amonas.lt

Tikriausiai kas nors iš jūsų esate matęs, o gal jau ir dalyvavote kas 5 metus KTU rengiamame festivalyje F16. Realiai, tai čia tiesiog sudėta daug studentiškų renginių po vienu vardu, kurie ir taip vykdavo kiekvienais metais. Taip kad bent kiek aktyvesnis žmogus tikrai turėjo apsilankyti bent viename iš tų renginių. O aš jums papasakosiu apie du iš jų – “Naktų naktis” ir “Gitarų vakaras”. Naktų naktis vyko jau senokai, bet tiesiog nebuvo kada apie jį parašyti (nes norint parašyti vieną įrašą susigaišta kur kas daugiau laiko, nei norint jį perskaityti). Tai renginys, kuriame paskaitos buvo dėstomos vėlai vakare, nuo 20 iki 22 val. Aišku, jos buvo trumpesnės, po 30 min., kas yra labai gerai, jei įdomu, laikas prabėgs akimirksniu, jei neįdomu, labai neužsitemps. Kadangi paskaitų buvo daug, tai ir pasirinkimas buvo didelis. Tik gaila, kad pačios įdomiausios, į kurią norėjau nueiti (Japonų architektūra) nebuvo – dėstytojas kažkur užstrigo ir neatvyko. Iš kitų galima pastebėti, kad kai kurios buvo tikrai įdomios ir prikaustydavo dėmesį, tikriausiai dėl to, kad laiko tarpas nedidelis, o lektorius turi pateikti gana daug medžiagos (na, tiek, kiek pasiruošė). Girdėjau atsiliepimų, kad kai kurios auditorijos taip ir liko pustuštės (Arba tema neįdomi, arba studentai jau susidūrę su dėstytoju). Aš taip pat nėjau į tas, kuriose žinau, kad bus nuobodu. Na, kaip gali nežinoti, jei pusę metų prasėdėjai vienoj ar kitoj paskaitoj. Taigi, bendrai paėmus, renginys gavosi tikrai smagus, sužinojau įdomių dalykų. Normalių paskaitų tikriausiai taip neišeitų vesti, nes laiko tikrai mažoka, nors dėmesio sukaupimui pats tas. Čia gaunasi trumpai ir įdomiai.

Antrasis renginys kuriame apsilankiau – “Gitarų vakaras”. Iš pradžių galvojau, kad bus kažkas panašaus į bardų vakarą, su gitara ir ramia muzika. Klydau. Šis renginys kitoks. Pasirodė ne tik pavieniai atlikėjai, bet ir grupės. Dauguma atlikėjų – jaunimas, eksperimentuojantis su muzika, gal ir ne visada labai profesionalūs, bet grojantis tikrai smagiai. Taigi, renginyje sulaukėme daug atlikėjų su įvairia muzika. Iš pasirodžiusių grupių ir atlikėjų patiko net keli, tik pavadinimų jau neprisimenu. Žmonių taip pat gana daug prisirinko, kažkuriuo metu vos tilpo visi į “Amerika Pirtyje” pagrindinę salę. Pats renginys truko ilgokai, beveik iki 12 nakties, jei ne ilgiau. Po to žinoma niekas namo nevijo, bet kaip klubas ten mano nuomone neypatingai modernus, tai visi gana greitai išsiskirstė. Pasižiūrėkit reportažą, bus lengviau susidaryti vaizdą.

