amonas.lt

Šiaip jau nemėgstu peržiūrėjęs
vieną filmą beveik iškarto žiūrėti kitą, bet kad visokios „Yomajo“ dienos, o ir
filmas neblogai atrodė, nuėjau. Ir ką gi mes čia turime? Ogi „Valkirija“.
Istorijos mokytis niekada ne per vėlu. Ypač tokia forma. O filmas tikrai
istorinis. Aiškų, didelių bendrų faktų ar dar ko nors nėra, bet vis gi. Efektų
irgi daug nerasite, filmas istorinis, realiai to ir neturėtų būti. Veiksmo,
taip sakyčiau pakankamai, gal ir nėra labai daug, bet įtampa išlaikoma viso filmo
metu. Ir to visiškai užtenka, nereikia nei papildomų kažkokių efektų, nei
daugiau karo vaizdų. Nors pabaiga ir žinoma (istorijos faktų lyg ir
nepaneigsime), filmą žiūrėti tikrai įdomu. Pakankamai daug įvairių detalių,
kurios persipina vienai su kita. Vaidyba taip pat gera, neturiu ko prikišti.
Visa tai būtų galima pavadinti, kaip geras kinas, ir visai nesvarbu kur
žiūrėsite, ar namie, ar teatre. Šiek tiek istorijos dar niekam nepakenkė. Filmo
pabaiga žiauri, bet kitokia kažin ar galėjo būti. Tikrai.

Dar vieną dalyką pastebėjau, ko anksčiau
nebuvau matęs – teatre apsilankys seni (manyčiau, pensinio amžiaus) žmonės.
Daugelis lyg ir rinkosi „Bendžamino
Batono istoriją“, bet ir į šį filmą buvo atėjusių. Na, per televizorių
tikrai artimiausiu metu tokių filmų nepamatysime. Dar manau būtų visai įdomu ir
knygą paskaityti, kaip viskas ten perteikiama.

Senokai bežiūrėjau kokį filmą
kino teatre (nors šiaip tai ne taip ir seniai, bet ne esmė), o čia dar akcijos
atrakcijos visokios prasidėjo, nusprendžiau, kad reikia apsilankyti. Sąraše keletas
geresnių filmų, visi kiti neįdomūs. Šiek tiek domina „Lušnynų milijonierius“,
tikriausiai dėl gautų Oskarų skaičiaus. Bet laikas nekoks buvo, tai pasirinkau „Keista
Bendžamino Batono istorija“. Ilgas filmas, beveik 3 valandos, kai tokį žiūri,
tai bent supranti, už ką moki pinigus. Tikriausiai buvo vienas iš svarbesnių pasirinkimo
kriterijų. Visgi, rytoj dar Forum Cinemas bus bilietai po 8 Lt., kitame gal
reiks apsilankyti.

Tai va, o kalbant apie patį
filmą, tikriausiai visi ir taip žino, ir yra matę treilerių, apie senuką, kuris
vis jaunėja. Idėja įdomi, viską stebėti ne ką mažiau įdomu. Ir ne tik išvaizda,
bet ir jo elgesiu. Ypač kai niekas nežino, kaip viskas yra iš tikrųjų. Toliau
seka meilės istorija. Realiai tai akcentuojama kaip pagrindinė filmo ašis. Na
beveik taip ir yra, bet ir be to yra daug dalykų, kurie parodomi ir
analizuojami filme.

Kažkaip labai nusivėlinau su
įrašu ir niekas nebesigalvoja. Bendrai paėmus, tai tikrai rekomenduoju pamatyti
filmą, efektų nebus, bet istorija tikrai įdomi. Ir tos valandos praleistos kino
teatre tikrai neprailgsta. Nors Lietuvoje, atrodo filmas gana daug vėluoja,
kažkur mačiau, kad už jūrų jau per Kalėdas šią juostą rodė.

P.S. Kadangi filmą rodo jau seniai, tai kiti jau seniai matė ir viską aprašė.

