amonas.lt

Praėjo dvi smagios, pilnos anime naktys. Šiais metais viskas vyko šiek tiek anksčiau, aišku, kaip visada pavasarį, bet beveik puse mėnesio anksčiau. Būtų buvę šiek tiek keista, jei toks renginys vyktų su sniegu lauke (o nedaug trūko, visas tas sniegas nutirpo galima sakyti šią savaitę). Taigi, penktadieninė dalis prasidėjo nuo 21 val., įleidinėti pradėjo kažkada anksčiau. Atkeliavau apie 20 val., žmonių prie Romuvos jau nebebuvo, jokių eilių taip pat. Bilietai šiais kainavo po 10 Lt, arba 30 Lt į visas dalis. Kiek pamenu, pernai šiek tiek pigiau buvo, bet bijau pameluoti. Taigi, su eilėm problemų nebebuvo, bet va su vietom salėje buvo. Nes visi jau buvo suėję ir užsiėmę daug vietų. Į priekį, pirmas eiles nesinorėjo (ten dar šiek tiek laisviau tuo metu buvo), galas taip pat netraukė. O ir atėjome keturiese. Teko išsiskaidyti, nes kitaip būtume likę stovėti. Prieš renginį kažkur užmačiau, kad Romuvos kino teatre buvo atliktas kažkoks remontas. Iš pradžių nieko nepastebėjau, viskas atrodė taip pat, bet atrodo praplėtė sceną, kas yra visai gerai, nes gali vykti ir kitokie renginiai. Projektorius šiais metais taip pat buvo pastatytas salės viduryje. O kai jį pamačiau, tikrai nustebau. Rėmėjai paskolino pilnai profesionalų daiktą su 15000 liumenų. Tai vaizdas buvo pasakiškas, per visą įmanomą plotį. Garsas taip pat, tik per pirmą rodytą anime truputį trūkčiojo, bet čia menkniekis.

Dabar pereikim prie programos. Paskelbta buvo gal tik savaitė prieš renginį, per renginį tokia ir buvo, neskaitant vieno ar kito smulkaus pakeitimo. Visus anime mačiau pirmą kartą, prieš tai taip pat nerinkau jokio informacijos, tai visiškai nieko nežinojau, net ir ko tikėtis. Programa prasidėjo su „Perfect Blue“, senesnio piešimo su šiek tiek keistu siužetu, apie dainininkę, kuriai tapus aktore ją pradeda persekioti maniakas, norintis, kad jį grįžtų atgal, dainuoti. Labai savotiškas su netikėta pabaiga. Susižiūrėjo visai smagiai, nors tai gana rimtas anime su mintimis pamąstymui, bet kaip pirmasis gal ir neblogai, kol dar nenori žmonės miego.

Kaip visada, tarp filmų buvo nedidelės pertraukėlės, bet apie jas gal vėliau. Taigi, toliau sulaukėme „Strait Jacket“, magijos pasaulio. Alternatyvus pasaulis, kuriame naudojama magija visokiems darbams, tik veiksmas vyksta ne šiais laikais, bet prieš n metų. Nebūtų ką ir rodyti, bet visa ta magija turi ir blogąją pusę. Jei žmogus panaudos jos per daug – taps baisiu ir nesustabdomu monstru, žudančiu kitus. O viskas sukasi apie tokių monstrų žudikus, specialiai tam treniruotus karius. Jame aišku tik ir rodomos tos kovos ir gyvenimo peripetijos, senų santykių aiškinimas, bet susidarė toks vaizdas, kad iš tos jų magijos daugiau bėdos negu naudos. Šiaip visa istorija sukosi apie 2 tokius karius, kurie turėjo nesuvestų sąskaitų, o kai kuriose vietose viskas atrodė gana niūriai.  Susižiūrėjo, tik pabaiga buvo gana liūdna ir gal šiek tiek netikėta.