Nors planavau rašyti tik apie 2 renginius, bet kol pasiekiau įrašo pabaigą prabėgo ir trečiasis: “Stop Kadras”. Trumpametražių studentiškų darbų konkursas. Vyko buvusiame klube Kolegos, kuriame dažniausiai nieko nebevyksta, bet vidus atrodo gana gražiai sutvarkytas. Na, bent jau neapleistas. Prieš pradedant buvo galima pasižiūrėti ir įvertinti fotografijas, kurios dalyvavo konkurse. Jei fotografijų neužteko, tai kitoje pusėje vyko cheminiai bandymai (nes visą renginį organizavo chemikų SA), kurie buvo tiktai įdomūs. Pakankamai paprasti, bet kai nesimokai chemijos tai tikrai įdomu pažiūrėti. Pačiu filmukus pradėjo rodyti šiek tiek pavėluotai, na, kaip ir visuose renginiuose, bet salė didelė, kėdžių daug, o kam neužteko, tai atsisėsti galėjo ir priekyje ant maišų. Filmukai tokie gana savotiški, mėgėjiški, bet kai kurie padaryti visai neblogai. Kažko super awesome nepamačiau, o kiek girdėjau iš kitų ir komisijos – ankstesniais metais buvo netgi geresni. Na, bet ką jau padarysi, jei studentai nieko gero nesugalvojo arba patingėjo padaryti. Po pagrindinių peržiūrų buvo paleisti kažkokie filmai, ar tai iš YouTube, ar šiaip iš kur, bet parinkti tikrai gerai, sudomino visi, jei ne pradžia, tai pabaiga tikrai. Na o pabaigai buvo galima stebėti cheminius bandymus ir eksperimentus vykdomus beveik ant scenos. Jei žinoma buvo efektingesni, nei pirmieji, matyti renginio pradžioje. Šiaip beveik manau, kad jei ne visi šie bandymai, renginys būtų buvęs labai nykus.
P.S. Vėliau tikriausiai įdėsiu ir video iš šio renginio, turėtų gautis visai smagus.

Savaitė beveik baigėsi, buvo tikrai įtempta. Sulaukėme kasmetinės LogIN konferencijos (kurioje nesudalyvavau dėl šalyje siaučiančios krizės). Apie ją ir nerašysiu, žinoma. Bet Kaune taip pat netrūko renginių, pasistengsiu trumpai pasidalinti, kur buvau ir ką mačiau.

Taigi, savaitė prasidėjo su antrąja kmsl rungtimi – buolingu. Kaip ir kiekvienais metais, organizatoriai padovanojo marškinėlius, šį kartą visiškai balti su mėlynu logotipu. Galėjo labiau dėl merginų pasistengti, dabar gi ir jos gavo tokius pačius, visai ne moteriškus marškinėlius. Bet čia ne esmė. Įspūdingo rezultato nepasiekėm, bet laikas praėjo visai smagiai, kada paskutinį kartą žaidžiau buolingą jau net neatsimenu.

Antradienį lyg ir nieko įdomaus nevyko, o va trečiadienį sulaukėme „Karjeros dienų“. Šį kartą visų įmonių stendai tilpo statybos fakultete, nors įmonių dalyvavo netgi daugiau nei pernai metais. Ir visi viename aukšte. Gal ir gerai, nereikėjo vaikščioti iš vieno pastato į kitą. Pačios įmonės neperdauginusiai ką siūlė, geriausiu atveju mokamą praktiką. Buvo įdomu paklausyti jų pristatymus, tai po to papildomų klausimų atsirado. Bendrai paėmus, tai renginys toks, na, ale kontaktams užmegzti, bet šiaip firmoms naujų darbuotojų, o tuo labiau studentų nė velnio nereikia. Ką gi, dienos pabaigai dar apturėjau Dramos Teatre vykusį dainuojamosios palėpės koncertą, Sauliui Petreikiui atminti. Tikrai smagus renginys gavosi, seniai jau buvo galima taip smagiai mėgautis muzika. O pats Petreikis pademonstravo, sakyčiau beveik neeilinius muzikinius sugebėjimus. Taigi, viskas buvo tikrai daugiau nei eilinis grojimas su gitara ir dainavimas. Išliks tik patys geriausi prisiminimai apie šį koncertą.

Ketvirtadienį teko apsilankyti renginyje „Kauno rampa“. Tai mėgėjų teatrų festivalis, nors spektakliai tikrai neatrodė labai jau mėgėjiški. Taigi, pirmiausia teko pamatyti Kauno “Varpo” gimnazijos teatro studijos spektaklį. Nors ten vaidino mokiniai, bet spektaklis buvo tikrai įdomus. Ir visai nesvarbu, kad trumpas. Toks kaip ir komedija, keliose vietose buvo tikrai juokinga. Visgi, vakare buvo dar vienas, netgi įdomesnis renginys – „Ledi 2010“. Visų universitetų Ledi varžėsi dėl geriausiosios titulo. Viskas vyko „Embassy“ klube, ten kur anksčiau buvo „Zepelinus“. Nežinau, kas ten buvo kad vietoj dirižablio liko tik kažkoks keistas pavadinimas, bet viduje niekas nepakito. Na nebent kelios kosmetinės detalės. Taigi, o dabar apie renginį. Šis prasidėjo laiku (kaip bebūtų keista), ir buvo tikrai nuostabus. Dalyvių pasirodymai buvo nuostabūs (na, vienų gal labiau patiko, kitų gal mažiau) ir įvairūs, visi skirtingi. Ir pats renginio vedimas patiko, tinkamas vedėjas, tinkama muzika. Tai sukuria savitą atmosferą ir pakelia nuotaiką. Fanų kai kurios dalyvės turėjo tikrai daug, stovint priekyje kai kuriais momentais buvo galima apkursti. Tokį renginį bus tikrai smagu vėliau pažiūrėti (žinoma sumontuotą). Vėliau buvo galima pasimėgauti mėgiama muzika, na, bent iki tol, kol pasirodė „Metal on Metal“. Ne mano stiliaus muzika, tai ilgiau ir neužsibuvau.

Penktadienis. Šiaip būtų savaitės pabaiga, bet ne šią savaitę (šeštadienį tas nežinojimas kainavo 6 Lt, kai teko sumokėti už mašinos parkavimą). Apsilankiau dar viename „Kauno rampos“ festivalio metu rodomame spektaklyje. Jaunimo asociacija “Teatronas” parodė savo premjerinį spektaklį „Kaimynas“. Šis manau patiko labiausiai iš visų per šias kelias dienas matytų. Toks pusiau rimtas, pusiau komedija, su visokiai įdomiais pamąstymais. Kai kurie veikėjai pasirodė labai įdomūs. Aktoriai, nors taip pat jauni žmonės, suvaidino tikrai puikiai. Turint galimybę, patariu nepraleisti ir pažiūrėti. Po spektaklio – prie filmo. Kaip ir visada, penktadienis, vakaras „Hashi“ klube. Žmonių prisirinko kaip niekad daug, net nustebau atėjęs. Gal filmas visus sudomino, gal reklamos daugiau buvo. „Shinigami no seido“ (angl. Sweet Rain), nestandartinio siužeto filmas. Apie giltinę, kuris yra žavus vaikinas. Pusiau rimtas, pusiau komedija, bet tikrai įdomus. Tokia filmai tiems atvejams, kai būni pavargęs nuo Holivudo produkcijos ir norisi kažko, ką būtų galima po to prisiminti. O ir šiaip, Japonų filmai dažniausiai būna įdomesni, nei holivudiniai jų perdirbiniai, prikimšti daug efektų ir reklamos. Na ir galingai penktadienio pabaigai nulėkiau į „KobraTV“ (ten kur šiuo metu darbuojuosi) dviejų metų gimtadienio šventę. Čia taip pat prisidėjo prie visos bendros nuotaikos, vakaras buvo tikrai nuostabus. Jau dabar laukiu sezono uždarymo, kuris, tikėkimės bus ne ką prastesnis. Nors Rugsėjį buvęs atidarymas buvo ne toks smagus kaip šis gimtadienis

Būtų lyg ir viskas, bet va šeštadienį apsilankiau savo pastiniame tos pačios „Teatrono“ asociacijos spektaklyje – „Riba“. Pradžios nemačiau, bet tai spektaklis apie šių laikų gyvenimą. Apie vieno žmogaus mirtį ir jo draugų tolesnį gyvenimą. Nevisai supratau, kaip ir kur ten kas, bet gal dėl to, kad nemačiau pradžios. Ir šiaip toks gana rimtas, visiškai kitoks nei prieš tai buvęs.

O šiandien, kad ir kaip keistai skambėtų, apturėjau dar vieną spektaklį. Tai mažajame teatre rodomas „Sidabrinis fėjos šaukštelis“. Tai vaikams skirtas spektaklis, su labai gražiu sceniniu apipavidalinimu. Nors pati scena nedidelė, bet paruošta tikrai gražiai. Šį tikriausiai irgi kažkada parodysime per KobraTV, tik neaišku, ar vyresniems labai patiks.

Taigi, štai tokią savaitę apturėjau. Prie viso to dar būtų galima pridėti praktiką, į kurią keliaudavau rytais ir kitokius reikalus, ir gausime non stop veiksmą. Kai kada atrodė, kad esu dviejose vietose vienu metu O kitą savaitę nusimato Anime Nights, kuriame taip pat būtinai dalyvausiu. Taip kad laukite atsiliepimų ir iš ten

Kasmetinis KTU renginys, „Karjeros dienos 2009“ ir vėl prasidėjo. Prieš rašydamas permečiau pernai metų įrašą, atrodo taip pat tą dieną pasnigo,oras buvo nekoks. Čia jau beveik tradicija gaunasi. Bet ne apie tai dabar. Kai šita, kaip ir krizė vyrauja, darbą realiai beveik neįmanoma susirasti, nelabai tikėjausi, nors viltis buvo, nes dabartis įgrisęs iki gyvo kaulo. Taigi, aikštelės kaip visada uždarytos, vargšai studentai neturi kur mašinų statyti, vienoje net garsioji TEO „fura“ atvažiavo. Šiaip tikriausiai paslaugas siūlo, dabar gi buvo viena iš nedaugelio įmonių, kuri dalino lapeliu dėl darbo: „-Pildykit, dabar dar nepriimam, bet vėliau tikriausiai priimsim“. Labai neaišku kaip ten su tuo priėmimu, nes iš esamų darbuotojų niekas neina, o apie naujus jokių kalbų negirdėti. Pildančių aišku buvo daug.

Elektronikos fakultete ryškiai matėsi, kad dalyvių kur kas mažiau. Dar kažkur girdėjau, kad nukrito nuo maždaug 100 iki 50. Neaišku kaip ten iš tikrųjų, bet firmų tikrai mažiau. O ir pasiūlymų ne per daugiausiai, galima apie ką nors padiskutuoti, bet ne apie įsidarbinimą. Nemokamą praktiką taip pat galima atlikti, bet realiai, manęs tai nedomina. Statybų fakultete firmų irgi panašiai, bet žinoma, jos labiau orientuotos į to fakulteto studentus. Čia nieko naujo ar naudingo taip pat nesužinojau. Gaila, bet nuomonė buvo teisinga, darbą tikrai labai sunku susirasti. O firmos nieko gero nesiūlo. Taip kad šių metų renginys skirtas daugiau apsižvalgymui, galbūt pasišnekėjimui su kokios įmonės atstovu. Gerai bent tiek, kad įeina ir kitokių renginių, tiksliau seminarų, keliuose tikrai sudalyvausiu.

Nors Vasaris jau beveik įpusėjo, bet pagalvojau, riekia parašyti apie ne taip ir seniai pasibaigusią sesiją. Gal geriau riektų sakyti, reikėjo anksčiau parašyti. Tai va, kaip be būtų keista, šio semestro dalykus atsiskaičiau visus. Ir šiaip, sakyčiau gana netikėtai semestras gavosi tikrai lengvas. Nors per sesiją teko pasinervinti. Taigi, pirmieji rašymai baigėsi maždaug pusę per pusę, t.y. 2 atsiskaičiau iš pirmo karto, dar 2 teko perrašinėti. Fizika ir matematika, gera kombinacija. Matematikos visai nieko nesimokiau, gryna paukščių kalba, fizika, kiek išėjo. Laimei, per perrašymą pasisekė labiau nei pirmuoju kartu  ir pavyko daugiau parašyti. Nors kas keisčiausia, gavom tą patį bilietą kaip ir pirmą kartą, o mokantis ne kartą pagalvojau: „Kokia tikimybė kad bus tas pats bilietas? –Neįmanoma“, Bet nieko, parašiau, užskaitė. Su matematika kitaip buvo, pagal kaupiamąjį jau turėjau 5, bet dėstytojas reikalavo 5 iš egzamino. Laimei, per tą atsiskaitymą labai nespaudė, užskaitė, pasirašė. Būtų viskas tiesiog nuostabu, jei dar viena likusi Fizika 1 skola. Kurios neatsiskaitinėjau, nes kilo tokia gana kvaila mintis: Jei lysiu dėstytojui su tais atsiskaitymais, tai visai nepavyks atsiskaityti, ir šio semestro. Nors kai dabar pagalvoju, tai galėjau atsiskaitinėti, visi kiti, kurie buvo neatsiskaitę lengvai praėjo. Na bet nieko, čia dar ne tragedija. Viską sudėjus galima laikyti, kad sesija baigėsi gerai.