amonas.lt

Taigi, mano atostogos Palangoje tęsiasi. Labai džiaugiuosi Labas mobiliuoju internetu, visai nesunkiai pavyko pasijungti per Bluetooth, tik vis bijau, kad per daug mb neprisuktų. Tikriausiai visiem aktualiausias klausimas – o koks gi ten oras? Šiuo metu yra taip: viena dieną lyja, kita dieną šviečia saulė. Tik šiandien kažkaip blogiau, vakar lijo, naktį buvo audrą, o dabar pusiau apšniaukę. Bet nieko, svarbu nelyja, degintis nebeketinu. Taip jau sutapo, kad sekančią dieną po konferencijos praleidau paplūdimyje. Norėjosi miego, tai aš ten taip gerai pagulėjau, kad visas priekis pasidarė visiškai raudonas. Įstojau į krabų gaują, taip sakant. Vėliau atvažiavę kolegos pirmą dieną irgi labai džiaugėsi saulės voniomis – daugelis patapo kaip krabai. Labai keistai, saulė gal labai aktyvi, gal dar kas, nes ir mieste pastebėjau panašių tendencijų, atrodo nieko, o žmonės nusvyla šiek tiek per daug. Aišku, įvairūs kremai visada padeda tapti ne raudonu, o rudu. Arba likti baltu .

Taigi, kas gero toje Palangoje? Pirmomis dienomis nelabai patiko, kad per daug „kaimiečių“, bet vėliau nusprendžiau, kad tiesiog reikia mažiau vaikščioti Basanavičiaus gatvėje. Nors ir sutvarkyta gražiai, bet atrodė tokia apšiurusi, lempos apklijuotos, aplūžę, suoliukai aptrinti, šen, bei ten aplaužyta. Ir mano nuomonė, visai tai dėl žmonių. Nes, nu, stendas pats neapsirašys visokiomis nesąmonėmis. Iš to, kaip visada, galima padaryti išvadą, kad kai kam trūksta kultūros. Nekenčiu šio lietuvių bruožo – svarbu viską laužyti. Čia ne apie visus, tik apie tam tikrą žmonių grupę, kuri, žinoma atostogauja Palangoje. Kadangi jau net neatsimenu, kada buvau paskutinį kartą, nors pala, prisimenu, rašiau kažkada. O pernai tai kiek prisimenu nebuvau, tai buvo įdomu, kas dar pasikeitė per tą laiką. Kiek pastebėjau, beveik visur sudėti nauji šviestuvai, nors takeliai ir apšiurę, bet šviestuvai tinka. Kai kurios Basanavičiaus gatvę kertančios gatvelės taip pat sutvarkytos, šaligatviuose sudėtus tos pačios gražios trinkelės, perasfaltuota danga. Labai gražu. Tikiuosi kitas sutvarkys tokiu pačiu principu, nes kol kas dar labai daug gatvių atrodo nekaip. Dar teko pasivaikščioti ir kitomis gatvėmis, mano, gana dideliam nustebimui, daugelis jau sutvarkytos, bent jau takeliai. Trinkelės paprastos (tokios, kaip dabar dažniausiai galima sutikti mieste), bet vis tiek smagu. O Dariaus ir Girėno gatvė buvo irgi neatpažįstamai pasikeitusi. Visa labai gražiai išklota, dar kitokia danga. Kupetos atrodo nebeliko, galerija dabar ten kažkokia. Gražių viešbučių dar daugiau, bet senų ir nesutvarkytų namų taip pat yra. Labiausiai krinta į akį tie, kurie yra pagrindinėje gatvėje. Taigi, padariau išvadą, kad ja reikia vaikščioti mažiau. O apie visa tai rašau todėl, kad man tiesiog patinka architektūra, kurią greičiausiai ir pastebiu. Ne žmones, ne dar ką nors, bet šiuos dalykus. Ai, ir dar apie tiltą – tikriausiai pagalių nekeis tol, kol visi visiškai neišpus ir neiškris. Nes daugelis jau tvirtai nesilaiko ir einant šiek tiek juda.

Laiko dar turiu, tai papasakosiu, ką veikiau. O buvo linksma. Užvakar (kaip tik buvo saulėta diena) numynėme iki Šventosios. Net neatsimenu, buvau tiek važiavęs anksčiau, bet tuos 20 kilometrų įveikiau visai lengvai. Tik sėdimąją kitą dieną skaudėjo. O Šventoji nelabai patiko. Kažkaip, per daug pievų ten pasirodė. Visai kaip kokiame kaime. Nors pats miestelis gražus, vejasi Palangą. Nežinau ar ten pagrindinė gatvė, bet iki beždžionių tilto labai tvarkingai padaryta. Nauji namai ir viešbučiai dygsta kaip ir visur. Bet šiaip nežinau ar ten norėčiau atostogauti, manau, labiau patinka Palangoje. Taigi, sekančiai dienai suplanavome kur kas didesnę kelionę, apie 100 kilometrų, iki Nidos. Bet, kaip bebūtų gaila, pasitaikė lietinga diena. Apie 8, kol dar nuomavomės dviračius, nieko blogo nesimatė. Išvažiuojant jau jautėsi visai nedidelis lietutis, beveik dulksna. O va pusiaukelėje jau lijo. Kai pasiekėme Klaipėdą – buvome visikai šlapi, o lijo, kai kuriais momentais, kaip iš kibiro. Sustojom kavinukėj, pavalgėm, o kas toliau. Visi šlapi, atgal važiuoti visiškai nesinori. Kadangi tarp mūsų buvo žurnalistė, kuri gali suderėti beveik bet ką, tai per skelbimus surado krovinių pervežimo tarnybą, ir susitarė, kad mus parveš. Pralaukėm dar valandą (visa laimė, kad toj pačioj kavinukėj), tada atvažiavo, sukėlėm dviračius, sulipom, ir pirmyn. Tokiu taksi dar nebuvau važiavęs, tiesa sakant. Uždarė ten mus su dviračiais, o prieš uždarant dar ir sėkmės palinkėjo. Bet buvo smagu, laikytis turėjome už ko, ant galvos nebelijo, vėjas nebepūtė. Galima užskaityti kaip vasaros nuotykį. Tik gaila pinigų, išleistų dviračių nuomai. Per visą dieną ne tiek jau daug mes ir pravažinėjome. Bet buvo linksma. O kai mus parvežė – lietus nustojo lyti. Kaip tik tuo metu, kai grįžome.
Taigi, kaip nustojo, taip nustojo, vakarui nusprendėme aplankyti botanikos sodą. Gražus parkas. Tada dar užsukome į gintaro muziejų. Neatsimenu, kada ten buvau, daug ten to gintaro, vabzdžių jame, visokių dirbinių. Visus juos būtų sunku atsiminti. Gaila, muziejus neremontuotas ilgai, kai kuriose ekspozicijose trūko informacijos. Bet visgi, į gintarą atvykome pažiūrėti.

Taigi, tiek istorijų šiam kartui. Kol kas atostogos einasi puikiai. Per visą vasarą nuotykių turėtų būti už kelis praėjusius metus, nes kiek prisimenu, tai tik dirbau ir daugiau nieko gero neveikiau.

[Edit 2009.07.21] Pridėjau nuotraukų. Antro įrašo nebedariau, o šį pratęsti taip pat tingėjau, nieko per daug ypatingo daugiau nebeivyko atostogaujant.

