amonas.lt

Šiaip jau nemėgstu peržiūrėjęs
vieną filmą beveik iškarto žiūrėti kitą, bet kad visokios „Yomajo“ dienos, o ir
filmas neblogai atrodė, nuėjau. Ir ką gi mes čia turime? Ogi „Valkirija“.
Istorijos mokytis niekada ne per vėlu. Ypač tokia forma. O filmas tikrai
istorinis. Aiškų, didelių bendrų faktų ar dar ko nors nėra, bet vis gi. Efektų
irgi daug nerasite, filmas istorinis, realiai to ir neturėtų būti. Veiksmo,
taip sakyčiau pakankamai, gal ir nėra labai daug, bet įtampa išlaikoma viso filmo
metu. Ir to visiškai užtenka, nereikia nei papildomų kažkokių efektų, nei
daugiau karo vaizdų. Nors pabaiga ir žinoma (istorijos faktų lyg ir
nepaneigsime), filmą žiūrėti tikrai įdomu. Pakankamai daug įvairių detalių,
kurios persipina vienai su kita. Vaidyba taip pat gera, neturiu ko prikišti.
Visa tai būtų galima pavadinti, kaip geras kinas, ir visai nesvarbu kur
žiūrėsite, ar namie, ar teatre. Šiek tiek istorijos dar niekam nepakenkė. Filmo
pabaiga žiauri, bet kitokia kažin ar galėjo būti. Tikrai.

Dar vieną dalyką pastebėjau, ko anksčiau
nebuvau matęs – teatre apsilankys seni (manyčiau, pensinio amžiaus) žmonės.
Daugelis lyg ir rinkosi „Bendžamino
Batono istoriją“, bet ir į šį filmą buvo atėjusių. Na, per televizorių
tikrai artimiausiu metu tokių filmų nepamatysime. Dar manau būtų visai įdomu ir
knygą paskaityti, kaip viskas ten perteikiama.