„Eilinis rytas“, pagalvojo Tomas pramerkdamas akis. Na gal ne visai, visgi laisva diena, nereikia keltis anksti, galima šiek tiek pamiegoti. Pro langą saulės spindulių nesimatė, šiek tiek apsiniaukę, gal net lyja, atrodo naktį buvo daug lietaus. Dar šiek tiek pagulėjęs išsiropštė iš lovos, žvilgtelėjo į laikrodį – „Gerai, dar ne pietūs“. Kad jau laisva diena, reikia ką nors namuose nuveikti. Reikia papusryčiauti, bet kaip visada šaldytuvas tuščias, likę tik likučiai. „Nieko, man užteks“, eiliniai pusryčiai. Tada kompiuteris, internetas, paštas, keli lankomi puslapiai. Taip praėjus beveik 2 valandoms atėjo pietūs. Prieš einant į lauką reiktų ko nors užkąsti, kažką pasigaminti, bet taip tingisi. Už namo laukia malkų krūva, reikia eiti kapoti. Atrodo visai neseniai buvo pradėta kapoti, prieš tai kirvis beveik metus nelaikytas rankose, bet viskas normaliai, nei pūslių, nei nutrynimo, nei raumenų skausmo po pirmos darbo dienos. O malkų krūvoje visokiausių, nuo plonų kurių net nereikia kapoti, iki storų, šakotų, kurias vos įmanoma perkirsti. Kad nebūtų nuobodu kapoti  - ausinukas su mėgstama muzika. Apšilimui kelios plonesnės, vienas kirtis, viena malka, tik lekia į abi puses. Viskas vyko pakankamai lengvai, gana greitai. Jei kokia storesnė, kirvis įlenda, pakeli, apverti ir trinktelį į kaladę, nuo didelio svorio kirvis sulenda, išskečia malka, ta aišku suskyla. Darbas lengvas, muzika gera, galvoti daug nereikia. Bet kuo toliau, tuo labiau pradėjo rodytis, tarsi kažkas stebėtų, kurtų filmą su naujausia technika, galbūt net iš ateities. Taip ir matėsi, kerti malką, ta skyla, bet matosi, tarsi sulėtintai kaip lekia į abi puses. Kerti didelę kaladę, pakeli, kirvio apačia trenki į kaladę, kaladėj atsiranda įdubimas nuo smūgio, dar vienas smūgis, vėl viskas lekia į abi puses. Ir visos tos vietos tarsi sulėtintai, kaip kokiame kino filme. Po kelių valandų darbo, kai didžioji suplanuota dalis jau buvo sukapota Tomas nusprendė: „Užteks, šitą perkertu ir einu pietauti“. Skilo sunkiai, bet porą galingesnių smūgių iš paskutinių jėgų ir darbas baigtas. Visgi, paskutinis smūgis buvo sunkus, akyse net aptemo, kaip dažnai būna, kai staigiai atsistoji ilgai dirbęs susilenkęs. Trumpam prisimerkė, o atsimerkęs net apšalo – visur tamsu, tarsi naktis atėjo, ant žemės rūkas, tolumoje nieko nesimato. „Kas čia dabar? Kas atsitiko? Kur esu?“, mintyse pradėjo kilti visokie klausimai. Visai nejuokinga, ir vėsu pasidarė, išpylė prakaitas.

Aplink apsisukęs pamatė tris juodas būtybes, visai kaip nindzes. Visi kaip vienas, tik akys matosi. Iš kažkur pasigirdo balsas:

-       Tau buvo suteiktas šansas pakeisti savo likimą. Pasiekti tai, apie ką kiti tik svajoja. Nugalėk šiuos karius ir testas bus išlaikytas.

-       Koks šansas? Koks testas?

Įvairiausi klausimai tik ir sukosi galvoje. Ausinukuose skambėjusi muzika jau nebesigirdėjo. Lyg ir norėjosi dar ko nors paklausti, bet viena iš būtybių staiga pradėjo bėgti, užsimodama smūgiui. Tomas net buvo pamiršęs, kad rankose vis dar laiko kirvį. Galvoti nebuvo kada, smūgis ėjo tiesiai į galvą. Jam sustabdyti kuo puikiausiai pasitarnavo kirvio kotas, suimtas abiem rankom. Tiek nindzė, tiek Tomas nuo smūgio pašoko atgal. Atrodo juodoji būtybė kažko panašaus ir tikėjosi, nieko nelaukusi vėl užsimojo, tik šį kartą iš šono ir taikėsi į kaklą. Vos spėdamas pasilenkti ir išvengti smūgio dar švystelėjo kirviu būtybei per kojas, bet visa tai vyko per lėtai, užteko vieno šuolio ir smūgis išvengtas.  Čia pat krisdamas Tomas priešo jau nebematė, tik pajuto galingą smūgį į pilvą. Parvirto ant žemės, bet antro smūgio nebuvo. Šiaip ne taip atsistojęs pamatė, kad priešas to ir laukė. Ir vėl smūgiuoja, tik šį kartą į krūtinę. Nebespėdamas apsiginti smogė kirviu į priešui į ranką. Atrodo to ir užteko, juoda tapo šiek tiek permatoma, o smūgio nebuvo, ranka su vėju kiaurai perėjo kūną. Karys tarsi išgaravo. „Nejaugi baigta?“. Bet tada tolumoje pamatė dar dvi likusias būtybes.

