amonas.lt

Kasmetinė baikerių šventė, „Bike Show Millenium“ – tikrai didelis renginys. Buvau, pabandysiu trumpai papasakoti. Trumpai, tai ne taip, kaip apie „Login“, kur visas romanas gavosi.

Kiek žinau ryte nuo motociklų net spūstys susidarė, bet čia tikriausiai visada taip būna. Renginys vyko Aleksoto Aerodrome, kaina, na, vidutinė tokia, 35 Lt. Nuo 12 vyko įvairios motociklininkų rungtys, tiksliau varžybos. O keturračiai paskutiniu metu tikrai populiarūs, smagu buvo stebėti, kaip jie skraido per tramplinus. Tą patį galima pasakyti ir apie motociklus. Svarbiausia dalis, manau, buvo kaskadinių pasirodymai. Gerai bent tiek, kad šalia pastatė fūrų priekabas, ant kurių galėjo sulipti žmonės. Bet realiai tai padėties neišgelbėjo, atėjus vėliau renginį gerai matyti buvo labai sunku. Nes viską mačiau, bet kiek mačiau, tai triukus išdarinėjo tikrai įspūdingus. Visi maždaug panašūs – pasvilinti padangas, pavažiuoti ant vieno rato ar kas nors panašaus. Kaskadinikai iš Suomijos gal šiek tiek kitokių triukų sugalvojo, dar kiti ore skraidė, netgi mirties kilpą porą kartų pavyko padaryti. Žinoma, pora kartų ir nepavyko, žiauriai atrodė, kai krito ant žemės. Kaip ir kolegą (pas jį taip pat yra nuotraukų), labiausiai sudomino mašinų šoninio slydimo pasirodymas. Gaila, blogoj vietoj buvau, bet pasivažinėjo tikrai nerealiai.

O po visko buvo koncertas. Nežinau, visame nebuvau, bet pradžia neįstrigo. Tiksliau, pati pradžia, kai buvo užleistas baikerių himnas, ir pakelta vėliava „vežė“ nerealiai, bet po to, neišlaukiau. Užtenka man tų koncertų

Motociklų buvo tikrai daug

Keistas motociklas, o kai ant jo atsisėdo vairuotojas, galvojau, suluš

Triratis motociklas, kurio nesupratau. Nei šis, nei tas…

Akcija atrakcija, plaunam motociklą, o kartu ir jo saviniką. Būtų buvę dar geriau, jei kokia panelė ten sėdėtų

Didelė vėliava, tikrai

Papildomi efektai koncerto metu

Viena šventė po kitos. Nesiskundžiu. Šį kartą sulaukėme Garliavos gimtadienio. Tikriausiai prisimenate, kad gyvenu būtent ten. Tai kaip dabar nesudalyvausi, o dar 200 metų jubiliejus. Anksčiau miesto šventė vykdavo netoliese esančioje aikštelėje, pastatydavo sceną, šonuose susistatydavo prekeiviai. Nueidavau dažniausiai labai trumpam, koks nors atlikėjas dainuoja ir tiek. Nieko įdomaus. Šį kartą sugalvojo viską padaryti rimčiau ir uždarė pagrindinę gatvę. Ne visą, bet gana didelę atkarpą. Bijojau, kad visas eismas bus nukreiptas per mūsų gatvę, bet laimei, nukreipė pro kitur. Atidarymas buvo 12 val., na, pramiegojau tiesą sakant. Už visą savaitę reikėjo pailsėti. Nuėjau į eiseną. Kadangi netoli namų, tai ir kamerą pasiėmiau, visą tą eiseną galite ir patys peržiūrėti.

Būtų buvę nieko per daug ypatingo, jei ne baikeriai. Labai gerai, kad atvažiavo, eisena tapo kur kas ilgesnė, žaismingesnė ir triukšmingesnė. O ir visa tuščia gatvė atrodė neįprastai. Įrengė dvi pagrindines scenas, ir dar kelias vietas, kuriose vyko pasirodymai. Buvo atvykęs ir bibliobusas, apie kurį išgirdau pirmą kartą. Bet taip ir nesupratau, kas tai per dalykas. Internete informacijos taip pat mažoka. Visą programą galite rasti čia, aprašysiu tas dalis, kuriose buvau. Tiksliau, bendrą įspūdį ir kelis pasirodymus, nes daugelis buvo labai panašus – kaimiški ansambliai, vaikų pasirodymai. Kiek teko girdėti, sumažino šventės biudžetą, dėl to kviestinių svečių labai sumažėjo. Bet šventė nuo to nesuprastėjo. Kelis pasirodymus nufilmavau – gyvą muziką, kaip visada, labai smagu klausyti.

Pasirodymas au gitaromis from amonas on Vimeo.

O koncertas net su 22 dviem žmonėmis, vienu metu grojančiais gitaromis – ne juokas. Tikrai, kiek atsimenu, tai tokį mačiau pirmą kartą. O ir skambėjo ne ką prasčiau nei atrodė. Gaila negirdėjau visko nuo pradžių.

Puciamasis orkestras from amonas on Vimeo.

Bet pučiamųjų instrumentų pasirodymo jau nepraleidau, irgi buvo verta. Kaip visada, gyva muzika yra gerai.

Toliau veiksmas persikėlė prie likusių dviejų scenų. Kaimo ansambliai, vaikų pasirodymai. Čia nėra ką per daug rašyti, be to, visuose nebuvau. O žmonių netrūko iki pat vakaro, labai smagu, atrodo susirinko tikrai daugiau, nei būdavo per ankstesnes šventes. Pramogų taip pat užteko, stovėjo kelios karusėlės, kuriomis niekas nesinaudojo, batutai, pripučiamas šokinėjimo (hmm, kažkas). Labai smagu, kad gavosi tokia šventė. Pabaigai, sulaukėme ir fejerverkų. Kadangi paskutinis koncertas nesudomino, tai nusprendžiau stebėti iš namų. Labai gerai, niekur eiti nereikia, sėdi sau balkone ir stebi. Ir viskas kuo puikiausiai matėsi, tik šiek tiek keistai atrodė, kai garsas nuo vaizdo atsiliko. Atrodo, ne taip jau toli leido, bet visgi.

Nuotraukų kažkaip gavosi gana daug, tai nusprendžiau sudėti į Picasa, ir reklamos nėra, ir valdymas patogesnis.

Garliavai 200

Dažniausiai pirmas mėnesio įrašas būna šiek tiek statistikos, dabar tam nelabai turiu laiko, tai bus šiaip istorija. Teko praleisti savaitgalį kaime, šiaip, jei būtų buvęs eilinis savaitgalis, tikrai būčiau sudalyvavęs blogerių susitikime. Šiuo atveju buvo svarbesnė proga, senelių auksinės vestuvės, 50 metų kaip vedę. Jau ir kamera pakankamai buvo galima pasinaudoti, visas filmas gausis. Viena iš dovanų buvo užsakytas sveikinimas pageidavimų koncerte. Pirma mintis: o kam, negi kas nors žiūri tuos kvailus pageidavimus? Gerai, tarkim seni žmonės žiūri. Antra mintis: Per BTV? Tas kanalas dar egzistuoja? Bet kadangi tik per jį rodomi tie pageidavimų koncertai, tebūnie. O močiutė užsimanė Rimiškio dainos. Taip, taip, to pačio, ir iš to paties kaimo, Jūžintų. Atėjo tie pageidavimai, sveikino paklausiau, viskas, daina neįdomu. Po kurio laikas dar kažkas ateina, galvojam šiaip kažkas, iš kaimynų gal. Pasirodo Andriaus mama atėjo, pasveikino senelius. Žinoma, seneliams tai patiko, ir šiaip netikėta. Reiškiasi, tikrai kažkas žiūri.

Pirmiausia, tai su Naujaisiais visus.
Didesnių linkėjimų nerašysiu, eilių kurti nemoku Ačiū kad skaitote, kad
lankotės, kad kartais lankomumo stulpelis pakyla daugiau. Visiems sėkmingų
naujų, žinoma turtingų.  

O dabar apie naujus. Taip jau gavosi, kad jie
atėjo darbe. Pats darbas buvo iki 23:30, iki vidurnakčio liko šiek tiek laiko.
Galvojau, gal šiaip kur reiks dar nulėkti, bet pradėjo rinktis tie kas planuoja
taip pat švęsti. Tai kompanija visai nebloga susidarė. Dar iki tol buvo
linksma, skambučių nedaug (bet skambina, net prieš pat 12), tai fone klientams
taip ir girdėdavosi įvairūs šūkaliojimai ir juokas. Jau nuo 22 prasidėjo
vienokie arba kitokie fejerverkai už lango, labai šauniai visi matėsi iš 5
aukšto. Prieš pat 24 visi nusprendė, kad reikia lipti ant stogo. Apsauginis
turėjo visus raktus, užlipom į viršutinį aukštą, o kur durys ant stogo? Vienas,
kabinetas, kitas, o stogo taip ir nesimato. Tada kažkas paskambino dar vadovui,
bandėm vėl ieškoti, nieko neradome, Jau kaip ir vidurnaktis, už lango šaudo
fejerverkai, o mes kažkur, kažko ieškome. Viskas baigėsi tuo, kad nusileidome į
apačią, laimei, fejerverkai dar nebuvo visi pasibaigę. Taigi, visi draugiškai
išgėrė šampano, dar pažiūrėjome į likusius fejerverkus. Toliau jau nebebuvau,
darbas pasibaigęs, patraukiau namo. O žmonių tikrai gana daug visur buvo,
mašinų taip pat ne ką mažiau. Tik policijos kažkaip beveik niekur nepastebėjau.

Na ir dar apie pirmąjį šių metų rytą. Darbas
prasidėjo 9, tokio tuščio miesto dar nebuvau matęs. Važiuoju, nei vienos
mašinos, nei vieno žmogaus, sankryža, šviesoforas dega (tikriausiai kaip eilinę
savaitės dieną), bet nė vienos mašinos. Jei dar būtų pasnigę, tai rytas labai
tiktų kokiai foto sesijai.  

Na va, dar
vienos Kalėdos. Kūčios, šeimos šventė, apie jas nerašysiu. Aišku, dovanas po
egle padėjau vakare, gal būtų įdomiau keistis, bet sesuo (jaunesnioji) vis dar
tiki Kalėdų seneliu. O ryte galvojau, gal išeis išsimiegoti, nors tuo abejojau.
Taip ir buvo, tas, kam labiausiai rūpi (mažoji sesuo) atsikėlė pirma po to jau
kiti pradėjo vaikščioti, teko keltis. Norėjau nebent tik dėl to, kad
nufilmuočiau, nes dovanų kaip ir nesitikėjau. Ir šiaip nieko kaip ir nereikia.
Dabar apie tas dovanas, tai pačiai seseriai nupirkau mangą „Persikė“, tikrai
vaikiška, tiko, perskaitė per dieną. Kitai (panašus amžius kaip mano) –
smilkalų, mačiau kambaryje, kad turi, pagalvojau tiks. Bet apsirikau, nes tie
buvo kitos draugės dovanotieji, o jei atrodo nelabai smilkalai patinka. Na o
tėvams, gal daugiau tėčiui knygą apie pavėsines. Manau pravers. Ką pats radau
dovanų? Hmm, šaliką, knygą, tokią pusiau mokslinę ir dar, lyg it puodelį. Na
dar knygoje šiek tiek pinigų buvo. Tai va, tokios tos kalėdos, šventinių
nuotaikų kažkaip nepadaugėjo.

Anksčiau kažkaip
labiau laukdavau, iškyla įvairūs prisiminimai iš vaikystės, atsimenu, po
vakarienės eidavau kuo anksčiau miegoti, kad atsikėlęs rasčiau ką nors po egle.
Dabar kažkaip ne be taip įdomu, kai reikia pačiam ieškoti dovanų.

Reikia
pakalbėti ir apie dar vieną fenomeną – alkoholinius gėrimus. Dauguma jaunimo,
studentų, šiaip draugų, tik ir kalba, kas kiek gers, kiek gėrė ar šiaip, kaip
neprisimena ką darė vakar. Ir visa tai pasako taip, tarsi didžiuotųsi, bet
neįsivaizduoju, kuo čia didžiuotis. O kalėdos, beveik visuotinė nusigėrimo
šventė. Naujieji žinoma neatsilieka. Bet šios šventės tikrai ne tokios turėtų
būti.