir laikas manau parinktas labai tinkamas, kai jau lyg ir pusę gali būti išvirtę, nes nemanau, kad kas galėtų miegoti per tokią komediją. Geriausia renginio komedija. Šitą tikrai galiu pasakyti. O kad nespoilinti, kas ten vyksta, tai nemačiusiems siūlau pažiūrėti, iš pirmų serijų suprasite, ar verta ar ne

O sėkmingam nakties pabaigimui ir ryto sutikimui gavome „Demon Prince Enma“. Pirmas dvi serijas iš keturių (antras dvi parodė per sekančią naktį). Piešimas tikrai gražus, mėgstu tokį. Viskas prasidėjo kažkokių, ar tai demonų, ar tai vaiduoklių gaudymų ir naikinimu. Tada nusprendžiau, kad visgi tai nėra labai įdomus anime. O tada supratau, kad jis jau baigėsi. Taigi, kažkaip netikėtai užsnūdau, ir mačiau tik pradžią ir pabaigą. Pabaiga kažkokia keistoka pasirodė, demonas apsėdo mergina, šį turi lėlę, o ta žudo visus merginai nepatinkančius žmones. Pasirodė labai ištęsta OVA su turiniu ir siužetu, kurio nemačiau. Bendrai paėmus nelabai patiko, bet gal ir nieko, buvo galima truputį pailsėti ir pasiruošti dienai.

O po naktinio seanso, kaip visada, tradicinis sushi. Labai gaila, bet jo buvo tiek mažai ir tokiais mažais gabaliukais, kad suvalgęs tą vienintelį man skirta gabaliuką net skonio nepajutau. Tada pasivaišinau antru, nors kažkas sėdėjo ir piktai žiūrėjo, kad visi imtų tik po vieną Šiek tiek nusivyliau, kad buvo tiek maždai, bet iš kitos pusės tai gal ir nieko keisto, nes kai būna tiek žmonių, tai visiems nepagaminsi, o šią gražią tradiciją norisi išlaikyti. Vestibiulyje taip pat buvo prekiaujama ir su anime susijusiais niekučiais, bet kainos tai tikrai aukštos. Nors prekiavo šį kartą ne kokia nors firma iš Lietuvos, o iš Vokietijos, kiek prisimenu, bet kažkokių labai kitokių ar kokybiškesnių prekių neužmačiau. Na, plakatus gal būtų galima šiokia tokia naujiena laikyti. Salėje nakties metu nebuvo šalta, bent jau iš pradžių. Vėliau šiek tiek jautėsi, kad temperatūra truputį nukrito, bet kadangi buvo kuo užsikloti, tai nesušalau. Dar reiktų paminėti ir tai, kad prieš kiekvieną filmą sulaukdavome smagios replikos iš serijos „sklando gandai, kad buvo tas ir tas, bet mes žinome tik vieną, kad šis filmas…“. Čia taip pat kaip per „Top Gear“, kai apibūdina lenktynininką Stig‘ą.

Renginys baigėsi pagal programą, ir vėsoką rytą tuščiu miestu grįžau namo. Standartiškai po tokių renginių pamiegu bent iki 14 val., bet mano nelaimei, šį kartą taip neišėjo. Nes po viso labo 3 valandų teko keltis ir keliauti į paskaitą. Taip taip, ketvirtame kurse turiu tokį malonumą, kaip paskaitos šeštadieniais. Visgi, ten ilgai neužtrukau, o kad jau atvažiavau į miestą, tai patraukiau į dieninę dalį. O ten atrodo viskas vyko ne visai pagal programą. Dėl nedidelių techninių trukdžių anime buvo sukeisti vietomis. Ir labai tuo džiaugiuosi, tiesą sakant. Kai atėjau buvo rodomas „Stormy Night“. Pirmas įspūdis toks, kad gal geriau neieškau jokių tuščių vietų o tiesiog keliauju namo. Anime apie vilką ir ėriuką, kurie kažkur keliauja. Realiai tai visiška pasaka vaikams. Šiek tiek pasivaikščiojęs po Romuvos kino teatrą nusprendžiau palaukti pabaigos ir pažiūrėti, koks bus antrasis dienos filmas. Laimei, ilgai laukti neteko, bet po to buvo gana ilga pertrauka su žaidimais.

Apie antrąjį iš anksto taip pat nieko nežinojau, na, gal tik pavadinimą: „Summer Wars“. Filmas buvo paleistas su lietuviškai subtitrais, atrodo net išversti kažkas spėjo. Viskas vyksta kaip ir dabartiniame pasaloje, tik internete sukurta didelė sistema, kurioje visi žmonės turi paskyras, bendrauja, kontroliuoja svarbius dalykus. Visai kaip facebook‘as, tik 3d ir „more advanced“. Na ir netikėtai sistemoje atsiranda virusas, kuris pradeda viską naikinti ir griauti. Labai gerai parodoma, kas atsitinka realiame pasaulyje – chaosas. Čia sakyčiau netgi vienas iš žmonijos ateities pavojų ir nelaimių kurios gali nutikti. Tai va, prie viso šito dar prideda šiokią tokią meilės istoriją, intrigą, melą ir gauname nuostabų filmą. Gal jis šiek tiek ir nuspėjamas, siužetas irgi nėra super duper naujas, bet visgi, filmas tikrai labai patiko, tiek dėl gražaus piešimo, tiek dėl muzikos ir siužeto. O kai pagalvoji, kaip būtų buvę blogai, jei būtų rodytas pirmas ir būčiau praleidęs. Dieninė dalis tuo nesibaigė, sulaukėme cosplay pasirodymo, ir dar visokių užduočių, akcijų ir atrakcijų ant scenos. Kas dalyvavo, tiem manau smagu buvo, bet stebėti po kurio laiko pradeda atsibosti. Visgi gerai, kad dieninėj dalį ne tik anime peržiūra buvo, bet ir šiek tiek veiksmo. Šitas renginys gali išaugti ir tapti kažkuo panašiu ar net geriau nei nowJapan. Nors man asmeniškai Anime Nights netgi atrodo kaip geresnis renginys, nei buvęs nowJapan, kuriame dalį laiko buvo pakankamai nuobodu.

Na o dabar apie antrąją naktį. Kadangi buvau mieste ir po dieninės dalies net nevažiavau namo (nors ta dieninė baigėsi po 19 val.), tai prie Romuvos atėjau dar prieš pradedant leisti. Skirtingai nei pernai metais, už durų susidarė susirinko gana daug žmonių. Bet grūsčių nebuvo. Nors nemačiau, nes stovėjau pačiame priekyje.

Kaip visada punktualiai, programa prasidėjo su „Neo Tokyo“. Iš pirmųjų kadrų supratau, kad kurtas labai seniai. Bet po to geras 10 minučių nieko nesupratau, reiktų būti gerai prisirūkius, kad kažką pavyktų suprasti, manau. Taip kad pradžia nuvylė. Bet kai pagalvoji, gal ir nieko, jei žmonės vėluoja, tai bent jau nesigailės, kad praleido. Filmas sudarytas iš trijų dalių, antroji ir trečioji buvo suprantamesnės ir įdomesnės. Keistos kaip ir visas filmas, bet bent jau išėjo suprasti, kas vyksta. Visa laimė, kad filmas buvo trumpas.

Na, bloga pradžia aišku blogai, bet tikėjausi, kad tuo viskas ir baigsis. Ir apie „Batman: Gotham Knight“ galvojau, kad bus įdomu pamatyti, kas čia per filmas. Po pirmų 10 min. supratau, kad laukia dar viena nesąmonė. Nu bet kam šovė į galva dėti tokį filmą? Tiksliau čia net ne filmas, o OVA. Apskritai, tokio „šedevro“ net nelaikyčiau anime: įgarsinimas angliškas, piešimas totaliai amerikietiškas. Nemėgstu tokio piešimo. Kad kažkas gerai parūkė ir sukūrė tokį dalykas dar galima suprasti, bet kad kažkas nusprendė įtraukti į programą… Totalus FAIL‘as…

Po ilgosios pertraukos sulaukėme trijų tokių gana trumpų filmų. Pirmasis buvo „Pale Cocoon“. Nuostabaus piešimo OVA, apie ateities pasaulį. Ten daugiau pamąstymams skirtas kūrinys, bet verta pamatyti vien dėl to, kaip nupieštas. Kad chebra neužmigtų, sekantį paleido „Urban Legend Story Hikiko“. AniDB parašyta, kad ten siaubekas, bet nė velnio ne baisus. Visa salė tiesiog lūždavo iš juoko tuose vietose, kur turėjo būti baisu. Na, tikrai, visi buvę miegai prasilakstė. Visgi, nors ir buvo linksma, bet grafika tai tragiška (aišku, juokėmės ir iš to). 3D, bet tokia prasta, kad net dabartiniuose kompiuteriniuose žaidimuose geresnė būna. Vaizdas nebuvo gražus, bet kadangi linksma – užskaitom. Na ir paskutinės iš trijulės prieš dar vieną pertrauką: „La Maison en Petits Cubes“. Pirmiausia tai nesupratau, kodėl jį įdėjo, nes tai tikrai ne anime. Nebent viskas taip pasikeitė, kad tokį piešimą jau priskiria prie šio žanro. Visgi, siužetas paprastas, o filmas trumpas, vos 12 min. Bendrai paėmus, tai patiko, toks gana ramus ir šiltas kūrinys.

Trumputė pertraukėlė ir turime „Piano no Mori – The Perfect World of Kai“. Dar vienas standartinės gražios animacijos kūrinys. Daugelis tokių patinka. Šis ne išimtis. Istorija apie du berniukus, kurie groja pieninu. Vienas tą daro nuo mažens, ir yra iš turtingos šeimos, kitas, na irgi nuo mažens, bet vargšas. Jie tampa draugais, o vėliau beveik konkurentais. Istorija nenukelia kur nors labai toli, rodomas gana nedidelis laiko tarpas iki varžybų, kuriose dalyvauja abu draugai. Gal dėl energetinio gėrimo, gal dėl to, kad visgi buvo įdomu žiūrėti, bet visą filmą šauniai pavyko sužiūrėti.

O pabaigai sulaukėme likusių dviejų „Demon Prince Enma“ dalių. Kadangi energijos dar turėjau, nusprendžiau pažiūrėti, kas čia per dalykas. Nors ir mačiau, bet nelabai supratau. Demonai apsėda vieną iš medžiotojų, ta daro visokias nesąmones, herojai atsiduria užburtame name. Na, nusprendžiau, kad tokie anime ne man. Ne mano stiliaus, kitaip sakant.

Su suski buvo ne ką geriau nei vakar, bet bent jau skonį pajutau. Dar šiek tiek įdomus sutapimas, kad kaip tik šią naktį laikrodžiai buvo pasukti. Tai vienas filmas programoje atrodė taip, tarsi tęstųsi 3 valandas.

Va štai tokią programą apturėjome šiais metais. Dabar šiek tiek apie pertraukas tarp filmų. Organizatoriai tikrai pasistengė, ir prizų aišku negailėjo, bet per kiekvieną pertrauką sulaukdavome vienos arba dviejų rungčių. O tai tikrai labai smagu. Šiai nakčiai net komisija atsirado, kuri vertindavo dalyvių pasirodymus. Su savais prikolais, aišku. Dar susidarė vaizdas, kad Obuolio leidykla nebeturi kur dėti savo išleistų mangų ir kiša jas į visus renginiu, kad bent kaip prizus išdalintų žmonėms. Kai pagalvoju, gal ir nevertėjo tada seniai pirkti, dabar beveik kiekviename renginyje galima beveik for free jų gauti. Pirma naktis žinoma patiko labiau, bet pats renginys tikrai labai smagus. Studentai gali tikrai daug, o kai kiekvienais metais vis tobulėja, tai lauki nesulauki. Taip kad dabar nelieka nieko kito, kaip tik laukti kitų metų ir savaitgalio su anime.

P.S. O pabaigai, reportažas iš renginio: