amonas.lt

Apie kelionę į Japoniją taip ir nesugebėjau parašyti, bet apie Anime Nights pabandysiu, bent jau kol neataušo švieži įspūdžiai. O apie kelionę pasistengsiu artimiausiu metu

Taigi, kaip ir kiekvienais metais, pavasariop sulaukiame Infoshow festivalio ir didelio anime renginio. Jei būčiau matęs filmus iš anksto, gal ir būčiau pagalvojęs, ar verta eiti, bet kai nuo praeitų metų taip ir neperžiūrėjau nė vieno naujo anime filmo, ir visi buvo nematyti, tai neliko net ko dvejoti. Iš anksto programos per daug nestudijavau, nusprendžiau, kad bus įdomiau, kai nežinai ko tikėtis. O ir šiaip programa dažnai pasikeičia renginio dieną (ne išimtis ir šie metai). Romuvos kino teatras jau tapo kaip ir neatsiejama šio renginio dalimi, bet dėl itin prastos būklės tapo nebetinkamas naudoti. Gaila dėl šio pastato, bet dar yra vilties, kad jį sutvarkys. Taigi, renginys persikėlė į Cinamon kino teatrą. Šiek tiek nustebau, kai sužinojau, kad viskas vyks tokiame kino teatre. Bet pasirinkimas manau tikrai geras. Tik vieta gal šiek tiek nutolusi nuo miesto centro, tai žmonėms kurie naudojasi viešuoju transportu galėjo kilti šiek tiek problemų keliaujant iki šios vietos. Veiksmas vyko pirmoje, didžiojoje salėje. Žvelgiant į ją kilo mintis, kad Romuvoje salė šiek tiek didesnė, bet šiaip neaišku, nes ši buvo platesnė, bet ne tokia ilga. Žmonių kaip visada daug. O bilietai kainavo arba 15 Lt į vieną naktį, arba 25 į abi. Kada tiksliai pradėjo pardavinėti taip pat nežinau, bet kiek girdėjau, pirmą dieną iš pradžių buvo spūstis. Kai atvažiavau jų jau nebebuvo, kaip ir laisvų vietų kino salėje. Bet kai turi draugų, kurie pasaugo gerą vietą, tai tampa ne problema. Alkoholio kaip visada neleido, ir tikrino taip kaip priklauso. Maistą geriausia savo atsinešti, ar bent jau užsukti į parduotuvę prieš renginį. Kino teatro kasa pardavinėjo pocorn’us ir coca cola visą naktį, bet nuo tokių dalykų sotus nebūsi. O arbatos kiek pastebėjau neturėjo. Šiek tiek gaila, kad nieko šilto įsigyti nakties metu kaip ir neišėjo. Salėje tikrai nebuvo šalta (ko nebuvo galima pasakyti apie Romuvą). Pirmą naktį buvo netgi karšta, bet kaip vėliau sužinojau, tik dėl to, jog kažkas išjungė salės vėdinimą. To paties tikėjausi ir antrą naktį, bet šį kartą vėdinimas veikė pilnu pajėgumu, ir salėje buvo maloniai vėsu. Vėliau netgi šaltoka.

Tiek trumpai apie bendrą vaizdą, o dabar pereikime prie rodytų anime filmų ir serijų. Pirmoji naktis prasidėjo su Halo Legends. Su ilgu pristatymu, apie visatą užpuoliusią baisią jėgą, kuri grasino viską sunaikinti, protingas butybes, sukūrusias Halo ginklą, ir sunaikinusias blgosį, apie iš naujo susikūrusias civilizacijas, apie žmonijos evoliuciją, jos užkariautus kitus pasaulius. Na ir apie didelį karą su ateiviais. Tas pristatymas buvo gal kiek ir per ilgas, bet tikrai įdomus. Jei būčiau šaidęs žaidimą, ar matęs anksčiau, gal sakyčiau ir kitaip, bet dabar buvo tikrai įdomu. Vėliau prasidėjo trumpos OVA serijos, pasakojančios karo su ateiviais istorijas. Tokį žanrą tikriausiai geriausia atvaizduoti būtent šitaip. Čia gal net autoriai skirtingi buvo, nes ir istorijos kitokios, ir piešimas šiek tiek skyrėsi. Viena serija apskritai CG stiliumi buvo padaryta. Rimtas anime renginio pradžiai, kol dar niekas nemiega.

Tarp filmų, per pertraukas, kaip visada sulaukėme žaidimų ir kitokių pramogų. Pirmoji buvo aikido pristatyms ir pasirodyas. Šiemet viską pristatinėjo Kauno Aikido klubas Aiki Shuren Dojo. Pernai, kiek prisimenu buvo kitas klubas. Bet čia neesmė. Svarbiausia, kad Japoniški kovos menai vis dar įtraukiami į programą. Po šio pasirodymo sulaukėme Trigun: Badlands Rumble filmo. Pagrindinis veikėjas buvo matytas viename ar kitame paveikslėlyje,  bet serijų matęs nebuvau. Šį priskirčiau geriausiam nakties filmui: geras piešimas, įdomus siužetas, daug veiksmo ir žinoma su pabaiga. Na ir ilgis kaip normalaus filmo. Filmas, palikęs geras emocijas, skayčiau.

Toliau be jokios pertraukos buvo parodytas dar vienas trumpas filmas: Cat Shit One: The Animated Series. Labai nestandartinis kompiuterinės grafikos kurinys. Apie tai, kaip amerikiečiai irake ar kažkur kitus kovoja. Tik čia jie vaizduojami kaip triušiukai, o priešai kaip gazelės (Ar kažkoks panašus gyvūnas). Trumpa ir linksma istorija, apie du karius, kurie išvaduoja nelaisvius, sunaikindami visus priešus. Šitą tikrai buvo verta pamatyti, vien dėl pažinimo ir žinojimo, kad toks dalykas yra sukurtas.

Po sekančios ir šiek tiek ilgesnės pertraukos su žaidimais susėdome žiūrėti Aoi Bungaku Series. Tada supratau, kad visgi kai kurias serijas jau esu matęs. Anime sukurtas pagal literatūros kūrinius, šiek tiek įdomesnis savo turiniu. Peržiūrėjus kai kurios serijos verčia susimąstyti. Buvo parodytos dvi serijos, po kurių sekė Musashi: The Dream of the Last Samurai. Kodėl dėjo šitą filmą tai niekaip negaliu suprasti. Pradžioje turputi parodė kovų ir kažko panašaus į filmą, o po to kažkokį kompiuterinį profesorių, pasakojantį istoriją. Sėdi, matai kalbančią galvą ir skaitai subtitrus. Siaubus. Vienu metu buvo galima pasijuokti iš juokingai jodinėjančių raitelių, bet greitai tai atsibodo. Susinervinęs tokia nesamone nusprendžiau šiek tiek pasnausti. Vien dėl to, kad visiškai neįdomu. Tikriausiai didžiausias šių metų renginio FAIL’as…

Po sushi valgymo varžymų sulaukėme Beating angel dokuro chan.  Dar viena OVA, sudaryta iš 4 serijų. Tokia visai smagi komedija. Šiaip manau galėjo parodyti anksčiau, na, bet ir paryčiais visai neblogai, kas miegojo galėjo prasibudinti prieš keliaudami namo. Pirma serija – įdomu, antra serija – ne tokie jau ir juokingti tie jų bairiai, trečia serija – įdomu, bus dar viena, ar nebus, ketvirta serija – o ne, dar viena serija. Štai tokiomis mintimis žiūrėjau šį anime. Labai jau primitvūs juokeliai, kurie atsibodo ir pradėjo kartotis po pirmos serijos.

Bet visgi, tai buvo paskutinis pirmosios nakties anime. O ryte, kaip visada – sushi. Tik dar liepė užpildyti nedideles anketas apie renginį. Sushi buvo nedaug, kaip supratau, ne iš sushi express. Šiais metais su “Hashi” klubu dalyvavau dieninėje dalyje, taigi, nieko nelaukęs išvažiavau namo, kad tik kuo daugiau išeitų pamiegoti. Na, o po 4 valandų miego, beveik laiku atsiradau ir dieninėje dalyje. Šiais metais ji vyko KTU elektronikos rūmuose, ir buvo nemokama. Anksčiau niekad neidavau, nes skirdavau tą laiką miegui, bet kadangi šį kartą su klubu mokėme žmones origami lankstymo meno, tai nusprendžiau apsilankyti. Na, dar teko ir reportažą KobraTV nufilmuoti, tai buvo ką veikti. Bet jeigu būčiau ten nukeliavęs vienas, tai tikriausiai laikas būtų prailgęs. Nes be cosplay nieko per daug įdomaus nevyko. Na, rodė šiek tiek anime šalia esančioje auditorijoje, bet tai buvo Aoi Bungaku Series, kurias esu jau matęs. Ir šiaip, auditorija, tai ne kino salė – ir kėdės kietos, ir šviesa pro užuolaidas skverbiasi. Cosplayerių buvo tikrai nemažai, bet manau dauguma iš Kauno. Dar žinoma, kaip visada buvo galima pažaisti Guitar Hero. O naktį ir su naujuoju judesius atpažystančiu priedu Xbox’ui.

Taigi, po visai smagios dieninės dalies prasidėjo antroji naktis, su kendo pasirodymu ir jau matytomis Aoi Bungaku Series, nors pagal programą turėjo rodyti Karigurashi no Arrietty. Ghibli filmas, manau būtų patikęs kur kas labiau. Toliau viskas vyko pagal iš anksto paskelbtą programą, kuri tęsėsi nuo Dogs: Bullets & Carnage. Ir vėl iš 4 dalių sudėtas filmas. Vieno ilgo siužeto nėra, bet kadangi serijose dominuoja veiksmas, tai susižiūrėjo tikrai smagiai. O po to galima ir paspėlioti, kaip ten kas susiję. Nes serijos visgi šiek tiek susiję viena su kita. Po šių trumpų serijų be jokios pertraukos prasidėjo šiek tiek ilgesnė OVA: Black Rock Shooter. Kaip trumpas filmas, sakyčiau. Isorija lyg ir aiški, bet ne iki galo. Tiksliau ne viskas, o pabaigoje taip ir nepaaiškėja, kodėl vyksta vieni ar kiti dalykai. Bet taip dažnai būna su anime.

Toliau ėjo King of Thorn. Iš pradžių atrodė kaip lengva ir paprasta istorija, bet kuo toliau, tuo labiau viskas sudėtingėjo. Filmas apie kurį vėliau prisiminęs atrandi detales, kurių žiūrėdamas nepastebėjai. Tikrai įdomus ir sakyčiau vertas dėmesio. Nors žiūrint naktį, užmigus galima po to ir visiškai nieko nesuprasti. Bet kadangi veiksmas rutuliojasi greitai, tai nėra kada net primerkti akių.

Kai Doh maru – dar viena 47 minučių OVA.  Pasakojama apie senus laikus ir merginą, kurią užaugino generolas (tiksliai nepamenu). Gėris kovoja prieš blogį. Ir dar šiek tiek prieskonių, kad būtų įdomiau. Kai žinai, kad greitai baigsis, tai po to jau to ir tikiesi, ypač jeigu ne itin įdomu žiūrėti. Gal ir neblogas anime, bet dar viena trumpa serija, kiek galima. O kad dar labiau panervuotų, tai sekantį, Cencoroll, įdėjo dar trumpesnį, viso labo 30 minučių. Šiaip pasirodė tikrai įdomus, fantastinis, bet per tokį trumpą laiką jokio didesnio siužeto padaryti tiesiog neįmanoma. ir kai atrodo, kad jau kažkas prasidės ir paaiškės, ima ir pasibaigia. Nespėji net įsijausti.

O toliau ir vėl Aoi Bungaku Series. Viena buvo nematyta, bet pasirodė ne itin įdomi, tai nusprendžiau pamiegoti. Nors iki tol dar rimtai galvojau, kad gal neverta sėdėti ir reikėtų keliauti namo. Nes pagal programą, tai buvo paskutinis anime. Bet dėl šventos ramybės nusprendžiau pasėdėti iki galo. Pasibaigus šioms serijoms, paaiškėjo, kad yra tik 5 valandos ryto. Tiksliau, pasižiūrėjau į laikrodį tik dėl to, kad vedėjas pasiūlė pažiūrėti dar vieną anime. Ir ne šiaip kokią OVA, bet normalaus ilgio filmą: Fate/Stay Night: Unlimited Blade Works. Ir manau labai gerai, kad parodė šį filmą, nes tikrai geras. Gal netgi labiausiai patiko. Aišku, fantastika, iš pradžių gal ir ne viskas buvo aišku (tuo metu kaip tik budinausi), bet šiaip suprantamas ir įdomus. Tikrai pakėlė bendrą nakties lygį, po tų visokių trumpų serijų. Ir žinoma, džiaugiuosi, kad nesugalvojau išeiti anksčiau.

Na o pabaigai galiu pasakyti, kad tikrai trūko gerų filmų. Ir reikia bent vienos komedijos, ar ko nors juokingo vidurį nakties, kad visa salė galėtų pasijuokti. Pernai metais tai buvo Detroit Metal City ir kažkoks kompiuerinės grafikos siaubekas, kuris buvo tiesiog juokingas. Taip kad pats renginys tikrai nesuprastėjo, vieta gera, žaidimų per pertraukas daug, prizų taip pat. Bet sudarinėjant anime list’ą tai kažkas labai neatsakingai atliko savo darbą. Arba nusprendė šiek tiek paeksperimentuoti. Eksperimentas nepavyko. Tikėkimės kitais metais to nedarys.

P.S. Savaitės gale įdėsiu ir reportažą apie renginį.

Cinamon‘as šiek tiek
užsislaptinęs, beveik niekur nepranešęs, padarė gera dieną ir pigiu bilietus –
po 7 litus. Net nustebau, kai atėjęs beveik nesusidūriau su žmonių siena prie
kasų. O ir salė nebuvo perpildyta. Iš kitos pusės – reklamos 15 min. taip pat
nebuvo. Tai gal ir nieko keisto Vienaip ar kitaip, sužiūrėjau filmą „Watchmen“
arba lietuviškai: „Stebėtojų lyga“. Apie jį ir papasakosiu.

Treilerį mačiau daug kartų, bet
tiesą sakant, jis man kažkoks keistas atrodė. Kažkokie super herojai, kažkas
lyg ir vyks, bet neaišku kas. O tą treilerį, tik dėl vaizdų galima pažiūrėti,
nes jis apie filmą beveik nieko nepasako. Na ir žinoma, kaip pasakys, kai
viskas trunka daugiau nei 2 valandas. iš jo tikrai nereikėtų susidaryti,
sakyčiau jokios nuomonės. Filmas kur kas įdomesnis, turi gilesnių minčių,
siužetą ir žinoma efektų. Aprašymas taip pat netikslus, bet kai nėra daugiau
jokios informacijos, tenka juo pasikliauti. Pasakysiu šiek tiek istorijos, tame
alternatyviame pasaulyje viskas vyksta apie 1985 metus, rausai turi daug
atominių bombų, o trečiasis pasaulinis karas gali prasidėti bet kurią akimirką.
Stebėtojai nėra kokie ypatingų galių turintys, kaip pavyzdžiui „Žmogus voras“
veikėjai, daugiau paprasti žmonės, kaip koks „Betmenas“. Ką iš pradžių sunku
nustatyti. Žinoma, tai tik suteikia dar daugiau įdomumo. Pati istorija tikrai neapsiriboja
kokiu nors keršto žygiu, daug pasakojama apie praeities kovas, netgi vykusias
antro pasaulinio karo metu (žinoma, toje pačioje alternatyvioje tikrovėje).
Taip kad siužetas tikrai įdomus, netrūksta beveik nieko. Veiksmo gal daugiau
atsiranda antroje pusėje, pirma daugiau kaip įžanga ar supažindinimas su
aplinka, bet nuobodu tikrai nebūna. Ir viskas labai šauniai subalansuota. Taip
kad tikrai vertas dėmesio filmas, šiek tiek kitoks, nei matyti anksčiau. Į
gerąją pusę, žinoma.