amonas.lt

Na va, praėjo ir antroji naktis, renginys baigėsi. Iš pradžių tai būtų galima pagirti apsaugą, kai įeinant tikrindavo, ar niekas neturi kokių alkoholinių gėrimų. Net termosą paprašė atidaryti, kai pamatė kad garuoja, nusprendė, kad ten greičiausiai ne ką tik pagaminta naminukė xD Šį kartą visi susirinko daugiau mažiau laiku ir renginys prasidėjo pagal programą.

Taigi, nakties programa prasidėjo nuo „The Sky Crawlers“ filmo. Visai neseniai atsirado ir lietuviškas vertimas, kurį planavau namuose peržiūrėti. Žinoma laiko neatsirado, bet gerai, nes būtų buvęs dar vienas matytas filmas. Keletą epizodų buvau matęs (na žinot, atsisiuntus norisi permesti, kas yra viduj), tikėjausi sulaukti gero filmo. Filmas tikrai geras, bet mano nuomone per daug ištemptas ir su per mažai veiksmo. Daugiau visokių dialogų ir pamąstymų nei kokių mūšių ar panašių dalykų. O ir pabaiga pasirodė nelabai suprantama, toks jausmas susidarė, kad filmas beveik be pabaigos… Ir kas blogiausia, labai ilgas, net 2 valandos. Labiau rekomenduočiau žiūrėti namie su kavos pertraukėlėmis.

Po filmų, kaip visada, būdavo pertraukėlės. Vyko ir kelios atrakcijos, bet jų neaprašinėsiu, jeigu įdomu, kitais metais patys apsilankykite. Taigi, toliau ėjo „Escaflowne – The Movie“. Gana senas, beveik 10 m., tai žinoma atsispindėjo piešime. Toks, sakyčiau, lengvas filmas apie gėrio ir blogio kovą neaiškiame pasaulyje. Kai kurie veikėjai atrodė šiek tiek pamišę, kitiems labai patiko skausmas. Na ir gyvūnų – žmonių hibridai šiek tiek keistai atrodė. O šiaip daugiau nieko išsiskiriančio.

Toliau laukė dar vienas ilgas filmas: „RahXephon – Tagen Hensoukyoku“. Šiek tiek „old school‘inis“, su dideliais robotais, kitaip dar vadinamais mechomis. Pradžia buvo kaip ir aiški, bet kuo toliau, tuo labiau viskas ten pynėsi, malėsi ir darėsi sunkiau suprasti. Ateiviai, kelionės per laiką, mėlynas kraujas. Vėliau dar išsiaiškinau neaiškias vietas, bet pats filmas gana sunkus ir sudėtingas. Ko, ko, bet veiksmo jame tai tikrai netrūko. Nors istorija buvo pagrindinis jo aspektas. Manau reikėtų sužiūrėti serijas, būtų viskas kur kas aiškiau, ošiam kartui užteks tiek, kiek supratau bežiūrėdamas. Painus filmas, tikrai. Tie kurie per jį bent šiek tiek numigo, tikriausiai nieko nebesuprato.

Po tokių ilgų filmų, trumpa OVA pasirodė tikrai atgaiva: „Denpa Teki na Kanojo“. Ir kas svarbiausia, linksma ir įdomi. Tokia pusiau komedija. o kaip žinia, su visa sale pasijuokti yra kur kas linksmiau nei vienam namuose. Daugiau pamąsčius, tai galėtų daugiau komedijų ar šiaip linksmų filmų būti įtraukta į repertuarą. Bent jau po vieną į kiekvieną naktį. Nes visokios dramos tai migdo, o jei daug veiksmo, tai irgi negerai. Taigi, šią trumpą OVA galima drąsiai nominuoti kaip linksmiausią renginio filmą. Aišku, tai nėra visiška komedija, bet tikrai linksmesnis video nei daugelis kitų.

Na o pabaigai laukė „Evangelion Shin Gekijouban: Jo“. Dar vienas filmas apie ateivius ir didelius robotus. Bent jau taip gali pasirodyti. Šiaip tai kur kas daugiau psichologiją ir jausmus nagrinėjantis kūrinys. Juk vaikui, kuriam dar tik 15 metų nėra lengva valdyti didžiulį robotą ir žudyti kitus. Nesvarbu, kad ateivius. Fantastikos tikrai netrūko, o besitransformuojantis miestas atrodė tikrai gražiai. Kaip privalumą galima paminėti ir tai, jog tai nebuvo kokia prasta trimatė animacija. Senas geras piešimas. Pats filmas sukurtas visai neseniai, bet atrodo perkuriama sena istorija. Kadangi jos nebuvau matęs, tai viskas atrodė nauja ir įdomu.

Ryte kaip visada pasimėgavome suši. Galėčiau pasakyti tik tiek, kad pasiektas labai aukštas lygis, organizuojant šį renginį. Su vykusiu prieš 3 metus nėra net ką lyginti. Kartelė iškelta aukštai. Tikėkimės Kauno valdžia nesugalvos sunaikinti Romuvos kino teatro, nes jeigu viskas grįžtų atgal į universiteto patalpas, būtų labai blogai, o kokiame kitame kino teatre, hmm, neaišku kokios kainos būtų. Jei pernai dar buvo kažkas negerai dėl garso, tai šiais metais viskas skambėjo labai puikiai. Labiausiai aišku džiaugiuosi dėl didelio vaizdo, kurio anksčiau tikrai nebuvo. Ir šalta nebuvo, bet tikriausiai todėl, kad lauke jau gana šilta. Nors šią naktį šaltukas paspaudė, kai kada pasijausdavo, kad visgi vėsu. Dar galima paminėti, kad Lietuvoje labai sparčiai populiarėja Cosplay. Bet tam skirtų atskirų renginių, dieninėje dalyje susirinko kur kas daugiau persirengusių žmonių nei pernai (čia pagal nuotraukas sprendžiu). Aišku jaunimas, bet tai nėra svarbu.

Na ką, štai ir antroji naktis. Programos labai nežiūrėjau, šiek tiek apsiskaičiavau ir atėjau per anksti. Nors viskas turėjo prasidėti kaip ir vakar, 22 h. Bet visi ir laukė iki 22 h., tik tada pradėjo įleidinėti. Ir šiaip iš pradžių pasirodė labai mažai žmonių, jokios eilės, jokios grūsties. Bet kiti atrodo žinojo, kad šiandien šiek tiek vėliau prasideda ir atėjo vėliau. Taigi, atėjom į salę, vietas galima rinktis bet kokias, niekas neužimta. Beveik iš karto buvo paleistas dokumentinis filmas apie samurajus ir jų kardus, katanas. Įdomus filmas, daug tokių turiu, bet niekaip neprisiruošiu pažiūrėti. Po to jau prasidėjo ir anime peržiūros, list‘as vėl buvo įdomus, tik vieną filmą buvau matęs anksčiau. Ir visai nesvarbu, kad buvo kitoks nei pateikta internete.

Toliau žiūrėjome Karas, antrą dalį. Kažkodėl maniau, kad esu ją matęs, bet pasirodo ne. Šiaip pradžiai kokia komedija gal ir labiau būtų tikusi, veiksmo filmas geriau pažadina iš miego, bet kadangi ir vėliau nebuvo daug komedijų, tai nieko blogo. Bet šiaip labai įdomi dalis, gal net šiek tiek labiau patiko nei pirmoji, daug veiksmo, kovų. Gerai, kad sugalvojo abu filmus per abi naktis parodyti. Sekantis – Toki wo Kakeru Shoujo. Labai gaila, bet lietuvi6ka versija dar nebuvo paruošta, atrodo, tiek nedaug reikia, kai viskas išversta, bet visgi. Apie filmą jau rašiau, o kadangi viską žinojau, labai nesigilinau. Visgi, miegoti taip pat nemiegojau. Smagu pasijuokti kartu su visa sale. Ir šiaip geras filmas, visada malonu prisiminti. Per ilgąją pertrauką daug atrakcijų nebuvo, o jei tiksliau, tai tik viena. Ir ta pati nelabai vykusi, pakvietė keletą žmonių ant scenos, ir pradėjo klausinėti klausimų. Atsakai, gauni prizą, kuprinę (atrodo). Žiūrint iš salės, tai atrodė kaip pasikalbėjimas ant scenos, ką ten kalba nieko nesigirdėjo, nufilmavau, bet abejoju ar pavyks išgirsti kažką daugiau.

Vakarykštė užduotis, kaip manot, kieno kirtis buvo geriausias?

Toliau sekė pusiau amerikietiška istorija – Afro Samurai. Pernai metais, tai buvo pirmasis anime, kurį atsisiunčiau kaip naujai sukurtą. Bet taip ir nepažiūrėjau. Pirmiausia į akis krito, kad visas įgarsinimas angliškas, o įgarsina S. L. Jacksonas. Garsus aktorius, kaip vėliau sužinojau, tas jo įgarsinimas sudarė gal kokias 10 min. Labai jau tylus veikėjas . O pats filmas – ištisos skerdynės. Visą filmą pagrindinis veikėjas eina ir žudo beveik visus iš eilės. Kalbėti net nereikia, na tik keiktis, ko tikrai netrūko. Asmeniškai visai susižiūrėjo, bent jau kai pirmą kartą matai, bet kitiem tai beveik kančia buvo. Iš dalies pritariu, siužetu filmas nelabai gali pasigirti. Kaip vienas draugas sakė, nori kankinti – paleisk Afro. Po tokių skerdynių visai kitokios animacijos, 3D, filmas – Vexille. Labai panašus į AppleSeed. Iš pradžių grafika nelabai patiko, žmonių veidai pusiau guminiai, bet vėliau kažkaip pripratau. Bent jau visa likusi aplink atrodė įspūdingai. Futuristinių miestų jau buvo galima matyti ir anksčiau, visi jie aišku būdavo Japonijoje. Čia ją matome visai kitokią, tiesą sakant nustebau, kai pamačiau. Ir šiaip įdomus siužetas, keista, bet prieš tai net nebuvau girdėjęs apie šį filmą.

Renginys baigėsi, laikas įteikta apdovanojimus. Žinoma gavo tie, kurie labiausiai stengėsi, kūrė AMV, piešė mangą, buvo aktyvūs renginio metu. Dėl to aktyvumo, kas užlipo ant scenos prizus gavo iškarto, daugiau tie taškai lyg ir nebuvo skaičiuojami. Šią naktį tai ir buvo vienintelė vieta, kurią buvo verta filmuoti, bet kol kas dar nededu, labai jau laiko trūksta. Na ir pabaigai – suši. Atrodo jos netrūko, gaila, kad retai tenka paskanauti, skanus dalykas. Tai logiška kad ir lazdelės manęs neklausė.

 Visi mėgaujasi Japoniškais pusryčiais. Na, gal ne visi, bet dauguma tai tikrai.

Kas dar? Dar buvo dieninė dalis, kiek girdėjau, daugiausia vaikai susirinko. O su vaikais kino teatre ramiai kažin ar ką nors pažiūrėsi. Bet ta dalis ir buvo skirta jiems į kurią susirinko beveik 300 žiūrovų. Teatro salė didelė, buvo beveik pilna per abi naktis. Kaip manote, kiek iš viso atėjo žmonių? Ogi 900. Tikrai daug, kas tik įrodo, kad anime Lietuvoje yra populiarūs. Tik renginių reikia daugiau. Taigi, dėkojame organizatoriams, ir tikimės kad nepalūžo po visų darbų imsis organizuoti ir kitais metais.

Kaip šaunu, kaip 9 valandą vakaro dar būna šviesu. Kaip visada, kai einu į kokį renginį atėjau kelios minutės prieš. O šalia kino teatro didžiulė minia žmonių, visi stovi už durų. Duris atidarė šiek tiek po 9, prasidėjo grūstis. Šalia kasos žmonės susispaudė, už durų taip pat liko dar gana daug. Ir kuo arčiau buvo kasos langelis, tuo labiau visi susispaudę, o žmonių kaip nemažėja taip nemažėja. Taip kokį pusvalandį pralaukęs pagaliau nusipirkau bilietą. Prasibroviau, minia liko už durų. Nueinu į salę – o jinai jau beveik pilna, geriausios vietos jau užimtos. O bet, tačiau, kadangi organizatoriai geri pažįstami, prisėdau prie jų, netoli projektoriaus, tikrai geros vietos. Manau tas susigrūdimas ir buvo vienintelis minusas. Kaip vėliau sužinojau, bilietus pardavinėti apsiėmė keli žmonės, kurie vėliau nebepajėgė visko aprėpti. Anksčiau pardavinėti taip pat nepavyko – labai ilgai užtruko kol viską Romuvoj suderino. Tikėkimės antrą naktį tokių kamščių nebus, nors man kaip ir jokio skirtumo, bilietą jau turiu.

Visos peržiūros, programa, kaip visada buvo suplanuota iš anksto, ir kitaip nei ankstesniais metais prasidėjo laiku ir be jokių vėlavimų. Visa tai aišku vieno žmogaus dėka. Pagal puslapyje pateiktą sąrašą tikrasis skyrėsi, bet nedaug. Romuvoje buvo dar vienas atspausdintas, pagal tą viskas ir vyko. Buvo įdomu, nes realiai buvau matęs tik vieną filmą – Karas. Pasistengsiu apie visus trumpai kažką parašyti.

Nuo 22 h. Prasidėjo Interstella5555, jokių kalbų, daug muzikos ir veiksmo. Kaip tik pradžiai, įdomus, lengvas, trumpas, truko apie valandą. Nors kurtas seniai, animacija senesnio piešimo, bet susižiūrėjo gerai. Sekantį įdėjo šiek tiek „sunkesnį“, „Interlude“. Iš 3 OVA‘ų buvo padarytas filmas. Kiek pastebėjau ne visi suprato, kas, kaip kodėl. Ir šiaip, istorija šiek tiek paini, gal ne visai tinkamas žiūrėti per tokį renginį, labai jau rimtas sakyčiau. Bet jei nemiegi, suprasti galima. Tarp filmų buvo pertraukėlės, veikė kavinė, kainos, gal apie jas geriau nereikia. Pernai bent jau buvo nemokamos arbatos, šį kartą tas malonumas kainavo 2 LT. Buvau apšalęs, kai pasakė kainą. Viskas pagal grafiką, nė viena pertrauka neužsitęsė, nespėję grįžti buvo patys kalti. Visgi, dauguma liko salėje. Taigi, kad po paskutiniojo filmo nuotaiką pagerėtų, buvo paleistas „Gekijouban Clannad“ pusiau komedija, pusiau drama. Pirmoji pusė daugiau komedija, smagu juoktis su visa sale. Visiem patiko, vėliau daugiau dramos elementai, bet vis tiek įdomu. Na ką, didžioji pertrauka, žadėti žaidimai taškų kaupimui. Visi smagiai juokėsi, kas miegojo, tas pabudo. Kaip ten su ta taškų sistema buvo nežinau, bet dalyvavusiem buvo dalinami momentiniai prizai. Keli video žemiau, kaip kai kurios užduotys atrodė.

 

Pirmąjam dalyviui neitin sekėsi atlikti judesius…

Va kaip reikia daryti.

 Alaus gėrimo varžybos, kas gražiau, geriau išgers. Kaip manot kas laimėjo?

Po ilgosios pertraukos šiek tiek veiksmo, kad miegas neimtų. Karas tam labai tiko, jau buvau matęs, bet labai seniai, prisiminti buvo smagu. Gaila, tik kad angliški subtitrai, man labiau lietuviški būtų labiau patikę. Bet aišku, visiem juk neįtiksi. Po daug veiksmo, vėl veiksmas, tik šiek tiek mažiau. Filmas apie samurajus, kurio svetainėje nėra, o aš aišku pavadinimo neprisimenu J Bet buvo įdomus. Jei kada žiūrėsiu namie, padarysiu apžvalgą. Ar salė tuo metu miegojo, ar ne, nežinau, nežiūrėjau, bet kažkaip visai be problemų naktis praėjo, miegas net nepaėmė. Tikriausiai naktinės pamainos darbe padėjo, kai taip pat  reikia visą naktį išsėdėti. Tik kažkaip po paskutinio filmo šiek tiek sušalęs jaučiausi, bent kojos, blauzdos. Na o pabaigai, arba geram rytui, kaip įprastai – sushi. Pagaminta buvo daug, bet žmonių dar daugiau. Greičiausiai ne visi ragavo, nes į pabaigą, kai jau žmonės pradėjo skirtytis dar buvo likę. Tai manau pagaminta buvo pakankamai daug.

Na ir pabaigai, šiek tiek iš vidinės pusės. Ką išgirdau, sužinojau. Pasirodo savivaldybė šiek tiek sugadino visus finansinius reikalus, paskelbusi, kas nori atsiimti Romuvos kino teatrą. Prieš tai savininkas deklaruodamas, kad imasi visokia gera ir visuomenei naudinga veikla, darė įvairias nuolaidas kultūros, studentų renginiams. Dabar gi jam visai nebeapsimokėjo to daryti, ir rengėjams teko sumokėti normalų nuomos mokestį. Bilietų jau nebrangino, bet kavinėje pardavinėjamas maistas pasirodė per brangus. Dar buvo šiek tiek problemų su garsu, buvo naudojamas iš rėmėjo gautas projektorius, pastatytas salės viduryje. Vaizdas aišku buvo normalus, bet garsui žemų dažnių galėjo būti ir daugiau.  Tai buvo dėl to, kad kabelio ilgis iki stiprintuvo buvo beveik 100 metrų. O rengėjams tai buvo didelis galvos skausmas. Reikia juos palaikyti. Su pernai metais net nėra ką lyginti, kad ir kitais taip būtų…

Kažkaip paskutiniu metu labai aptingai, bent jau BLOG‘o rašymo srityje. Net keista pagalvoti, kad kai pradėjau taip viską išsamiai rašiau, ką veikdavau, ir šiaip apie viską ir apie nieką. Na bet iš vienos pusės gal ir gerai, viskas krypsta link labiau specializuotų ir gal šiek tiek profesionalesnių įrašų, ne vienadienių. Tiesiog norėčiau priminti, kad šiandien prasideda AnimeNights renginys, 21 val., Romuvos kino teatre. Tai žinoma savaitgalį sulauksite apžvalgos. Ar dviejų, ar vienos dar nežinau, planuoju abiejose naktyse apsilankyti, bet kadangi šeštadieni darbas, tai gali būti, kad darysiu tik vieną įrašą. Na dar ir kamerą pasiimsiu, jei bus kokių geresnių vaizdelių, įdėsiu.

Kiek žinau, visą tą renginį organizuoja labai nedaug žmonių, pagrindinius organizatorius pažįstu, sakė labai daug darbo, ne viskas veikia kaip turėtų. Bet laikom špygas ir tikimės, kad didelių nesklandumų nebus. Ir šiaip, manau bus kur kas geresnis renginys nei pernai metais. Ir sąrašas įdomus, daugelio nesu matęs. Tikriausiai todėl, kad tam turiu mažiau laiko (va štai ir minusas, kai daug dirbi). Taigi, jei kas buvot pamiršę, neužmirškit užsukti, gal susitiksime

P.S. Gerai kad dažnai nesilankau blogas.lt puslapyje (dedant naujus įrašus), visa ta reklama tiesiog žudo. Ir kodėl aš toks tinginys ir nepasidarau su wordpress‘u visko? Pats kaltas, reikia imtis veiksmų.

Dar galvojau, dalyvauti „Anime nights 2007“ ar ne. Bet kadangi tą dieną (t.y. vakar) dirbau vakare, ir darbas kaip tik 23 valandą baigėsi, tai nusprendžiau, kad bus tikrai blogai, jei nesudalyvausiu. Pagal programą, 23 valandą viskas jau turėjo prasidėti, registracija nuo 22:30. Teko šiek tiek susitrumpinti pertraukas, ir baigti anksčiau, kad tik spėčiau ir nepavėluočiau. Atlėkiau maždaug laiku, prieš 11. O žmonių dar prie durų būriai, registracija gal net neįpusėjusi. Susitikau su keliais draugais, užsiėmėm gana neblogas vietas. Viskas vyko pernai suremontuotoje auditorijoje. Aplinka kaip ir graži, projektorius pakabintas ant lubų. Suolai taip pat nauji, kėdės visiškai kietos (anksčiau dar lyg ir paminkštinimai kažkokie būdavo). Tai, pirmoji peržiūra prasidėjo pavėluotai, gal pusę valandos, gal daugiau. Tikėjomės, kad tai bus mūsų verstas „Appleseed“, bet nė velnio, įdėjo „Akira“. Senas anime, kurio dar nebuvau matęs, jau turiu seniai, bet kažkaip nebuvau žiūrėjęs. Viskas būtų buvę gerai, jei ne tas projektorius, kabantis palubėse nebūtų pradėjęs rodyti juodų kadrų, ir kuo toliau, tuo labiau. Visus pradėjo nervinti, kiti net išėjo. Susigriebė, kad taip nieko nebus, ir po pusės filmo pakeitė kitu. Tik gaila, jame vaizdas mažesnis buvo, tai subtitrai aišku irgi pamažėjo.

Toliau sekė „Steam boy“. Šitą peržiūrėjau visą, nors ir buvau matęs. Naujasis projektoriu pademonstravo savo galimybes – tamsio scenos = juodas paveikslėlis juodame fone. Labai jau sunkiai vaizdas matydavosi. Ir šiaip spalvos ne per geriausios buvo. Bet tai labai netrukdė.  

Toliau sekė „Blood: The Last Vampire“. Šito taip pat nebuvau matęs, tai apie jokius miegus nebuvo nė kalbų. Labai kompiuterinis, ypač nepatiko veikėjų veidai. Ir šiaip trumpas, 48 minutės. Va čia jau pradėjo reikštis kompiuterio paruošimas, vaizdas stabtelėdavo kokiai sekundei, tai dažniau, tai rečiau. Visai nieko gero.

Kelinta buvo, kai prasidėjo „Brave Story“ net nežinau. Kadangi buvau matęs, tai didesnę filmo dalį kaip ir gulinėjau, kaip ir miegojau, bent jau bandžiau tai daryti. Labai jau vienu metu patraukė, dar pagalvojau, istorija žinoma, ir matyti, nieko baisaus. Kiek pastebėjau, vaizdas vis dar trūkinėjo. O kadangi filmas tikrai ilgas, tai baigėsi jau prašvitus. Buvo, gal kokios 7 ryto. Jam pasibaigus, kilo abejonių, ar dar rodys mūsiškį, lietuvišku vertimu.

Bet tuo ilgai abejoti neteko, ir prasidėjo paskutinis filmas. Ir, o dieve, kokia tragedija. Paleido filmą su VLC player‘iu. O tai reiškia, kad visi gražiai padaryti mūsų subtitrai (spalva, šiftas, padėtis kadre) nuėjo šuniui ant uodegos. Ten tam kompe ryškiai nebuvo kodeksų arba šiaip kažko trūko, nes vaizdas ir toliau trūkinėjo. Dėl projektoriaus spalvos kai kur atrodė ypač šlykščiai. Krad dar buvo nuėjęs su jais pasišnekėti, bet jie ryškiai neturėjo, nei kodeksų, nei player‘io. Ką gi, dar vienas nusivylimas.

Kai pabaigė, jau buvo kur kas vėliau, nei laikas pagal grafiką. Nusimatė Suši. Šios laukiau, atrodo bent ja pasirūpino kaip reikiant. Taigi, pirmą kartą gyvenime valgiau lazdelėmis (sekėsi gana sunkiai) ir dar suši. Skanu. Tik bėda, kad tuo metu labai jau į tualetą norėjosi, tai teko šiek tiek apriboti valgymą. Bet vis tiek skanu, buvo gana daug, kai kas nevalgė, kai kas anksčiau jau buvo išėję. Tai kai išėjau, dar buvo ant stalo pridėta.

Čia istoriją būtų galima kaip ir baigti, bet dar vienas netikėtumas pasitiko stovėjimo aikštelėje. Mašina visiškai užstatyta buvo. Ir kokio velnio pasistačiau toje aikštelėje, kuri šiaip dienomis tik dėstytojams skirta. Pasirodo, neakivaizdiniai ją užgrūdo. Šiek tiek pasisukiojęs nesugalvojau, kaip būtų galima apsisukti. O išvažiuoti trukdę viena mašina, tiesiai prieš mano pastatyta. Budinti nieko  gero nepasakė, tikrai ne dėstytojo ten palikta. Tada bandžiau sukiotis, nu bet kai mašina didelė, ir nesimato, kada tiksliai gali atsiremti į kitą, tai nelabai kas ir gavosi. Nieko taip ir nesugalvojęs, o laukti noro visai neturėdamas, paprašiau pro šalį ėjusių trijų vyrukų pagalbos. Sutiko, iš pradžių sakydavo, kaip geriau sukti, po to vienas pasisiūlė pats atsisėti už vairo. Galiausiai, šiaip ne taip išsukom, kad išeitų išvažiuoti. Aišku, teko dar per žolė, ir per bordiūrus pervažiuoti, bet kito kelio jau nebuvo. Gerai, kad jie padėjo, kitaip niekaip nebūčiau išsukęs. Ir supratau, kad daugiau gyvenime ten nestatysiu mašinos.

Ką gi, renginys tikrai nevykusiai suorganizuotas. Vėliau, jei gausiu, įdėsiu keletą nuotraukų, dar reiks sužinoti, ar pernai buvo tokio lygio, ar geriau. Nes kitaip, kitais metais eisiu pats organizuoti.