O dabar, apie didžiąją savaitgalio kelionę. Planuose buvo 10 žmonių, iš pradžių netgi daugiau. Tada paskutinę dieną staiga lieka tik 5. Sutapimas? Visai ne, tikriausiai dabar populiaru sakyti kad važiuosi, o paskutinę dieną atsisakyti. Po to atsirado dar 2 nauji žmonės ir likom 7-niese. Nei šis, nei tas, į vieną mašiną netelpam, dvi nepilnos. Kas padaro kelionę brangesnę. Ir dar, jei jau važiuojat į Latviją, pasirūpinkit Latais iš anksto, apėjau 3 bankus, pavyko išsikeisti tik 5 Latus (kas keisčiausia, jų man užteko). O kelionę pradėjo 8 ryto. Nei vakare, nei anksčiau neišėjo, šiek tiek gaila. Į vieną pusę, iki Siguldos susidarė apie 320 km. Logiškai pamasčius, gana daug, bet kelionė labai ilgai neturėtų užtrukti. Kadangi mano mašina šiek tiek „pavargusi“, tai daugiau 90 km/h nevažiavau. Geriau lėčiau, negu visai nepasiekti tikslo, arba sugesti kur nors Latvijoje. Ramiai sau važiavome, važiavome, toliau važiavome kol pasukome į vieną posūkį, po kurio kilo šiokių tokių įtarimų, kad kažkur ne ten pasukome. Ir tikrai, pasukome ne ten, atgal negrįžome ir pasiklydome. Tai besimalant kelionė pailgėjo iki beveik 5 valandų, kol pagaliau pasiekėme miestelį. Po to perėmiau maršruto tikrinimą aš su dar vienu draugu, ir važiavome visur pirmi, nes kitaip tikrai būtume dar kur nors ne ten nusukę. Pirmą dieną dar daugiau važinėjome, tai išviso susidarė 360 kilometrų. Visgi, didžiąją dalį sudarė nuklydimas nuo maršruto. Kraštas tai gražus, miškai, kalnai, na gal daugiau kalvos, bet galima visaip vadinti. Pirmiausia sustojome kempinge, o kainos ten didokos, vienam žmogui gavosi 4 Latai, buvom septyniese, tai net būtų gavęsi net 28, kas mūsų pinigai būtų buvę daugiau nei 100 Lt. O kadangi nevisi buvo išsikeitę, tai nusprendėme paieškoti vietelės kur nors miške.

Nuo pilies bokšto atsiveria neeiliniai vaizdai.

Pasistengsiu labai į smulkmenas nesileisti ir nepasakoti kiekvieno žingsnio, tiesiog ką matėme ir kas patiko. Pačioje Siguldoje pilies nėra, bet visai šalia kitas miestelis, Turaida, su savo didele atstatyt pilimi. Ją pirmiausia ir aplankėme. Nors ten aplink parkas padarytas, bet pilis vienaip ar kitaip svarbiausias akcentas. Gaila, tik kad didžioji dalis atstatyta, o ne likusi nuo senovės. Bet šiaip visai įdomu pavaikščioti. Visur įrengtos ekspozicijos, paaiškinimai keliomis kalbomis. Įdomiausia dalis žinoma buvo užlipti į bokštą. Labai šauniai matėsi visas aplinkinis gamtovaizdis, upės vingiai. Net keista, bet beveik niekur nesimatė jokie miesto kontūrai, namai ar laukai. Vien tik miškas. Dar keletas skulptūrų tame parke, bet jos ne ką įspūdingesnės nei esančios Lietuvoje, kad Europos Parke. Dar vienas objektas, kurį reiktų pamatyti, tai olos. Įdomiausia, kad jos ne iš kieto akmens, bet iš kažkokio smėlio, ar dar kažko. Nes paviršius visas subraižytas, ir šiaip gana lengvai trinasi.  Tokias mačiau pirmą kartą, pati didžiausią atrodė tikrai įspūdingai. Ten pat tekantis šaltinio vanduo pasirodė visai skanus, gaila butelių tuo metu neturėjome su savimi. Šalia tų uolų yra laiptai į kalną. Nusprendėm lipti, bet ten jų buvo ryškiai per daug, nesitikėjau, kad taip sunkiai seksis juo įveikti. Lipi, lipi, o galo nesimato. Bet užtat viršuje…, va čia istorija ir baigiasi, nes viršuje nieko nebuvo. Pavėsinė, aplink aukšti medžiai pro kuriuos nieko ypatingo nesimatė. Taip sakant, ištvermei patikrinti. Teritorijoje gražiai visur takeliai sudėti, galima pasivaikščioti ir pasigrožėti gamta. Dar yra ir naujai padarytas ir sutvarkytas takas į kalną, kur, pagal žemėlapį turėjo būti kažkokia lyg ir pilis, ar dar kažkas. Maloniai galima pasivaikščioti, bet viršuje nieko ypatingo taip pat neradome, buvo vienas pastatas, lyg ir gražesnis, bet tikrai niekuo per daug neįspūdingas. Bet užtai aptikome keltuva, kuris kelia nuo vienos pusės į kitą, lynas pakabintas tarp dviejų kalnų. Jį sekančia dieną ir išbandėme. Va čia tai reginys. Visai kaip kokiu oro balionu skistum, ar dar kuo nors, dar nebuvau matęs medžių viršūnių iš taip arti. Apžvalgos ratas taip pat buvo, bet nedidelis, nors aplinkiniams vaizdams pažiūrėti užteko. Parkai, aikštės, centre sutvarkyti, kaip ir pridera turistiniam miesteliui. Miesto simbolis, bent jau taip pasirodė, yra lazdos (tokios, kokiomis senukai pasiremia), labai daug kur buvo galima pastebėti. Bet suvenyro jokio taip ir neparsivežiau.

Paslaptingosios olos, nors šiaip tikėjausi kažko įspūdingesnio…

Nakvynės nuotykių per daug nepasakosiu, nors šiaip nelabai ir būtų ką pasakoti, oras apsitaikė tikrai geras, pirmą dieną šiek tiek lijo, kai buvome pilyje, antrą, beveik visą rytą, bet po to saulė kepino kaip turi būti. Šiaip vieta tai labai graži, miškai, upės. Nebūtų miškai, bet parsivežiau erkę. Gražiai išėmė, gal nieko blogo nebus. Keliaudami namo darėme kitaip, aš važiavau pirmas, draugas iš paskos. Sau ramiai, iki tl, kol baigėsi greitkelis, ir prasidėjo visokios apylankos su tvarkomais keliais. Aplenkiau žiguliuką, dar šiek tiek pavažiavom, jau nebesimato mašinos. Nu ką, važiuojam, gal pasivys. Bet nepasivijo, nuvažiavo ne ten, net į Rygą. Tai aš žinoma parmyniau greičiau, susidarė 320 km, sau neskubėdamas. Visgi, tiek laiko vairuoti, tai vienaip ar kitaip yra darbas. Po to Kaune dar teko palaukti 40 min. mūsų pasiklydusio draugo, daugiau neduosim jam kelio rodyti Jei ilgiau pabūti, tai tikrai verta aplankyti Siguldą, bet savaitgaliui nelabai apsimoka, nes važiavimas užima tikrai daug. Vairuotojui sunkiausia, keleiviams irgi ilgai reikia sėdėti.

Nuotraukas sudėjau į albumą, fotografuota keliais aparatais, tai sudėjau tik įdomiausias.  

Turėjau atostogas, porą savaičių. Gaila, bet jas teko imti dėl mokslų, prieš sesiją visokių atsiskaitymų daug buvo, mokytis šiek tiek reikėjo, atsirado galimybė tai ir paėmiau. Tikriausiai niekas net nepastebėjo, bet nebuvo jokių komentarų tinklaraščiuose tas dvi savaites. Nusprendžiau kuo mažiau naudotis kompiuteriu (laisvu laiku) ir nieko neskaičiau, nieko nerašiau. Tai dabar pas kai ką gali atsirasti komentarų prie senų įrašų. Atrodo laiko turėjo atsirasti, tai tarp mokslų buvo ir darbų, teko sukapoti  visas malkas skirtas žiemai. Kažkaip net keista, viskas taip greitai, pavasarį supjovėm, viską spėjau dar neprasidėjus vasarai. Anksčiau iki rudens tęsdavosi viskas. Keletas vaizdų:

Malko kapojosi greitai, bet kirviai taip pat kažkaip neatlaikė. Kas keisčiausia, iš viso net 3 kartus sulūžo. 

Visgi, tos dvi savaitės praėjo, laikas grįžti. Kaip ir tikėjausi, visko bus prisikaupę daug. Kadangi darbe visa informacija ir naujienos siunčiamos laiškais, jų netrūko, apie 70. Gerai, kad anksčiau atėjau, buvo laiko viską perskaityti. Tada prisijungiam prie Google Reader ir matome dar gražesnį vaizdelį – 250 neperskaitytų įrašų. Bus ką veikti. Apie 60 buvo iš nežinau.lt – sorry, visus teko pažymėti kaip perskaitytus, labai jau daug. Dabar toliau skaitinėju kitus, per kelias dienas manau įveiksiu, klausimas, kokia iš to nauda ir kiek po to atsiminsiu? Manau nelabai daug, ypač kai galvoje visokie rašymai ir perrašymai. Ne, bet bent jau kelis komentarus parašysiu.

Vis galvoju, kad reikia kuo greičiau dingti iš Blogas.lt sistemos, nu jau tiek tų reklamų – kad baisu, visur kur tik įmanoma. Gal kaip nors po sesijos tai įgyvensiu, reikia, būtinai.