amonas.lt

Kad žiema neapsiribotų vienu išvažiavimu paslidinėti, nusprendėme išvažiuoti dar kartą. Kompanija susirinko kita (anie nespėjo atsigauti ). O pataikėme galima sakyti paskutinę dieną, t.y. ketvirtadienį. Nes va šias dvi dienas temperatūra pliusinė, lyja, ir didelio malonumo tikrai nebebūtų. Labai norėjau aplankyti Anykščius ir pats įsitikinti, kur yra geriau. Oro sąlygos dar nebuvo pasikeitusios, tai trasas bus galima laisvai lyginti.

Kaip jau minėjau anksčiau, atstumas beveik tas pats. Kelias taip pat beveik toks pats, tik kur kas daugiau mažų miestelių, kuriuose reikia sumažinti greitį. Taip kad kelionė gali šiek tiek pailgėti. Pasiekus Anykščius galima žvilgtelėti į didelį žemėlapį arba užsukti į informacijos centrą. Bet užtenka pamatyti žemėlapį. Vėliau, pasukus į reikiamą gatvelę atsiranda ir vienas kitas ženklas. Pirmasis akivaizdžiai matomas skirtumas – atsiduri kalno viršuje. Gal ir nieko, gali leistis nemokamai, o tada, gali nebelikti kitos išeities, kaip tik lipti į kalną. Nuomos punktai yra 2, bet kainos abiejuose vienodos. Pasirinkome esantį arčiau kasų, greičiausiai tik dėl to, kad vienas iš savininkų užsiminė, kad pas juos geresnis inventorius (kažin ar sakytų kitaip). Visgi kainos tikrai nedžiugino: pirma valanda 15 Lt., sekančios po 10 Lt. Gaunasi kur kas brangiau. Kiek inventorius naujas neatsakysiu, nes neturiu patirties, bet batai kiek keisti pasirodė, nes fiksavosi tik vienoje vietoje, bato viršuje, prie kojos. Anksčiau visada būdavo keletas suspaudėjų, kaip riedučiuose. Bet slidinėjant didelio skirtumo nesijautė. Keltuvas apmokestintas taip pat kitaip. Moki už valandas, o ne už pasikėlimų skaičių. Pirma valandą 10 Lt., kitos dar po 5 Lt. Tokia sistema šiek tiek atperka didelę slidžių nuomos kainą. Ypač jeigu atvažiuoji tokiu laiku ir moki gerai slidinėti. Nes eilių nebuvo, nuo kalno nusileidi greitai, iškarto pakyli ir vėl leidiesi. O turint savi inventorių tai dar geriau.

Taigi, turint įrangą, galima išbandyti ir kalną. Kadangi su manimi ir vėl atvažiavo žmonių, kurie ant slidžių pirmą kartą, tai kilo klausimas, o ką daryti jiems? Kalno apačioje yra šioks toks varlynukas, yra ir instruktorius, kuriam šiais aišku reikia mokėti pinigus. Bet didžiausia problema tapo tai, kad visiškai nemokančiam žmogui kažkokiu būdu reikia atsidurti kalno apačioje. Vieni bandė leisti, kiti tiesiog nulipo (ne pats didžiausias malonumas). Varlinukas nedidelis, bet užtenka. Šalia įrengtas šioks toks užkėlėjas, laikaisi už virvės ir iš lėto kelia. Užlipti galima greičiau, bet taupant jėgas tai neblogas dalykas. Iš manęs mokytojas nekoks, vėliau priėjęs instruktorius iškarto pasakė kelis naudingus patarimus, kurie pagelbėjo besimokantiems. Tai galima užskaityti kaip pliusą. Bet čia greičiausiai tik todėl, kad baigė dirbti su kitu žmogumi.

Pats kalnas lyg ir trumpesnis. Bet sniego ir trasų kokybė tikrai neprastesnė. Nors nuožulniojoje pastebėjau gana daug nedidelių iškilimų, tokių nelabai dideliu, bet leidžiantis galima nepastebėti ir nesuvaldyti slidžių. Ypač naktį, nors trasos ir apšviečiamos. Kairėje kalno pusėje tokių dalykų nebuvo. Trasa gana stati, bet leistis tikrai patiko. Bendrai paėmus malonu slidinėti tiek viena, tiek kita puse. Ledo aptikau gal tik vienoj vietoj, visur kitur – purus sniegelis. Keltuvai taip pat kitokie, metalinė dalis visai nedidelė, bet iš jos išsitempia virvė. Naujokam toks manau geresnis. Kitoje kalno pusėje įrengtas dar vienas, bet buvo išjungtas, ir kiek mačiau kur kas paprastesnis.

Bendrai paėmus viskas paruošta tikrai gerai. Už Birštoną geriau, už Lenkiją, na, manau kad ne. Ten visgi kalnas aukštesnis, trasos ilgesnės. O kaina gaunasi taip pat mažesnė. Ypač jeigu nelabai moki slidinėti, tai nuo kalno nusileisi mažiau kartų. Į Anykščius verta važiuoti tik mokant slidinėti, ir tik darbo metu, kai nedaug žmonių. Tada keltuvas gausis labai pigiai. O jei dar įranga savo, tai visai gerai.

Dar mačiau įrengtas ir rogučių nusileidimo takelis, visai kaip Siguldoje, tikrai geras sprendimas. Reiks vasarą kada užsukti ir išbandyti.