Per ilgąją pertrauką, kaip ir pernai metais, taip ir šiais sulaukėme kendo meistrų pasirodymo. Bandžiau nufilmuoti, bet atrodo kažkas nelabai veikė su scenos apšvietimu, tai nieko nesimatė. O po „pietų“ gavome šiek tiek komedijos: „One Piece: Baron Omatsuri and the Secret Island“. Nebuvau matęs nė vienos serijos iš šio begalo ilgo serialo, bet girdėjau įvairių atsiliepimų, vieniem patiko, kitiems nelabai. Gana savotiškas piešimas prideda savito žavesio, bet pats filmas tai tokiam visiškai atsipalaidavimui. Pusiau rimtas, su komedijos elementais, manau apibūdinti būtų galima taip. Filmas visai patiko, bet viso serialo tikrai nežiūrėčiau. Nors į galą pradėjo imti miegas, nes kulminacija be didelio veiksmo ir jau be jokios komedijos.

Neaišku, kaip ten būtų buvę su miegu, bet prasidėjo „Detroit Metal City“. Ir juokas su visa sale nuo pirmos minutės. Tikrai nesitikėjau, kad bus tokia komedija. Ir ne šiaip komedija, bet žiauriai gera. Iš amv buvau šiek tiek matęs, kad lyg ir groja kažką, dar kažkas, bet atrodė, kad anime maždaug vidutinio lygio apie kažką. Klydau. Nors buvo rodomas serialas, 12 serijų po 15 minučių, bet susižiūrėjo labai smagiai. Tik į galą gal šiek tiek jau prailgo. Bet kad į programą buvo įtrauktas toks anime, tai labai gerai. Ir laikas manau parinktas labai tinkamas, kai jau lyg ir pusę gali būti išvirtę, nes nemanau, kad kas galėtų miegoti per tokią komediją. Geriausia renginio komedija. Šitą tikrai galiu pasakyti. O kad nespoilinti, kas ten vyksta, tai nemačiusiems siūlau pažiūrėti, iš pirmų serijų suprasite, ar verta ar ne

O sėkmingam nakties pabaigimui ir ryto sutikimui gavome „Demon Prince Enma“. Pirmas dvi serijas iš keturių (antras dvi parodė per sekančią naktį). Piešimas tikrai gražus, mėgstu tokį. Viskas prasidėjo kažkokių, ar tai demonų, ar tai vaiduoklių gaudymų ir naikinimu. Tada nusprendžiau, kad visgi tai nėra labai įdomus anime. O tada supratau, kad jis jau baigėsi. Taigi, kažkaip netikėtai užsnūdau, ir mačiau tik pradžią ir pabaigą. Pabaiga kažkokia keistoka pasirodė, demonas apsėdo mergina, šį turi lėlę, o ta žudo visus merginai nepatinkančius žmones. Pasirodė labai ištęsta OVA su turiniu ir siužetu, kurio nemačiau. Bendrai paėmus nelabai patiko, bet gal ir nieko, buvo galima truputį pailsėti ir pasiruošti dienai.

O po naktinio seanso, kaip visada, tradicinis sushi. Labai gaila, bet jo buvo tiek mažai ir tokiais mažais gabaliukais, kad suvalgęs tą vienintelį man skirta gabaliuką net skonio nepajutau. Tada pasivaišinau antru, nors kažkas sėdėjo ir piktai žiūrėjo, kad visi imtų tik po vieną Šiek tiek nusivyliau, kad buvo tiek maždai, bet iš kitos pusės tai gal ir nieko keisto, nes kai būna tiek žmonių, tai visiems nepagaminsi, o šią gražią tradiciją norisi išlaikyti. Vestibiulyje taip pat buvo prekiaujama ir su anime susijusiais niekučiais, bet kainos tai tikrai aukštos. Nors prekiavo šį kartą ne kokia nors firma iš Lietuvos, o iš Vokietijos, kiek prisimenu, bet kažkokių labai kitokių ar kokybiškesnių prekių neužmačiau. Na, plakatus gal būtų galima šiokia tokia naujiena laikyti. Salėje nakties metu nebuvo šalta, bent jau iš pradžių. Vėliau šiek tiek jautėsi, kad temperatūra truputį nukrito, bet kadangi buvo kuo užsikloti, tai nesušalau. Dar reiktų paminėti ir tai, kad prieš kiekvieną filmą sulaukdavome smagios replikos iš serijos „sklando gandai, kad buvo tas ir tas, bet mes žinome tik vieną, kad šis filmas…“. Čia taip pat kaip per „Top Gear“, kai apibūdina lenktynininką Stig‘ą.

