amonas.lt

Nors ir vėlokai, bet pagaliau atidariau slidinėjimo sezoną. Taip sakant, geriau vėliau negu niekada. Pernai tai buvo Sausį. Tada dar prieš važiuodamas padariau gana naudingą analizę apie kainas, atstumus. Dar ir dabar karts nuo karto tenka užsukti ir prisiminti. Bet pernai niekur toli neišvažiavau, tik iki Birštono. Šiais metais norėjosi kažko daugiau, artimiausi taškai tapo Anykščiai (126 km.) arba Lenkija, WOSIR-SZELMENT kurortas (102 km). Važiuojant iš Kauno tai gautųsi tikriausiai visiškai vienodas atstumas. Gaila, bet Anykščiuose dar nė karto nebuvau. Ten šiek tiek viliojo (nors neesu tikras, ar taip tikrai yra) galimybė nusipirkti valandinį keltuvo bilietą. Nes atrodė, kad antradienį, nuo 15 val. žmonių daug tikriausiai nebus. Lenkijoje norėjosi pamatyti, kaip atrodo trasos, nes kiek skaičiau, tai geresnės nei Lietuvoje. Nusprendėm keliauti į Lenkiją. Kelias pakankamai normalus, gaila, kad tik viena juosta, tai kai važiuoja trys „furos“ priekyje, aplenkti jau ganėtinai sunku. Zlotų išsikeitėm prie sienos, ten ir santykis manau geresnis (papuolė 1.16, 100 Lt ->116 zl.). Toliau keliaujant teko pasikliautu žemėlapiu. Važiuojant keliu nuo sienos jokių ženklų susijusių su slidinėjimu nėra. Pasukome į dešinę ties ženklu „Wolownia“. Ir dar kurį laiką nebuvo aišku, ar važiuojam tikrai tuo keliu, nes keliukas siauras, paprastas žvyrkelis, o dvi mašinos jau sunkiai prasilenktų. Nė iš tolo nepriminė kelio į slidinėjimo kurortą. Bet Google Maps neapsiriko, neilgai trukus pasiekėme tikslą.

Kainos tokios, kokių ir tikėjomės. Atrodo ten beveik visas personalas daugiau ar mažiau moka anglų kalbą, tai problemų nekilo. Visa kompanija, su kuriais važiavau dar nė karto nebuvo slidinėję. Tam reikalui labai tiko toks kaip ir varlynukas, kur visi tokie gana „žali“ galėjo praktikuotis. Viskas gražiai aptverta, į krūmus nenučiuoši. Pasikėlimas į kalną – 1.5 zloto. Na, litais gautųsi netgi truputį mažiau. Dabar palyginsiu su Birštonu, kur buvau pernai metais. Ten pasikėlimas kainuoja 2 Lt.,kelia gana lėtai, į visai neaukštą kalną, kur tu turi geriausiu atveju 2 nusileidimo variantus. Čia kyli irgi panašiu greičiu, bet kelionė užtrunka kur kas ilgiau. Ant kai kurių keltuvų net apie minutę. Kai kada net pradedi galvoti, kad jau atsibodo, bet tai taip pat dalis slidinėjimo, gali pasigrožėti mišku, arba kitais slidininkais. Ir tai jau būna verta sumokėtų pinigų. Ir dar labai gerai, kad nebuvo jokių eilių. Bilietams naudojama kortelių sistema. Sumoki 15 zl. užstatą, gauni magnetinę kortelę ir įdedi į ją kiek nori pinigų. Vėliau atiduodamas kortelę užstatą atgauni. Jei neišnaudoji visų nusileidimų, likusius pinigus taip pat atgauni.

Trasos taip pat patiko. Pati nuožulniausia buvo išbandyta pirmoji. Plati trasa, šone įrengtos kliūtis, bet ten manau daugiau snieglentinikams. Šalia esanti jau statesnė, vietomis jautėsi ledas, bet labai mažai. Čia jau nusileidimas bet kokiu atveju bus greitesnis. Na o trečioji, gal net pati ilgiausia, tai jau tikrai stati. Patyrusiems slidininkams. Nusileidau ja pora kartų, visai smagu, ypač kalno pabaigoje, kai gali smagiai lėkti tiesiai. Didelio malonumo nesuteikia leidžiantis, nes jau turi jausti kiekvieną kalniuką ir stipriai susikaupti, kad neapsiverstum. Toliau gal dar buvo trasa, bet nėjome ir neieškojome. Smagiam nusileidimui rinkausi pirmą arba antrą trasą. Po juodosios jos atrodė tokios paprastos, kad liko visiškai malonus nusileidimas be didelių pastangų. Trasų kokybė tikrai gera. Ledo pastebėjau keliose vietose ant stačiosios juodosios ir vidurinės. Ant lengviausios vien tik gerai paruoštas sniegas. Keltuvai taip pat dirba gerai, vienas kitas žmogus karts nuo karto nukrisdavo nepasiekęs kalno viršaus, bet nesupratau kaip

Taigi, kelionė gavosi tikrai gera. Važiavom penkiese, kuras gavosi 13 Lt, slidės, paslidinėjus 3 val. 20 zl., 10 pasikėlimų – 15 zl. Geram praleidimui 50 Lt visiškai pakanka. Rimtesniam jau reiktų išsinuomoti visai dienai ir kažkuriuo metu padarius pertrauką ko nors užvalgyti, nes jėgų maloniems nusileidimams reikia.

O žemiau galite pasižiūrėti, kaip atrodo kurortas:

Savaitgalį nieko neveikiau, bet
suplanavom kelionę vidurį savaitės, į Lokės Pėdą. Kaip tik vakar pradėjo lyti,
šiandienai oras ne ką geresnis buvo pranašaujamas, niekas tiksliai nežino,
važiuosim ar nevažiuosim. Buvo susidariusi apie 10 žmonių grupė, su dviem
mašinom. Tai nieko kito neliko, kaip man važiuoti su savo, nes kiti niekas
neturėjo. Suplanavom šiandien ryte susitikti, 10, mieste, kad 11 spėtume
nuvažiuoti, nes tam laikui buvo padaryta rezervacija, kai kam po to dar į
darbą. Po 8 gaunu žinutę iš vieno draugo, su kuriuo organizavome ir kuris su
kita mašina turėjo važiuoti: „Lyja, nevažiuojam“. Tuo metu lyg ir lijo,
atsikėliau vėliau, nebelyja, skambinu, kalusiu: „tai kaip darom, važiuojam ar
ne, lietus jau nebelyja, gal ir nieko bus“, bet užsidegimu jis jau nebedegė,
sako šlapiu, slidu, nuo medžių varvės, nieko gero nebus. Hmm, nei šis nei tas,
kitiem parašiau, bet atkalbėjo, nėra čia ko, taip dar fainiau. Ok, nuspręsta,
važiuojam. Susitinkam, dar 2 žmonės turi ateiti, praėjo pusė valandos, nieko
nėra. Kaip tyčia numerį ne taip užsirašiau, vėl nei šis, nei tas. Dviese
važiuoti toloka, ir šiaip neįdomu. Šiaip ne taip susišaudėme numerius,
paskambinom vienam, kitam, vienas vienam miesto gale, kitas kitam, bet abu
važiuoti gali, nors ryte nusprendė kad lyja ir neatėjo. Susirankiojau iš visų
miesto pakraščių, dar papildomai atsirado pora žmonių, važiuojam. Registracijos
laikui nespėjome, atvažiavome kur kas vėliau, bet ten mašinų nebuvo, žmonių
taip pat beveik nieko daugiau nėra. Užpildėm lapus, su studento pažymėjimais
gavosi po 28 Lt atrodo, tiksliai net neprisimenu. Užsegė diržus, praėjom bandomąją
trasą ir pirmyn. Pradėjom nuo lengviausios link sunkiausios, tai pirma, antra
buvo vieni niekai, toks lengvas pasivaikščiojimas. Bet smagus. Prie trečiosios,
raudonosios jau susidarė eilė. Kol vieni lipa, kitiems tenka laukti. Palaukėm,
užlipom, pradžia nesunki, viskas normaliai, vėliau jau pastebėjome, kad ne
visiems gerai ir lengvai sekasi pereiti, kabantys pagaliukai, kurie siūbuoja į
visas puses. Bet čia dar nieko, toliau priėjome dar kitokius kabančius
pagaliukus, kur galima pastatyti tik vieną koją, o kitą jau reikia ant kito
pagaliuko. Vienas draugas perėjo, kitas žiauriai susipainiojo, kai atsidūrė
kitoje pusėje jėgų jau nebeturėjo. Ką čia man geriau padarius, bandžiau lipti,
nieko nesigauna. Tada užsikabinau karabiną ir perčiuožiau. Negražu sukčiauti,
bet nusprendžiau pagudrauti. Toliau kiti etapai nebuvo sunkūs. Visgi, trasai
įveikti pastangų reikėjo. Prieš einant prie kurios nors kitos nusileidome su
karabinai, toks gana ilgas atstumas, nuo kalvos viršaus, virš upelio į kitą
pusę. Smagu leistis, čia geriausia dalis, beveik skrendi, didelių pastangų
nereikia. Bet liko dar dvi trasos, Olimpinė ir Juoda Olimpinė. Žinoma nuo
sunkiausio susilaikėme ir ėmėme Olimpinę. O ten jau yra ką veikti, vien užlipti
į medį siūbuojančiomis kopėčiomis kiek užtruko. Bet čia buvo tik viso ko
pradžia, toliau teko prisiminti, kaip mokyklos laikas rankomis vaikščiodavome
ant metalinių kopėčių, tai čia tokios, tik medinės. Pailsim, einam.
Svyruojantis pagalys, iš lėto pereiti galima. Tada vienas draugas suprato, kad
bijo aukščio ir atsisakė eiti toliau. Na, aukščio tikrai yra, viskas pakabinta
aukštai medžių viršūnėse. Gaila, kad telefonas atiduotas garantiniam tvarkymui,
būtų gavęsi neblogų nuotraukų. Vienas atsisakė, bet mes nusprendėme eiti
toliau, ir mano nelaimei priėjau tą pačią trasą su pagaliukai, tik ilgesnė, ir gal
net rečiau tie pagaliukai sudėti. Aukštis didelis, grįžti nesinori, vėl
karabiną ir pirmyn. Toliau perėjimas per rastą su virves ir 3 lynai, per
kuriuos reikia šliaužti. Stovim trise ir galvojam, ką dabar daryti, ir kaip per
juos eiti. Kažkaip nelabai gausis, kaip parodyta instrukcijoje. Pirmas ėjęs
kažkaip abi kojas pasidėjo, bet atvirkščiai, perėjo, bet labai jau nepatogiai,
kojas nuspaudė. Aš per daug nesigilindamas atsitūpiau ant vieno lyno ir
perėjau. Žinoma buvo sunku, bet po truputį. Toliau dar keletas lynu, ir
paskutinis etapas, vėl kabantys pagaliukai, maždaug po metrą ilgio. Jokio kito
varianto, kaip tik pereiti, o jėgų beveik nieko nebelikę. Per daug nelaukęs, pradėjau
eiti pirmas. Šiaip ne taip, nuo vieno prie kito perėjau. Šiek tiek susibraižiau
rankas, bet liko tik nusileidimas, trasa įveikta. Visiškai nusikalę ir nuvargę
dar kartą nusileidome lynu ir patraukėme link mašinos. Rankas šiek tiek
patrynė, pirštinės visai tiktų tokiam dalykui, bet kai ir taip dirbu visokius
lauko darbus, tai nieko per daug blogo nebuvo. Kai kurie chebrantai dar pašaudė
iš lankų, nuotykis kaip ir baigtas. O oras manau buvo labai tinkamas,
apsiniaukę, bet nelyja. Jei būtų kepinusi saulė – saulės smūgis garantuotas, o
tie kurie nevažiavo, gailėsis, tikriausiai labai gailėsis. Ir dar Karmėlavoje
pagaliau paragavau didžiųjų cepelinų, tikrai dideli, vieno per akis. Tai va,
nors viena, bet pilna įspūdžių, o 3 valandų parke visiškai užtenka.

Na štai ir
baigėsi metai. Kaip daugelis kolegų nieko neprognozuosiu ir nelinkėsiu, nes
realiai tai nieko nepakeis. Paskutinis šiais metais įrašas, eilinis kaip
visada, tik pradžią tokią iškilmingesnę (gal) parašiau :]

Kaip ir kiekvienais
metai Lapkričio pabaigoje išėjo naujas „Need for Speed“ žaidimas. Kažkaip, kaip
visada norėjosi išmėginti, ką naujo sukūrė. Pernai maniau, kad tai jau buvo
paskutinis serijos žaidimas, ką ten dar galima sukurti? Visgi, sukūrė.
Lenktynės dabar vyksta ne mieste, bet trasose. Aišku dienos metu ir kitokio
papildomo transporto nepamatysite. Trasos įvairios, nors kai būdavo mieste, jos
atrodydavo įdomesnės. Dar viena naujovė, kuria akcentavo gamintojai –
dūžtančios mašinos. Jei jau trenksitės, tai mašina suduš. Žinoma, nauja
grafika, taigi, iš gamintojų pusės viskas kaip ir gražu. Naujas žaidimas, su
naujom galimybėm ir nauja grafika. Reikia išbandyti.

Pirmas
dalykas kuris nepatiko, dydis, padidėjo iki 5 Gb, į standartinį DVD nebetelpa,
o dvisluoksio juk nepirksiu. Suinstaliavus taip pat užima daug, taip pat apie 5
Gb. Daugiau, nei anksčiau buvę. Pasileisti pasileido, viskas lyg ir gerai, bet
grafika nustebino, vieni kvadratukai. Ir taip ne didžiausia rezoliucija.
Pradedi lenktynes, ir, pasirodo mano pc nieko vertas, važiuoji ir lagina, trūkinėja.
Dar sumažinau grafiką, šiek tiek pagerėjo, bet jokio gražaus vaizdo nebeliko. Taigi,
grafika nauja, bet ir pc reikia atitinkamai naujo. Mano pirktas prieš 2 metus.
Pirmasis minusas. Varžybos prasidėjo tuo, kad reikia laimėti, surinkti
atitinkamą taškų skaičių. Iš pradžių tai nerealiai nervino, atvažiuoji pirmas,
labai atitrūkęs ir vis tiek nelaimi, reikia dar geriau, su dar daugiau taškų.
Taigi, pradžia buvo sunki. Vėliau, aišku, kuo toliau tuo lengviau. Trasos įvairios,
varžybos taip pat. Su gautom mašinom gerų rezultatų beveik nepavyko pasiekti,
nesisekdavo tai tas, tai anas. Aišku, nusipirkus kitas viskas pagerėjo. Laimi vis
naujas varžybas, atrakini kitas trasas. Nepatiko dar vienas dalykas, kad
sugalvojo pagrindinio vartotojo vardą ir pasikeisti jau nebeleidžia: „Ryan
Cooper“. Vėliau žaidžiant jau nebesijautė didelio noro jį žaisti toliau, visos
trasos maždaug vienodos, oponentai taip pat. Tik tiek, kad norisi laimėti. Tada
pradėjau galvoti, o kokio velnio aš jį dar žaidžiu, visai neįdomu. Bet kadangi
pradėjo kauptis pinigų ir oponentai kažkokie lengvai įveikiami tapo, žaidžiau
toliau. Nugalėjau 3 karalius, liko 1, greičio karalius, ir pats kiečiausias,
RYO. Gal būčiau ir toliau žaidęs, bet su greičio kilo problemos, turiu „Pagandi
Zonda“, kuria lekia 300 ir kurios neįmanoma suvaldyti. Tik nervų gadinimas, kai
važiuoji, ir 5 kartą iš eilės kur nors atsitrenki. Driftas žinoma patiko, su
gera mašina tikrai neblogai slydo, tik kartais nesuprasdavau, už ką tuos taškus
skiria. Dragas taip pat pasirodė geriau sukurtas nei ankstesniuose žaidimuose.
Tikrovėje tai net nežinau, ar yra tokių galingų mašinų, kad pradėjus važiuoti
pakiltų priekis. Tuo viskas kaip ir baigiasi, perėjus visas trasa ir nugalėjus
karalių daugiau nebėra ką veikti. Gali dar savo „Race day“ sukurti ir dalintis
online, bet kai žaidimas parsiųstas iš neto, kažin ar pavyks. Ir šiaip, kuo
toliau, tuo labiau ši serija ritasi 
žemyn, neaišku ar „ProStreet“ jau paskutinis žaidimas, bet jame
neatsirado beveik nieko naujo, ko nebūtų buvę anksčiau. Tik kompiuterio dar
galingesnio reikia. Ir šiaip, kai po kurio laiko atsimenu kokį žaidimą, tai
tikrai būna ne šis, nes be važiavimo ir posūkių darymo jokių atsiminimų kaip ir
nelieka.