amonas.lt

Kokia žiema be slidinėjimo? Ne žiema Jau kurį laiką džiaugiuosi dideliu sniego kiekiu ir šaltais orais. Ir tikrai ne dėl to, kad mėgstu žiemą. Žiemą mėgstu tik dėl vieno dalyko – slidinėjimo. Sausio pradžioje net pradėjau jaudintis, kad su atėjusiais šiltais orais viskas nesibaigtų. Nes slidinėti lyjant ar šlapiu sniegu – tikrai ne taip įdomu. Bet vakar pavyko rasti laisvo laiko, surinkti pilną ekipažą ir nuvažiuoti iki Lenkijos. Kodėl ten? Ogi todėl, kad labiausiai apsimoka. Bent jau važiuojant nuo Kauno. Pernai metais padariau šiokia tokia atstumu analize, tai galite patys tuo įsitikinti. Dar anksčiau buvau ir kainas surašęs, bet dabar greičiausiai jau bus pasikeitusios.

Taigi, nors zloto kursas ir didesnis nei pernai metais, bet jis vis dar mažesnis nei litas. Kelias iki slidinėjimo kurorto valomas tikrai retai, dėl to teko važiuoti ledinėmis provėžomis. Ir žinoma lėtai. Bet su kita masina prasilenkti įmanoma.

Kurorte kainos tokios pačios kaip ir pernai metais. Šiais metais pavyko pasiskolinti slides iš draugo, bet be lazdų. Tai tik dabar pastebėjau, kad atskirai lazdų, batu, ar slidžių nuomos kaina yra beveik tokia pati kaip ir viso komplekto. Kažko atskirai nuomotis visai neapsimoka. Taigi, teko slidinėti be lazdų. Bet sekėsi gerai ir be jų Patirtis daro savo.

O kas naujesnio slidinėjimo kurorte? Įrengta didesne palapine slidžių nuomai. Ir viską kompiuterizavo su bar kodais. Tai, manau leidžia aptarnauti žmones greičiau. Bet laiko apskaita tikrai bloga, draugai atidavė slides po 2 valandų ir maždaug 5 minučių, o turėjo mokėti už kaip 3 valandas. Varlynuke įrengė papildoma pakėlėją, tokį, kuris tiktu visiškiems naujokams, nes veikia kaip eskalatorius, tereikia ant jo užlipti su slidėmis. Tik aišku už kiekvieną pasikėlimą reikia ir susimokėti. O tokiai trumpai distancijai tikrai nesinori leisti pinigų. Trasos kaip ir nepasikeitė. Užtaikėme ant gero oro ir puraus sniego, tai vakaras praėjo tikrai gerai. Dar nusileidau trasomis esančiomis kitame kalno šone (pernai metais jų kažkaip neišbandžiau), tai viena iš jų pasirodė labai tinkama pradedantiesiems. Kita taip pat ne ką sudėtingesnė.

Taigi, šis slidinėjimo kurortas vis dar lieka geriausiai šalia esančiu kurortu. Panašu, kad visada gerai prižiūrimas, keletas trasų įvairiems skoniams, o kainos prieinamos visiems. Tokios pačios, arba net mažesnės nei Lietuvoje. Apsilankykite, kol dar turite galimybę.

Kad žiema neapsiribotų vienu išvažiavimu paslidinėti, nusprendėme išvažiuoti dar kartą. Kompanija susirinko kita (anie nespėjo atsigauti ). O pataikėme galima sakyti paskutinę dieną, t.y. ketvirtadienį. Nes va šias dvi dienas temperatūra pliusinė, lyja, ir didelio malonumo tikrai nebebūtų. Labai norėjau aplankyti Anykščius ir pats įsitikinti, kur yra geriau. Oro sąlygos dar nebuvo pasikeitusios, tai trasas bus galima laisvai lyginti.