Renginys baigėsi pagal programą, ir vėsoką rytą tuščiu miestu grįžau namo. Standartiškai po tokių renginių pamiegu bent iki 14 val., bet mano nelaimei, šį kartą taip neišėjo. Nes po viso labo 3 valandų teko keltis ir keliauti į paskaitą. Taip taip, ketvirtame kurse turiu tokį malonumą, kaip paskaitos šeštadieniais. Visgi, ten ilgai neužtrukau, o kad jau atvažiavau į miestą, tai patraukiau į dieninę dalį. O ten atrodo viskas vyko ne visai pagal programą. Dėl nedidelių techninių trukdžių anime buvo sukeisti vietomis. Ir labai tuo džiaugiuosi, tiesą sakant. Kai atėjau buvo rodomas „Stormy Night“. Pirmas įspūdis toks, kad gal geriau neieškau jokių tuščių vietų o tiesiog keliauju namo. Anime apie vilką ir ėriuką, kurie kažkur keliauja. Realiai tai visiška pasaka vaikams. Šiek tiek pasivaikščiojęs po Romuvos kino teatrą nusprendžiau palaukti pabaigos ir pažiūrėti, koks bus antrasis dienos filmas. Laimei, ilgai laukti neteko, bet po to buvo gana ilga pertrauka su žaidimais.

Apie antrąjį iš anksto taip pat nieko nežinojau, na, gal tik pavadinimą: „Summer Wars“. Filmas buvo paleistas su lietuviškai subtitrais, atrodo net išversti kažkas spėjo. Viskas vyksta kaip ir dabartiniame pasaloje, tik internete sukurta didelė sistema, kurioje visi žmonės turi paskyras, bendrauja, kontroliuoja svarbius dalykus. Visai kaip facebook‘as, tik 3d ir „more advanced“. Na ir netikėtai sistemoje atsiranda virusas, kuris pradeda viską naikinti ir griauti. Labai gerai parodoma, kas atsitinka realiame pasaulyje – chaosas. Čia sakyčiau netgi vienas iš žmonijos ateities pavojų ir nelaimių kurios gali nutikti. Tai va, prie viso šito dar prideda šiokią tokią meilės istoriją, intrigą, melą ir gauname nuostabų filmą. Gal jis šiek tiek ir nuspėjamas, siužetas irgi nėra super duper naujas, bet visgi, filmas tikrai labai patiko, tiek dėl gražaus piešimo, tiek dėl muzikos ir siužeto. O kai pagalvoji, kaip būtų buvę blogai, jei būtų rodytas pirmas ir būčiau praleidęs. Dieninė dalis tuo nesibaigė, sulaukėme cosplay pasirodymo, ir dar visokių užduočių, akcijų ir atrakcijų ant scenos. Kas dalyvavo, tiem manau smagu buvo, bet stebėti po kurio laiko pradeda atsibosti. Visgi gerai, kad dieninėj dalį ne tik anime peržiūra buvo, bet ir šiek tiek veiksmo. Šitas renginys gali išaugti ir tapti kažkuo panašiu ar net geriau nei nowJapan. Nors man asmeniškai Anime Nights netgi atrodo kaip geresnis renginys, nei buvęs nowJapan, kuriame dalį laiko buvo pakankamai nuobodu.

