amonas.lt

Kaip bebūtų gaila, Rugsėjis jau
atėjo. Kaip ir mokslai. Ta proga, kad vieną dalyką atsiskaičiau ir išvengiau
skolos, nusprendžiau vėl apsilankyti Kino teatre (pastangos už mokinimąsi, nors
nelabai man ten sekėsi, tik apgaudinėjau save). Taigi, pasirinkimas nėra
didelis, imam Pragaro Vaikį. Prieš tai geresnių atsiliepimų apie jį ne per
daugiausiai girdėjau, bet kiti filmai taip pat nelabai sudomino. Eilinį kartą
neperžiūrėjau pirmosios dalies, būtų buvę visai įdomu pamatyti ir prisiminti,
kas ten vyko.

Šiek tiek apie filmą. Jau
pavadinimas pasako, kad turėtume pamatyti aukso armiją, bet jos labai jau
nedaug, ir tik filmo gale. Su nesunaikinama armija tikriausiai net vaikis
nepakovotų. Pradžioj visai įdomu pamatyti jį jauną, kažkaip keistai atrodė,
anksčiau nemačiau, per treilerį taip pat nerodė. Kas toliau, toks visai ramus
gyvenimas kažkur po žeme. Iki filmo, tada atsiranda dar ir princas kuris kursto
aistras ir bando sukelti karą. Istorija maždaug tokia. Šiaip visai įdomus
filmas, gana daug efektų, visokių būtybių, meilės romanas. Įdomiausia vienaip
ar kitaip, tai kovos su visais savo efektais. Gražiai atrodė jo dešniosios (atrodo, tos didesnės) rankos smūgiai, kurie beveik viską traiškydavo.  Dar visai neblogai atrodė baltasis princas. Taip jau yra, kad atsiranda fime koks veikėjas kuris būna ilgais baltais plaukais, kas vienaip ar kitaip šiek tiek traukia žiūrovus.  Šiaip kažkuo labai išskirtiniu filmas
vienaip ar kitaip nepasižymi, bet didelių trūkumų taip pat nepastebėjau. Žinoma, visi dideli padarai yrea gerai, didelė aukso armija irgi, kaip ir jos nemirtingumas.

Velnias,
taip nerealiai nebeturiu ką parašyti, norėtųsi šiek tiek ilgesnio įrašo, bet
nieko jau nesugalvoju. Gal dar vėliau kada kokią eilutę prirašysiu (nors labai
tuo abejoju), o kai reikia rašyti, ir sėdėti ir galvoti pusę valandos, ką
parašyti, tai jau negerai, tokiu atveju (kaip šis) geriau visai nerašyti. Pasižymiu, kad bent jau žinočiau kada žiūrėjau. Na, blogiausiu atveju, ir kad žiūrėjau, bet čia labai jau ekstra atvejis.