amonas.lt

Mėgstu keliauti, bet ne visada būna tam laiko. Ypač kai tenka pačiam suplanuoti ir suorganizuoti, o tada dar ir surasti, kas norėtų prisijungti. Taigi, kai gaunu pasiūlymą pakeliauti, ir ypač ten, kur dar nebuvau, dažniausiai neatsisakau. Net gėda sakyti, bet atrodo Trakų pilyje buvau pirmą kartą. Na, kažkada, seniai seniai, gal dar mokyklos laikais ir buvau, bet jei neprisimenu, tai kaip ir nesiskaito. Taigi, gražią pavasario dieną nusprendėm aplankyti Trakus. Pats miestas, na bent jau ta dalis, kuri yra arčiausiai pilies sutvarkyta tikrai gražiai. O už grožį reikia mokėti – stovėjimo automatai pastatyti visur, kur tik įmanoma. O kaina kaip Kaune, 1 valanda – 2 Lt. Brangu. Visgi, kažkurioje aikštelėje aptikome, kad už 5 Lt mokestį galima stovėti visą dieną. Tokiu atveju jau gali nesinervinti dėl paliktos mašinos. O radę gerą vietą patraukėm link pilies. Pakrantė visai kaip Palangoje, vienas malonumas tokiais takeliais vaikščioti. Kadangi buvo eilinė darbo diena beveik be turistų, tai vienos iš Jachtų savininkas pasiūlė pasiplaukioti už 50 Lt (arba 10 Lt. vienam žmogui). Šiaip, sako, 120 kainuoja pas mane, bet kaip jums padarysiu nuolaidą. Na, nežinau kaip ten yra iš tikrųjų su tom kainom, bet nusprendėm paplaukioti. Dar šiek tiek apie pilies istoriją sužinojom, pasigrožėjom aplink esančiais vaizdais. Nors pasiplaukiojimas truko tik 30 min., bet buvo smagu. Jau žinodami šiek tiek istorijos patraukėme į pilį. Įėjimas mokamas, kaip ir į visus muziejus, bet studentams po 6 Lt. Pilis tikrai didelė, o tiek eksponatų nesitikėjau. Kiek pamenu, tai muziejus didesnis nei matytas

Siguldoje. Įeini į vidinį kiemą, o ten jau gali ir pabandyti atspėti, kurios durys atsidarys, kurios ne. Šiaip daugelis atsidaro, patenki į muziejų. Kiek iš viso salių (kambarių) įrengta net neatsimenu, bet tikrai daug. Ir visur pakankamai neblogai atnaujintos ekspozicijos. Panašu, kad tikrai labai lankoma vieta, kuri žinoma susilaukia atitinkamai investicijų. Eksponatai taip pat labai įvairūs, nuo kovinės aprangos ir ginklų iki monetų. Kai kurie įrengti ypač šiuolaikiškai, su garso ir vaizdo aparatūra. Galima pamatyti net išlikusią filmuotą medžiagą apie pilies atstatymą, kitoje salėje sužinoti ir visą istoriją. Dar vienas patikęs dalykas, nors čia daugiau pažaidimui, tai vaizdas, reaguojantis į judesius ir projektuojamas ant grindų. Čia mindžiodamas gali pabandyti surasti lobį. Tokio dalyko gyvai dar nebuvau matęs. Tokios gausybės eksponatų taip pat nesitikėjau. Gaila, kad į bokštą nėra jokio užlipimo, gražiai turėtų atrodyti aplink esantys ežerai.
Sužinoję, kad kažkur buvo ir dar viena pilis, kurios tik griuvėsiai šiuo metu belikę, patraukėme į paieškas. Toli eiti nereikėjo Kadangi niekas nieko neatstatė, tai likusi tik kalva su pamatais. Kaip ir nieko ypatingo, bet nuo kalniuko matosi šiek tiek daugiau vaizdo. Vasarą manau labai smagiai koks piknikas tokioje vietoje praeitų. Pavasarį gi truputį per šalta ir per šlapia.
Taigi, tokie įspūdžiai liko iš netikėtos kelionės. Buvo smagu, vasarą reiks daugiau po Lietuvą pakeliauti, daugiau vietų pamatyti.

O dabar, apie didžiąją savaitgalio kelionę. Planuose buvo 10 žmonių, iš pradžių netgi daugiau. Tada paskutinę dieną staiga lieka tik 5. Sutapimas? Visai ne, tikriausiai dabar populiaru sakyti kad važiuosi, o paskutinę dieną atsisakyti. Po to atsirado dar 2 nauji žmonės ir likom 7-niese. Nei šis, nei tas, į vieną mašiną netelpam, dvi nepilnos. Kas padaro kelionę brangesnę. Ir dar, jei jau važiuojat į Latviją, pasirūpinkit Latais iš anksto, apėjau 3 bankus, pavyko išsikeisti tik 5 Latus (kas keisčiausia, jų man užteko). O kelionę pradėjo 8 ryto. Nei vakare, nei anksčiau neišėjo, šiek tiek gaila. Į vieną pusę, iki Siguldos susidarė apie 320 km. Logiškai pamasčius, gana daug, bet kelionė labai ilgai neturėtų užtrukti. Kadangi mano mašina šiek tiek „pavargusi“, tai daugiau 90 km/h nevažiavau. Geriau lėčiau, negu visai nepasiekti tikslo, arba sugesti kur nors Latvijoje. Ramiai sau važiavome, važiavome, toliau važiavome kol pasukome į vieną posūkį, po kurio kilo šiokių tokių įtarimų, kad kažkur ne ten pasukome. Ir tikrai, pasukome ne ten, atgal negrįžome ir pasiklydome. Tai besimalant kelionė pailgėjo iki beveik 5 valandų, kol pagaliau pasiekėme miestelį. Po to perėmiau maršruto tikrinimą aš su dar vienu draugu, ir važiavome visur pirmi, nes kitaip tikrai būtume dar kur nors ne ten nusukę. Pirmą dieną dar daugiau važinėjome, tai išviso susidarė 360 kilometrų. Visgi, didžiąją dalį sudarė nuklydimas nuo maršruto. Kraštas tai gražus, miškai, kalnai, na gal daugiau kalvos, bet galima visaip vadinti. Pirmiausia sustojome kempinge, o kainos ten didokos, vienam žmogui gavosi 4 Latai, buvom septyniese, tai net būtų gavęsi net 28, kas mūsų pinigai būtų buvę daugiau nei 100 Lt. O kadangi nevisi buvo išsikeitę, tai nusprendėme paieškoti vietelės kur nors miške.

Nuo pilies bokšto atsiveria neeiliniai vaizdai.