Na o dabar apie antrąją naktį. Kadangi buvau mieste ir po dieninės dalies net nevažiavau namo (nors ta dieninė baigėsi po 19 val.), tai prie Romuvos atėjau dar prieš pradedant leisti. Skirtingai nei pernai metais, už durų susidarė susirinko gana daug žmonių. Bet grūsčių nebuvo. Nors nemačiau, nes stovėjau pačiame priekyje.

Kaip visada punktualiai, programa prasidėjo su „Neo Tokyo“. Iš pirmųjų kadrų supratau, kad kurtas labai seniai. Bet po to geras 10 minučių nieko nesupratau, reiktų būti gerai prisirūkius, kad kažką pavyktų suprasti, manau. Taip kad pradžia nuvylė. Bet kai pagalvoji, gal ir nieko, jei žmonės vėluoja, tai bent jau nesigailės, kad praleido. Filmas sudarytas iš trijų dalių, antroji ir trečioji buvo suprantamesnės ir įdomesnės. Keistos kaip ir visas filmas, bet bent jau išėjo suprasti, kas vyksta. Visa laimė, kad filmas buvo trumpas.

Na, bloga pradžia aišku blogai, bet tikėjausi, kad tuo viskas ir baigsis. Ir apie „Batman: Gotham Knight“ galvojau, kad bus įdomu pamatyti, kas čia per filmas. Po pirmų 10 min. supratau, kad laukia dar viena nesąmonė. Nu bet kam šovė į galva dėti tokį filmą? Tiksliau čia net ne filmas, o OVA. Apskritai, tokio „šedevro“ net nelaikyčiau anime: įgarsinimas angliškas, piešimas totaliai amerikietiškas. Nemėgstu tokio piešimo. Kad kažkas gerai parūkė ir sukūrė tokį dalykas dar galima suprasti, bet kad kažkas nusprendė įtraukti į programą… Totalus FAIL‘as…

Po ilgosios pertraukos sulaukėme trijų tokių gana trumpų filmų. Pirmasis buvo „Pale Cocoon“. Nuostabaus piešimo OVA, apie ateities pasaulį. Ten daugiau pamąstymams skirtas kūrinys, bet verta pamatyti vien dėl to, kaip nupieštas. Kad chebra neužmigtų, sekantį paleido „Urban Legend Story Hikiko“. AniDB parašyta, kad ten siaubekas, bet nė velnio ne baisus. Visa salė tiesiog lūždavo iš juoko tuose vietose, kur turėjo būti baisu. Na, tikrai, visi buvę miegai prasilakstė. Visgi, nors ir buvo linksma, bet grafika tai tragiška (aišku, juokėmės ir iš to). 3D, bet tokia prasta, kad net dabartiniuose kompiuteriniuose žaidimuose geresnė būna. Vaizdas nebuvo gražus, bet kadangi linksma – užskaitom. Na ir paskutinės iš trijulės prieš dar vieną pertrauką: „La Maison en Petits Cubes“. Pirmiausia tai nesupratau, kodėl jį įdėjo, nes tai tikrai ne anime. Nebent viskas taip pasikeitė, kad tokį piešimą jau priskiria prie šio žanro. Visgi, siužetas paprastas, o filmas trumpas, vos 12 min. Bendrai paėmus, tai patiko, toks gana ramus ir šiltas kūrinys.

Trumputė pertraukėlė ir turime „Piano no Mori – The Perfect World of Kai“. Dar vienas standartinės gražios animacijos kūrinys. Daugelis tokių patinka. Šis ne išimtis. Istorija apie du berniukus, kurie groja pieninu. Vienas tą daro nuo mažens, ir yra iš turtingos šeimos, kitas, na irgi nuo mažens, bet vargšas. Jie tampa draugais, o vėliau beveik konkurentais. Istorija nenukelia kur nors labai toli, rodomas gana nedidelis laiko tarpas iki varžybų, kuriose dalyvauja abu draugai. Gal dėl energetinio gėrimo, gal dėl to, kad visgi buvo įdomu žiūrėti, bet visą filmą šauniai pavyko sužiūrėti.

O pabaigai sulaukėme likusių dviejų „Demon Prince Enma“ dalių. Kadangi energijos dar turėjau, nusprendžiau pažiūrėti, kas čia per dalykas. Nors ir mačiau, bet nelabai supratau. Demonai apsėda vieną iš medžiotojų, ta daro visokias nesąmones, herojai atsiduria užburtame name. Na, nusprendžiau, kad tokie anime ne man. Ne mano stiliaus, kitaip sakant.

Su suski buvo ne ką geriau nei vakar, bet bent jau skonį pajutau. Dar šiek tiek įdomus sutapimas, kad kaip tik šią naktį laikrodžiai buvo pasukti. Tai vienas filmas programoje atrodė taip, tarsi tęstųsi 3 valandas.

Va štai tokią programą apturėjome šiais metais. Dabar šiek tiek apie pertraukas tarp filmų. Organizatoriai tikrai pasistengė, ir prizų aišku negailėjo, bet per kiekvieną pertrauką sulaukdavome vienos arba dviejų rungčių. O tai tikrai labai smagu. Šiai nakčiai net komisija atsirado, kuri vertindavo dalyvių pasirodymus. Su savais prikolais, aišku. Dar susidarė vaizdas, kad Obuolio leidykla nebeturi kur dėti savo išleistų mangų ir kiša jas į visus renginiu, kad bent kaip prizus išdalintų žmonėms. Kai pagalvoju, gal ir nevertėjo tada seniai pirkti, dabar beveik kiekviename renginyje galima beveik for free jų gauti. Pirma naktis žinoma patiko labiau, bet pats renginys tikrai labai smagus. Studentai gali tikrai daug, o kai kiekvienais metais vis tobulėja, tai lauki nesulauki. Taip kad dabar nelieka nieko kito, kaip tik laukti kitų metų ir savaitgalio su anime.

P.S. O pabaigai, reportažas iš renginio:

Nors vasara prasidėjo, bet renginių ne ką mažiau nei pavasarį. O jei ir trūksta, tai galima ir kokią iškylą pasidaryti. Šį kartą sudalyvavau su anime susijusiame renginyje, „AnimeRally“. Tiksliau teko šiek tiek prisidėti ir padėti. Viskas praėjo sklandžiai, dalyvių, žinoma galėjo būti ir daugiau, bet manau užteko. Daugelis susirado ką veikti vos tik atėję, smagu buvo stebėti, bendravimas šiltas ir malonus. Atrakcijų taip pat netrūko, su aprašymu nesiplėsiu, nes geriausia bet kokiu atveju viską pamatyt

Na, o kad būtų įdomiau, tai visą renginį ir nufilmavau. Išrinkau įdomesnius vaizdus iš visos medžiagos, norėjosi gal vieną trumpą, vieną ilgą padaryti klipukus, bet dariau vieną, ilgesnį, 8 minutės.

AnimeRally 2009 from amonas on Vimeo.

Kažkaip sunkiai sekėsi surasti tinkamą formatą, radau tik iš kelinto karto. O ir įkeliant vimeo kažkaip labai ilgai normaliai nepatalpino, dėl šis įrašas, toks šiek tiek pavėluotas. Šiek tiek didesnės rezoliucijos vaizdas pačiame puslapyje.  Jei kas turit kokių komentarų dėl pačio klipo (montavimo) – labai welcome, nes tai bene pirmas mano sumontuotas klipas. Reikia mokytis iš klaidų, sakant.

Šiek tiek nuotraukų galite rasti čia.

Taip jau būna, kai turi ką veikti nelieka
laiko aprašyti aplankytus renginius. Kalbu apie KOI Cosplay :3 Nors dar ne taip
ir vėlu, taigi, apie viską nuo pradžių.