Antroji iš už nugaros išsitraukė pagalius ir pusiau bėgdama, pusiau šokinėdama artėjo link Tomo. Žinoma paskutinis žingsnis tapo dideliu šuoliu, skrisdama jau taikėsi smogti iš viršaus. Nors ir nebuvo laiko galvoti, vaikinas suprato, kad jei dabar nesmūgiuos, gali baigtis blogai, visgi būdamas ore lengvai nepajudėsi. Užsimojo taip, tarsi kapotų malkas, šiek tiek pasilenkė ir smogė tiesiai į pilvą. Pavyko, antroji būtybė taip pat tapo permatoma ir tarsi rūkas išsiskaidė. Žvilgtelėjo į trečiąją – durtuvai. Priartėjusi buvo atsargesnė, nesmūgiavo taip beatodairiškai. Visgi, porą klaidinančių judesių ir ašmenys skrieja link veido. Pasilenkti atgal neužteko, skausmo tuo metu nepajautė, bet ant veido atsirado raudonas brūkšnys. Dar vienas rankos mostas ir abu durtuvai vėl artėja, tik šį kartą link krūtinės. Medinė rankena ir vėl pasitarnavo sustabdydamas ataką, visgi po smūgio Tomas jau nebeišlaikė pusiausvyros ir nukrito ant nugaros. Nespėjo nieko padaryti, ašmenys vėl artėja, tiesiai į galvą. „Velnias“, čia jau suveikė saugos jausmas, staigiai pasisuko išvengdamas smūgio ir pašoko, kad vėl matytų savo priešą. Taip greitai atsistojęs ant kojų tikriausiai dar niekada nebuvo, bet to neužteko, priešas jau buvo už nugaros, o durtuvas beveik už gerklės. Nebežinodamas ką daryti, tiesiog mostelėjo kirviu už savęs, ir pajuto, kad kažkur pataikė. Ir tikrai, ginklas parėjo kiaurai. Dar netikėdamas, kad priešo nebėra, palietė gerklę, būtent ten, kur ir taikėsi. Lyg ir viskas gerai, bet atitraukęs pirštus pamatė kraują. dar kartą patikrino, atrodo tik nedidelis įbrėžimas.

-          Tau pavyko. Testą išlaikei.  – pasigirdo tas pats balsas  - Dabar gali rinktis, arba keliauti toliau, arba pasiimti dar vieną daiktą ir kovoti prieš 5 priešininkus.

-          Ką?! – vis dar nesuvokdamas kas vyksta tesugebėjo atsakyti Tomas – Nenoriu su jais daugiau kovoti.

-          Prisimink, kiekvienas daiktas turi reikšmę. Vėliau nebegalėsi daugiau nieko pasiimti. Ar tai tavo galutinis atsakymas?

-          Taip! – jau pusiau dvejodamas atsakė vaikinas.

Ir staiga išpiltas šalto prakaito prabudo iš miego. Visur naktis, beveik nieko nesimato. „Kur aš esu? Koks dabar laikas?“ Apsižvalgęs pamatė savo kambarį, atrodo jau naktis. Kiek valandų jau nebetikrino, vėl atsigulė ir pagalvojo „Nejaugi visa tai buvo tik sapnas? Prieš tai kapojau malkas, kaip aš čia atsidūriau?“ Galvoje kilo daugybė įvairiausių klausimų, bet po truputį vėl apėmė miegas ir kažką galvodamas užmigo.

Kaip šaunu, kad Lietuvoje vis daugėja Mangos leidinių. Obuolys viską šauniai pradėjo, dabar kažkaip mažiau išleidžia, kažkada žadėjo, kad bent po dvi knygas kas mėnesį, dar kas du kokią vieną išleidžia, bet vis tiek geriau nei nieko. Būtų kokios populiaresnės (viena buvo), daugiau manau pirktų. Tuo žinoma pasinaudojo ir kita leidykla, pradėjusi leisti Drakonų Kovos mangą. Klasika. Tik galėjo Drakonų Rutuliai pavadinti, bet čia tikriausiai pagal anksčiau per LNK rodytas serijas taip pasirinko. Knygas turiu, reiks permesti, tikrai, kur kas įdomiau skaityti spausdintas nei kompiuterio ekrane. Bandysiu sukaupti visą kolekciją, turėtų pavykti.

Visai neseniai baigiau skaityti Bleach mangą. Žinoma internete, visai patogu online, gali iš bet kurios vietos prisijungti, tik reikia prisiminti kur buvo pabaiga. Kokybės taip pat užtenka, su Opera visas reklamas be problemų galima paslėpti. Nežinau kodėl, bet nusprendžiau permesi viską, nuo pat pirmos dalies. Prisiminiau kaip kas buvo, kai ką jau buvau primiršęs. O skaitosi tikrai greičiau nei žiūrisi, žinoma veiksmo scenas, ypač jei gerai padaryta maloniau žiūrėti, žinoma su garsu. Bet kai skaitai, tai nebūna jokių „filler‘ių“, tik gryna istorija, tokia kokią ir turėtų būti. Kad ir dabar, va prasidėjo anime serijose visai kita istorija (fillers), o mangoje toliau tęsėsi tikrai įdomios kovos. Pradeda galvoti, kad tokius ilgus serialus kaip Bleach arba Naruto jau beveik geriau skaityti nei žiūrėti, nes serijose daugeliu atveju viską labai ištempia. Geriau kurtu kaip nors sezonai, bet tik pagal istoriją. Jei žiūrite Bleach, ir nusibodo žiūrėti, skaitykite mangą, nuo pradžių nebūtina, gale suraskite kur maždaug serijos rodomos, ir pirmyn. Tikrai nenusivilsite. Nes kaip pastebėjau, kai skaitai, tą ką jau matei, kartais norisi greičiau viską prasukti, bet va kai žiūri, tą ką jau skaitei, galima palyginti, nesvarbu, kad žinai kas bus toliau ar kaip baigsis.

Keletas vaizdų. Pasiskolinta iš OneManga saito.