Kaip jau minėjau anksčiau, atstumas beveik tas pats. Kelias taip pat beveik toks pats, tik kur kas daugiau mažų miestelių, kuriuose reikia sumažinti greitį. Taip kad kelionė gali šiek tiek pailgėti. Pasiekus Anykščius galima žvilgtelėti į didelį žemėlapį arba užsukti į informacijos centrą. Bet užtenka pamatyti žemėlapį. Vėliau, pasukus į reikiamą gatvelę atsiranda ir vienas kitas ženklas. Pirmasis akivaizdžiai matomas skirtumas – atsiduri kalno viršuje. Gal ir nieko, gali leistis nemokamai, o tada, gali nebelikti kitos išeities, kaip tik lipti į kalną. Nuomos punktai yra 2, bet kainos abiejuose vienodos. Pasirinkome esantį arčiau kasų, greičiausiai tik dėl to, kad vienas iš savininkų užsiminė, kad pas juos geresnis inventorius (kažin ar sakytų kitaip). Visgi kainos tikrai nedžiugino: pirma valanda 15 Lt., sekančios po 10 Lt. Gaunasi kur kas brangiau. Kiek inventorius naujas neatsakysiu, nes neturiu patirties, bet batai kiek keisti pasirodė, nes fiksavosi tik vienoje vietoje, bato viršuje, prie kojos. Anksčiau visada būdavo keletas suspaudėjų, kaip riedučiuose. Bet slidinėjant didelio skirtumo nesijautė. Keltuvas apmokestintas taip pat kitaip. Moki už valandas, o ne už pasikėlimų skaičių. Pirma valandą 10 Lt., kitos dar po 5 Lt. Tokia sistema šiek tiek atperka didelę slidžių nuomos kainą. Ypač jeigu atvažiuoji tokiu laiku ir moki gerai slidinėti. Nes eilių nebuvo, nuo kalno nusileidi greitai, iškarto pakyli ir vėl leidiesi. O turint savi inventorių tai dar geriau.

Taigi, turint įrangą, galima išbandyti ir kalną. Kadangi su manimi ir vėl atvažiavo žmonių, kurie ant slidžių pirmą kartą, tai kilo klausimas, o ką daryti jiems? Kalno apačioje yra šioks toks varlynukas, yra ir instruktorius, kuriam šiais aišku reikia mokėti pinigus. Bet didžiausia problema tapo tai, kad visiškai nemokančiam žmogui kažkokiu būdu reikia atsidurti kalno apačioje. Vieni bandė leisti, kiti tiesiog nulipo (ne pats didžiausias malonumas). Varlinukas nedidelis, bet užtenka. Šalia įrengtas šioks toks užkėlėjas, laikaisi už virvės ir iš lėto kelia. Užlipti galima greičiau, bet taupant jėgas tai neblogas dalykas. Iš manęs mokytojas nekoks, vėliau priėjęs instruktorius iškarto pasakė kelis naudingus patarimus, kurie pagelbėjo besimokantiems. Tai galima užskaityti kaip pliusą. Bet čia greičiausiai tik todėl, kad baigė dirbti su kitu žmogumi.

Pats kalnas lyg ir trumpesnis. Bet sniego ir trasų kokybė tikrai neprastesnė. Nors nuožulniojoje pastebėjau gana daug nedidelių iškilimų, tokių nelabai dideliu, bet leidžiantis galima nepastebėti ir nesuvaldyti slidžių. Ypač naktį, nors trasos ir apšviečiamos. Kairėje kalno pusėje tokių dalykų nebuvo. Trasa gana stati, bet leistis tikrai patiko. Bendrai paėmus malonu slidinėti tiek viena, tiek kita puse. Ledo aptikau gal tik vienoj vietoj, visur kitur – purus sniegelis. Keltuvai taip pat kitokie, metalinė dalis visai nedidelė, bet iš jos išsitempia virvė. Naujokam toks manau geresnis. Kitoje kalno pusėje įrengtas dar vienas, bet buvo išjungtas, ir kiek mačiau kur kas paprastesnis.

Bendrai paėmus viskas paruošta tikrai gerai. Už Birštoną geriau, už Lenkiją, na, manau kad ne. Ten visgi kalnas aukštesnis, trasos ilgesnės. O kaina gaunasi taip pat mažesnė. Ypač jeigu nelabai moki slidinėti, tai nuo kalno nusileisi mažiau kartų. Į Anykščius verta važiuoti tik mokant slidinėti, ir tik darbo metu, kai nedaug žmonių. Tada keltuvas gausis labai pigiai. O jei dar įranga savo, tai visai gerai.

Dar mačiau įrengtas ir rogučių nusileidimo takelis, visai kaip Siguldoje, tikrai geras sprendimas. Reiks vasarą kada užsukti ir išbandyti.

Nors ir vėlokai, bet pagaliau atidariau slidinėjimo sezoną. Taip sakant, geriau vėliau negu niekada. Pernai tai buvo Sausį. Tada dar prieš važiuodamas padariau gana naudingą analizę apie kainas, atstumus. Dar ir dabar karts nuo karto tenka užsukti ir prisiminti. Bet pernai niekur toli neišvažiavau, tik iki Birštono. Šiais metais norėjosi kažko daugiau, artimiausi taškai tapo Anykščiai (126 km.) arba Lenkija, WOSIR-SZELMENT kurortas (102 km). Važiuojant iš Kauno tai gautųsi tikriausiai visiškai vienodas atstumas. Gaila, bet Anykščiuose dar nė karto nebuvau. Ten šiek tiek viliojo (nors neesu tikras, ar taip tikrai yra) galimybė nusipirkti valandinį keltuvo bilietą. Nes atrodė, kad antradienį, nuo 15 val. žmonių daug tikriausiai nebus. Lenkijoje norėjosi pamatyti, kaip atrodo trasos, nes kiek skaičiau, tai geresnės nei Lietuvoje. Nusprendėm keliauti į Lenkiją. Kelias pakankamai normalus, gaila, kad tik viena juosta, tai kai važiuoja trys „furos“ priekyje, aplenkti jau ganėtinai sunku. Zlotų išsikeitėm prie sienos, ten ir santykis manau geresnis (papuolė 1.16, 100 Lt ->116 zl.). Toliau keliaujant teko pasikliautu žemėlapiu. Važiuojant keliu nuo sienos jokių ženklų susijusių su slidinėjimu nėra. Pasukome į dešinę ties ženklu „Wolownia“. Ir dar kurį laiką nebuvo aišku, ar važiuojam tikrai tuo keliu, nes keliukas siauras, paprastas žvyrkelis, o dvi mašinos jau sunkiai prasilenktų. Nė iš tolo nepriminė kelio į slidinėjimo kurortą. Bet Google Maps neapsiriko, neilgai trukus pasiekėme tikslą.

Kainos tokios, kokių ir tikėjomės. Atrodo ten beveik visas personalas daugiau ar mažiau moka anglų kalbą, tai problemų nekilo. Visa kompanija, su kuriais važiavau dar nė karto nebuvo slidinėję. Tam reikalui labai tiko toks kaip ir varlynukas, kur visi tokie gana „žali“ galėjo praktikuotis. Viskas gražiai aptverta, į krūmus nenučiuoši. Pasikėlimas į kalną – 1.5 zloto. Na, litais gautųsi netgi truputį mažiau. Dabar palyginsiu su Birštonu, kur buvau pernai metais. Ten pasikėlimas kainuoja 2 Lt.,kelia gana lėtai, į visai neaukštą kalną, kur tu turi geriausiu atveju 2 nusileidimo variantus. Čia kyli irgi panašiu greičiu, bet kelionė užtrunka kur kas ilgiau. Ant kai kurių keltuvų net apie minutę. Kai kada net pradedi galvoti, kad jau atsibodo, bet tai taip pat dalis slidinėjimo, gali pasigrožėti mišku, arba kitais slidininkais. Ir tai jau būna verta sumokėtų pinigų. Ir dar labai gerai, kad nebuvo jokių eilių. Bilietams naudojama kortelių sistema. Sumoki 15 zl. užstatą, gauni magnetinę kortelę ir įdedi į ją kiek nori pinigų. Vėliau atiduodamas kortelę užstatą atgauni. Jei neišnaudoji visų nusileidimų, likusius pinigus taip pat atgauni.

Trasos taip pat patiko. Pati nuožulniausia buvo išbandyta pirmoji. Plati trasa, šone įrengtos kliūtis, bet ten manau daugiau snieglentinikams. Šalia esanti jau statesnė, vietomis jautėsi ledas, bet labai mažai. Čia jau nusileidimas bet kokiu atveju bus greitesnis. Na o trečioji, gal net pati ilgiausia, tai jau tikrai stati. Patyrusiems slidininkams. Nusileidau ja pora kartų, visai smagu, ypač kalno pabaigoje, kai gali smagiai lėkti tiesiai. Didelio malonumo nesuteikia leidžiantis, nes jau turi jausti kiekvieną kalniuką ir stipriai susikaupti, kad neapsiverstum. Toliau gal dar buvo trasa, bet nėjome ir neieškojome. Smagiam nusileidimui rinkausi pirmą arba antrą trasą. Po juodosios jos atrodė tokios paprastos, kad liko visiškai malonus nusileidimas be didelių pastangų. Trasų kokybė tikrai gera. Ledo pastebėjau keliose vietose ant stačiosios juodosios ir vidurinės. Ant lengviausios vien tik gerai paruoštas sniegas. Keltuvai taip pat dirba gerai, vienas kitas žmogus karts nuo karto nukrisdavo nepasiekęs kalno viršaus, bet nesupratau kaip

Taigi, kelionė gavosi tikrai gera. Važiavom penkiese, kuras gavosi 13 Lt, slidės, paslidinėjus 3 val. 20 zl., 10 pasikėlimų – 15 zl. Geram praleidimui 50 Lt visiškai pakanka. Rimtesniam jau reiktų išsinuomoti visai dienai ir kažkuriuo metu padarius pertrauką ko nors užvalgyti, nes jėgų maloniems nusileidimams reikia.