Pagrindinė transporto priemonė pas mane būna
mašina, bet šį kartą su kompanija važiavom traukiniu. Tuo, naujuoju, beveik
dviaukščiu (o gal ir ne beveik). Kelionė ilgai neužtruko, o traukinys tikrai
patogus. Gaila, įsikūrėme žemiau, bet vis tiek, patogu ir smagu keliauti. Į
renginį atvykome beveik laiku, gal net per anksti, nes prie durų pasitiko
didelė eilė, gerai bent tiek, kad lauke jos nebuvo, bet pro atidarytas duris šaltis
„lindo“ į vidų. Nieko keisto, renginį reklamavo labai stipriai, o bilietų iš
anksto kaip ir neišėjo įsigyti. Palaukėm, prasigrūdom, galim žiūrėti, kas bus.
Į salę iš karto nėjau, norėjosi apeiti visus stendus. Na, gal stendais ir
nepavadinsi, bet visgi. Mangos piešimas, gražu kaip nupiešta, bet pats
nesugebėčiau. O ten buvo pažengusių artistų, kurie pristatinėjo savo darbus,
kai ir piešė gyvai. Tiksliau vienas žmogus ir su pc, pasijungęs plenšetę. Labai
patogu, tik reikia mokėti. Japonijos ambasada nieko per daug nepristatinėjo,
tik turėjo knygų ir žurnalų. Knyga angliška, apie Japonijos kultūra, o dar kai
nemokamai, begalėjau paimti. Dar buvo žurnalų, bet kadangi hieroglifų
nesuprantu, o paveiksliukų pilna ir lietuviškuose žurnaluose, palikau kitiems.
Visai šalia patikau ir Obuolio leidyklos stendą, su nauja „Hellsing“ mangos dalimi.
Visiškai nauja ir dar pigiau (12 Lt), jamam. Kaip minėjau praeitame įraše,
u-klausiau ir keletą klausimų, tai paaiškėjo, kad tai vienintelis jų projektas,
šiuo metu. Ir atrodo, kad manga nėra tokia jau ir perkama, kaip gali
pasirodyti, dėl ir leidžiama nereguliariai. Na ir tiražas, pačiose knygose
matosi, tik 2000 egz. Nors „Naruto“ manga pastebėjau, buvo išleista 7000 egz.
tiražu. Nu bet ne esmė. O dėl skirtingų knygų dydžių nieko gero neatsakė,
tiksliau visą kaltę suvertė spaustuvėms. Bet aš manau, kad spaustuvėse spausdinama
tas kas paduodama iš leidyklos. Gerai, keliaujame toliau. Gavau gražiai
užrašytą savo vardą Japoniškais rašmenimis, reiks kur nors pasikabinti. Prie
stalo žaidimų per daug neužsibuvau, įdomu, bet neturėčiau laiko. Nors Xbox su
dideliais ekranai atrodė viliojančiai. Tik pirma eilę būtų reikėję atlaukti, o
žaidimai kažkokie senoki, nes grafika nebuvo įspūdinga. Prekybininkai irgi
nesnaudė, visokių niekučių prisidėję, bet kainos nepasirodė priimtinos. Kitaip
sakant, per didelės. Už 3 DVD diskus sumokėti 90 Lt yra šiek tiek per daug,
nors parduotuvėse geresnių filmų kaina irgi panaši. Visai šalia buvo galima ir
Origami palankstyti, keletas instrukcijų ir daug kažką darančių. O ir
išlankstytų dirbinių jau buvo gana daug. Maždaug taip atrodė vestibiulis aplink
pagrindinę salę. Tikriausiai įdomu, kas dėjosi joje?