Pasistengsiu labai į smulkmenas nesileisti ir nepasakoti kiekvieno žingsnio, tiesiog ką matėme ir kas patiko. Pačioje Siguldoje pilies nėra, bet visai šalia kitas miestelis, Turaida, su savo didele atstatyt pilimi. Ją pirmiausia ir aplankėme. Nors ten aplink parkas padarytas, bet pilis vienaip ar kitaip svarbiausias akcentas. Gaila, tik kad didžioji dalis atstatyta, o ne likusi nuo senovės. Bet šiaip visai įdomu pavaikščioti. Visur įrengtos ekspozicijos, paaiškinimai keliomis kalbomis. Įdomiausia dalis žinoma buvo užlipti į bokštą. Labai šauniai matėsi visas aplinkinis gamtovaizdis, upės vingiai. Net keista, bet beveik niekur nesimatė jokie miesto kontūrai, namai ar laukai. Vien tik miškas. Dar keletas skulptūrų tame parke, bet jos ne ką įspūdingesnės nei esančios Lietuvoje, kad Europos Parke. Dar vienas objektas, kurį reiktų pamatyti, tai olos. Įdomiausia, kad jos ne iš kieto akmens, bet iš kažkokio smėlio, ar dar kažko. Nes paviršius visas subraižytas, ir šiaip gana lengvai trinasi.  Tokias mačiau pirmą kartą, pati didžiausią atrodė tikrai įspūdingai. Ten pat tekantis šaltinio vanduo pasirodė visai skanus, gaila butelių tuo metu neturėjome su savimi. Šalia tų uolų yra laiptai į kalną. Nusprendėm lipti, bet ten jų buvo ryškiai per daug, nesitikėjau, kad taip sunkiai seksis juo įveikti. Lipi, lipi, o galo nesimato. Bet užtat viršuje…, va čia istorija ir baigiasi, nes viršuje nieko nebuvo. Pavėsinė, aplink aukšti medžiai pro kuriuos nieko ypatingo nesimatė. Taip sakant, ištvermei patikrinti. Teritorijoje gražiai visur takeliai sudėti, galima pasivaikščioti ir pasigrožėti gamta. Dar yra ir naujai padarytas ir sutvarkytas takas į kalną, kur, pagal žemėlapį turėjo būti kažkokia lyg ir pilis, ar dar kažkas. Maloniai galima pasivaikščioti, bet viršuje nieko ypatingo taip pat neradome, buvo vienas pastatas, lyg ir gražesnis, bet tikrai niekuo per daug neįspūdingas. Bet užtai aptikome keltuva, kuris kelia nuo vienos pusės į kitą, lynas pakabintas tarp dviejų kalnų. Jį sekančia dieną ir išbandėme. Va čia tai reginys. Visai kaip kokiu oro balionu skistum, ar dar kuo nors, dar nebuvau matęs medžių viršūnių iš taip arti. Apžvalgos ratas taip pat buvo, bet nedidelis, nors aplinkiniams vaizdams pažiūrėti užteko. Parkai, aikštės, centre sutvarkyti, kaip ir pridera turistiniam miesteliui. Miesto simbolis, bent jau taip pasirodė, yra lazdos (tokios, kokiomis senukai pasiremia), labai daug kur buvo galima pastebėti. Bet suvenyro jokio taip ir neparsivežiau.

Paslaptingosios olos, nors šiaip tikėjausi kažko įspūdingesnio…

Nakvynės nuotykių per daug nepasakosiu, nors šiaip nelabai ir būtų ką pasakoti, oras apsitaikė tikrai geras, pirmą dieną šiek tiek lijo, kai buvome pilyje, antrą, beveik visą rytą, bet po to saulė kepino kaip turi būti. Šiaip vieta tai labai graži, miškai, upės. Nebūtų miškai, bet parsivežiau erkę. Gražiai išėmė, gal nieko blogo nebus. Keliaudami namo darėme kitaip, aš važiavau pirmas, draugas iš paskos. Sau ramiai, iki tl, kol baigėsi greitkelis, ir prasidėjo visokios apylankos su tvarkomais keliais. Aplenkiau žiguliuką, dar šiek tiek pavažiavom, jau nebesimato mašinos. Nu ką, važiuojam, gal pasivys. Bet nepasivijo, nuvažiavo ne ten, net į Rygą. Tai aš žinoma parmyniau greičiau, susidarė 320 km, sau neskubėdamas. Visgi, tiek laiko vairuoti, tai vienaip ar kitaip yra darbas. Po to Kaune dar teko palaukti 40 min. mūsų pasiklydusio draugo, daugiau neduosim jam kelio rodyti Jei ilgiau pabūti, tai tikrai verta aplankyti Siguldą, bet savaitgaliui nelabai apsimoka, nes važiavimas užima tikrai daug. Vairuotojui sunkiausia, keleiviams irgi ilgai reikia sėdėti.

Nuotraukas sudėjau į albumą, fotografuota keliais aparatais, tai sudėjau tik įdomiausias.