O žemiau galite pasižiūrėti, kaip atrodo kurortas:

Kad jau prasidėjo žiema, tai
labai norėjosi pasidžiaugti ir jos teikiamais malonumais. Kažkaip labai
užsimaniau paslidinėti. Aišku, artimiausia vieta – Birštonas. Bet kainos jaudino,
2 Lt.  už pakilimą į kalną. O dar
komentaruose visi rašė, kad keltuvas veikia labai lėtai ir susidaro didelės
eilės prie jo. Bet nepatikrinęs nesužinosi. Savaitgalį atmečiau iš karto – bus tikrai
daug žmonių. O kadangi per visą savaitę dirbu vakarais, ir vienintelė laisva
diena buvo trečiadienis (vakar), tai ir nusprendėm važiuoti. Planavau dieną,
bet keltuvas pradeda veikti tik nuo 5 vakaro. Tai tokiam laikui ir
išsiruošėme.Kažkur skaičiau, kad Birštone yra nuorodos, kaip patekti iki kalno –
nė velnio, nepastebėjome nė vienos tokios. Ir apskritai, miestas atrodė kaip
išmiręs, nei mašinų, nei žmonių. Bet visą laiką važiuojant maždaug pagrindiniu
keliu kalną radom be didesnių problemų. Kalnas apšviestas, atrodė neblogai. Na,
bent jau kur čiuožti matėsi gerai. Einam nuomotis slidžių. Valanda 10 Lt., dvi –
17 Lt. Žmonių nebuvo daug – eilių nerasta. Išsinuomavom, dabar teliko
prisiminti kaip reikia slidinėti. Kadangi praktikos turėjau nuo seniau, didelių
sunkumų nebuvo. Žinoma, pirmus kelis kartus užlipau pats, ir tai ne iki
viršaus, visgi du metus be slidžių, reikia prisiminti. Po to jau nusprendžiau,
kad reikia naudotis tuo begėdiškai brangiu keltuvu. Prie jo eilių beveik
nebuvo, 4 – 5 min., gal ne mažiau tekdavo palaukti. Ir taip visą laiko kol
buvome, na gal vėliau atsirado šiek tiek didesnė eilė, bet tikrai nedidelė.

Dabar apie kalną. Pirmiausia
bandžiau ir treniravausi ilgesnėje ir ne tokioje stačioje dalyje. Lyg ir
normaliai viskas, kai kur šiek tiek ledo, ypač statesnėse vietose, bet šiaip
beveik visur sniegas. Buvo ir tamsių vietų joje, bet nedaug. Toliau sekė
stačioji kalno dalis. Ką galiu pasakyti, smagu, tik labai jau greitai
nusileidimas vyksta. Ypač kalno pabaigoje, greitis gana didelis pasidaro ir
kokiu lėtu čiuožimu pasidžiaugti jau neišeina. Beveik visur purus sniegas,
išskyrus kelias statesnes vietas, ten jau posūkius daryti sunkiau, kadangi
besileidžiančių žmonių vienu metu nebuvo daug, tai buvo galima gerai
pasipraktikuoti. Reiks vėl kada nuvažiuoti, laikas tikrai smagiai praėjo. Na o
jei prie keltuvo būtų didesnė eilė, tai manau be didelės nuoskaudos būtų galima
pačiam užlipti į kalną.

Na ir pabaigai šiokia tokia
palyginimo lentelė. Prieš važiuodamas pabandžiau paieškoti informacijos, kur
kokios kainos. Kur pažymėtas atstumas, tai čia maždaug nuo Kauno, reiktų patiems
įsivesti į Google Maps savo adresą ir
miesto į kurį važiuosite adresą, gausite tikslesnius duomenis. Ir dar, gana
daug info galite rasti čia, apie
slidinėjimą Lietuvoje, čia.

P.S. Visa informacija iš
interneto, gali būti netiksli arba pasikeitusi. Birštone 2 Lt kainuoja vienas
pasikėlimas, abonentinio jokio nėra. Kaip minėjau anksčiau, į atstumą ir kainą
labai dėmesio nekreipkit. Liepkalnio trasoje, slidžių kaina (42 Lt.)
išnuomojama 5 valandoms. O darbo laikas pažymėtas darbo dienomis. Beje, ir
kainos darbo dienų, o ne savaitgalių ar švenčių dienų.