amonas.lt

Savaitė beveik baigėsi, buvo tikrai įtempta. Sulaukėme kasmetinės LogIN konferencijos (kurioje nesudalyvavau dėl šalyje siaučiančios krizės). Apie ją ir nerašysiu, žinoma. Bet Kaune taip pat netrūko renginių, pasistengsiu trumpai pasidalinti, kur buvau ir ką mačiau.

Taigi, savaitė prasidėjo su antrąja kmsl rungtimi – buolingu. Kaip ir kiekvienais metais, organizatoriai padovanojo marškinėlius, šį kartą visiškai balti su mėlynu logotipu. Galėjo labiau dėl merginų pasistengti, dabar gi ir jos gavo tokius pačius, visai ne moteriškus marškinėlius. Bet čia ne esmė. Įspūdingo rezultato nepasiekėm, bet laikas praėjo visai smagiai, kada paskutinį kartą žaidžiau buolingą jau net neatsimenu.

Antradienį lyg ir nieko įdomaus nevyko, o va trečiadienį sulaukėme „Karjeros dienų“. Šį kartą visų įmonių stendai tilpo statybos fakultete, nors įmonių dalyvavo netgi daugiau nei pernai metais. Ir visi viename aukšte. Gal ir gerai, nereikėjo vaikščioti iš vieno pastato į kitą. Pačios įmonės neperdauginusiai ką siūlė, geriausiu atveju mokamą praktiką. Buvo įdomu paklausyti jų pristatymus, tai po to papildomų klausimų atsirado. Bendrai paėmus, tai renginys toks, na, ale kontaktams užmegzti, bet šiaip firmoms naujų darbuotojų, o tuo labiau studentų nė velnio nereikia. Ką gi, dienos pabaigai dar apturėjau Dramos Teatre vykusį dainuojamosios palėpės koncertą, Sauliui Petreikiui atminti. Tikrai smagus renginys gavosi, seniai jau buvo galima taip smagiai mėgautis muzika. O pats Petreikis pademonstravo, sakyčiau beveik neeilinius muzikinius sugebėjimus. Taigi, viskas buvo tikrai daugiau nei eilinis grojimas su gitara ir dainavimas. Išliks tik patys geriausi prisiminimai apie šį koncertą.

Ketvirtadienį teko apsilankyti renginyje „Kauno rampa“. Tai mėgėjų teatrų festivalis, nors spektakliai tikrai neatrodė labai jau mėgėjiški. Taigi, pirmiausia teko pamatyti Kauno “Varpo” gimnazijos teatro studijos spektaklį. Nors ten vaidino mokiniai, bet spektaklis buvo tikrai įdomus. Ir visai nesvarbu, kad trumpas. Toks kaip ir komedija, keliose vietose buvo tikrai juokinga. Visgi, vakare buvo dar vienas, netgi įdomesnis renginys – „Ledi 2010“. Visų universitetų Ledi varžėsi dėl geriausiosios titulo. Viskas vyko „Embassy“ klube, ten kur anksčiau buvo „Zepelinus“. Nežinau, kas ten buvo kad vietoj dirižablio liko tik kažkoks keistas pavadinimas, bet viduje niekas nepakito. Na nebent kelios kosmetinės detalės. Taigi, o dabar apie renginį. Šis prasidėjo laiku (kaip bebūtų keista), ir buvo tikrai nuostabus. Dalyvių pasirodymai buvo nuostabūs (na, vienų gal labiau patiko, kitų gal mažiau) ir įvairūs, visi skirtingi. Ir pats renginio vedimas patiko, tinkamas vedėjas, tinkama muzika. Tai sukuria savitą atmosferą ir pakelia nuotaiką. Fanų kai kurios dalyvės turėjo tikrai daug, stovint priekyje kai kuriais momentais buvo galima apkursti. Tokį renginį bus tikrai smagu vėliau pažiūrėti (žinoma sumontuotą). Vėliau buvo galima pasimėgauti mėgiama muzika, na, bent iki tol, kol pasirodė „Metal on Metal“. Ne mano stiliaus muzika, tai ilgiau ir neužsibuvau.

Penktadienis. Šiaip būtų savaitės pabaiga, bet ne šią savaitę (šeštadienį tas nežinojimas kainavo 6 Lt, kai teko sumokėti už mašinos parkavimą). Apsilankiau dar viename „Kauno rampos“ festivalio metu rodomame spektaklyje. Jaunimo asociacija “Teatronas” parodė savo premjerinį spektaklį „Kaimynas“. Šis manau patiko labiausiai iš visų per šias kelias dienas matytų. Toks pusiau rimtas, pusiau komedija, su visokiai įdomiais pamąstymais. Kai kurie veikėjai pasirodė labai įdomūs. Aktoriai, nors taip pat jauni žmonės, suvaidino tikrai puikiai. Turint galimybę, patariu nepraleisti ir pažiūrėti. Po spektaklio – prie filmo. Kaip ir visada, penktadienis, vakaras „Hashi“ klube. Žmonių prisirinko kaip niekad daug, net nustebau atėjęs. Gal filmas visus sudomino, gal reklamos daugiau buvo. „Shinigami no seido“ (angl. Sweet Rain), nestandartinio siužeto filmas. Apie giltinę, kuris yra žavus vaikinas. Pusiau rimtas, pusiau komedija, bet tikrai įdomus. Tokia filmai tiems atvejams, kai būni pavargęs nuo Holivudo produkcijos ir norisi kažko, ką būtų galima po to prisiminti. O ir šiaip, Japonų filmai dažniausiai būna įdomesni, nei holivudiniai jų perdirbiniai, prikimšti daug efektų ir reklamos. Na ir galingai penktadienio pabaigai nulėkiau į „KobraTV“ (ten kur šiuo metu darbuojuosi) dviejų metų gimtadienio šventę. Čia taip pat prisidėjo prie visos bendros nuotaikos, vakaras buvo tikrai nuostabus. Jau dabar laukiu sezono uždarymo, kuris, tikėkimės bus ne ką prastesnis. Nors Rugsėjį buvęs atidarymas buvo ne toks smagus kaip šis gimtadienis

Būtų lyg ir viskas, bet va šeštadienį apsilankiau savo pastiniame tos pačios „Teatrono“ asociacijos spektaklyje – „Riba“. Pradžios nemačiau, bet tai spektaklis apie šių laikų gyvenimą. Apie vieno žmogaus mirtį ir jo draugų tolesnį gyvenimą. Nevisai supratau, kaip ir kur ten kas, bet gal dėl to, kad nemačiau pradžios. Ir šiaip toks gana rimtas, visiškai kitoks nei prieš tai buvęs.

O šiandien, kad ir kaip keistai skambėtų, apturėjau dar vieną spektaklį. Tai mažajame teatre rodomas „Sidabrinis fėjos šaukštelis“. Tai vaikams skirtas spektaklis, su labai gražiu sceniniu apipavidalinimu. Nors pati scena nedidelė, bet paruošta tikrai gražiai. Šį tikriausiai irgi kažkada parodysime per KobraTV, tik neaišku, ar vyresniems labai patiks.

Taigi, štai tokią savaitę apturėjau. Prie viso to dar būtų galima pridėti praktiką, į kurią keliaudavau rytais ir kitokius reikalus, ir gausime non stop veiksmą. Kai kada atrodė, kad esu dviejose vietose vienu metu O kitą savaitę nusimato Anime Nights, kuriame taip pat būtinai dalyvausiu. Taip kad laukite atsiliepimų ir iš ten