Taigi, kol viską apėjome, prasidėjo dalyvių
kvietimas ant scenos. Prasibrauti jau buvo be šansų, nebent iš galo stebėti,
aišku stovint. Vienas po kito išeidavo, kažką pakalbėdavo, nusprendėme
praleisti šią dalį. Na, dar vestibiulyje buvo didelis televizorius, su
tiesiogiai transliuojamu vaizdu iš salės, labai neblogai sugalvota, gali matyti
kas darosi, jei nėra vietos, netgi geriau nei salės gale. Tas, anas, programa
pradėjo vėluoti, nei kad buvo pateikta pradžioje. Taigi, iki pietų, ir net vėliau
beveik nieko nestebėjome, kas vyksta didžiojoje 
salėje. Kai ką būtų buvę gal ir įdomu pamatyti, bet grūstis nesinorėjo.
Mažojoje prasidėjo OST konkursas, bet čia gana greitai viskas praėjo. Valgymo
konkursas šiek tiek sudomino, bet pagaliukai ir ryžiai man sunkiai derinasi,
kol kas. Neįvaldęs dar taip gerai. Po pietų salę radome kur kas laisvesnę su
kažkokia roko grupe. Daugiau triukšmas nei dainos, o ir programoje nieko apie
tai nerašo. Turėjo būti AMV rodymas, visai būčiau norėjęs pamatyti, ypač dideliame
ekrane. Na ką, viskas eina į pabaigą, prasidėjo apdovanojimai. AMV konkurso
klipų nerodė, tik tą, kuris laimėjo, kai jau pranešė apie nugalėtoją. Ir, o bet
tačiau, techninės kliūtys, vaizdas yra, garso ne. Bet t buvo smagu stebėti tą
klipą su vedėjo komentarais. Visa salė lūžo iš juoko. Geriausiai kostiumais
išrinkti taip pat įspūdingi, matėsi, kad daug darbo įdėta. Tikrai daug.
Pagrindinį prizą atidavė Kon‘ui (meškis iš Bleach‘o), atrodo dalyviai už jį
nubalsavo. Nors tiksliai nežinau

Būtų galima dar ką nors parašyti, bet jau ir
taip gavosi beveik romanas, tikriausiai atsibodo skaityti, jei, aišku pasiekėte
šią vietą. Viską sudėjus renginys tikrai šauniai pavyko ir praėjo. Nieko
baisaus tos techninės kliūtys, visko būna. Dalyvių gausa taip pat nustebino, ir
prie kostiumų padirbėta, daugelis rimtai ruošėsi. Kaina? Na net nežinau, kai
toks renginys nevyksta dažnai,  tai nėra
labai didelė. Kai pagalvoji, kino bilietas tiek pat kainuoja, vakare.

Prisimenat, rašydavau peržiūrėtų anime apžvalgas su screenshotais? Ir
tikriausiai pastebėjot, kad dabar jau tokia senokai buvo. Kaip matau paskutinė
buvo beveik prieš metus (2008-03-05). Senokai. Ne todėl, kad atsibodo rašyti,
tiesiog nustojau žiūrėti anime. O jei ir pažiūriu vieną kitą, kažkaip tingisi
aprašinėti, o dar ir grotuvo, lengvai darančio screenshotus (BsPlayer)
nebeturiu. Gaila, bet ir dabar nepadarysiu jokios apžvalgos. Tiesiog nusimato
labai geras renginys, susijęs su anime. „KOI Cosplay :3“ Gal geriau reiktų sakyti, su anime personažais.
Bet kad jau pradėjo reklamuoti netgi per radiją, nusprendžiau, kad reikia
paminėti, jog planuoju ir aš jame sudalyvauti. Kostiumo nesidarysi,
pasigrožėsiu kitų sukurtais. Peržvelgus programą, atrodo bus tikrai įdomu, o ir
vieta jau pažįstama, pernai ten vyko BlogIn
konferencija. Jei kas labai tingėsite atsiversti jų puslapį, tai galiu
paminėti, kad renginys vyks Vasario 28 d., t.y. kitą šeštadienį. Apie tai dar rašė
fantasčius. O pabaigai pridedu ir jų reklaminį video: