amonas.lt

Ne taip jau seniai pasigyriau, kad pradėjau naudoti Linux, Ubuntu sistemą. Ne, ne, jos tikrai neatsisakiau, jei netyčia taip pasirodė iš pirmo sakinio. Tiesiog atsirado daug įvairių ale problemų, kurių sprendimo dažniausiai reikia ieškoti kur nors internete. O vasaros metu, kai nesinori sėdėti prie kompiuterio tai yra tiesiog kančia. Atsiranda tokių problemų, kurių su windows’ais dažniausiai nebūdavo, o jei būdavo, tai jas išeidavo lengvai išspręsti. Taigi, kai tik suinstaliavau Ubuntu, ji iškarto aptiko kitą šeimos kompiuterį, kuriame sukosi Windows xp. Tuo metu labai džiaugiausi, ir net kaip pavyzdį kitiems sakiau, va kaip paprasta, suinstaliuoji ir viskas yra. Ir tinklas, ir spausdintuvas pajungtas prie ano kompiuterio. Po kurio laiko šeimos kompiuterį nusprendžiau patobulinti ir taip pat sudėjau Ubuntu sistemą. Būčiau dėjęs Linux Mint, bet kompiuteris toks senas, kad vos veikia su Ubuntu. Taigi, įdiegęs pastebėjau, kad dingo tinklas tarp kompiuterių, o spausdinti išeina tik pasileidus Windows sistemą (padariau dual boot’ą, kad būtų abi sistemos). Nieko per daug kelti nereikėjo, tai palikau kaip yra.
Dar po kurio laiko galutinai tvarkingai veikti atsisakė senas smc routeris. Teko pakeisti nauju. Prie senojo įrenginio turėjau pajungęs FON bevielio ryšio stotelę, kuri maitino mano laptopą internetu. Laptopas internetą turėjo, bet tinklo nebuvo. Su naujuoju Linksys įrenginiu ta problema lyg ir turėjo savaime ir be jokių pastangų dingti. Bet taip neatsitiko. Laptope esanti Windows 7 kuo puikiausiai bendravo su senuoju šeimos kompiuteriu ir jame esančia Windows xp. O štai manasis, su 10 Ubuntu versija liko visiškai atskirtas, nebematė nė vieno kompiuterio, visus didesniu failus tekdavo kelti su kokiu nors išoriniu įrenginiu. O tai užknisdavo. Tingėdamas gaišti laiką ir ieškoti sprendimo su Google pagalba pabandžiau paklausinėti draugų, kurie naudoja Linux kur kas ilgiau negu aš. Nieko nesigavo, niekas nieko gero nepasiūlė. Čia galima sakyti taip, turi Linux, pats ir tvarkykis. Tavo problemos mums nerūpi. Žinoma, kai turi daug laiko ir gali sėdėti valandų valandas prie kompiuterio betvarkydamas operacinę sistemą, arba šiaip durnių voliodamas sprendimą tikrai rasi. Bet jei nori būti daugiau paprastu vartotoju, viskas gali būti kur kas sudėtingiau.
Visgi, sprendimą kažkaip radau. Įsidiegiau keletą su tinklų konfigūravimu susijusių programų, bet jų realiai nereikia, taip ir nepanaudojau problemos sprendimui. Pati problema greičiausiai kilo dėl pakeisto ruoterio. Taigi, važiuojam (sistema Lietuviška, tai ir instrukcijos bus tokios).

Einame Sistema -> Administravimas -> Tinklo nustatymai

Atsiradusioje lentelėje pasirenkame „Kompiuteriai“. Apačioje spustelėję ir suvedę slaptažodį atrakiname nustatymų keitimo galimybę.
Va štai šiame sąraše reikia pridėti naujus kompiuterius, jeigu norime, kad juos pamatytų mūsų sistema. Pavadinimus ir IP adresus sužinojau užsukęs į Routerio konfigūravimo langą. Jei vardas yra, gali prireikti pakeisti tik IP adresą. Tai atlikus iškarto pamačiau abu kompiuterius. Su Windows xp problemų nekilo, atsirado visi pasharinti katalogai. O štai windows 7 pasakė, kad reikalingas kažkoks neaiškus slaptažodis, kad galėčiau ką nors pamatyti. HomeGruop’o slaptažodis netiko.
Einame Start -> Control Panel -> Network and sharing center. Atsivėrusiame lange renkamės „Choose homegroup and sharing options“.

Nustatymuose spaudžiame ant „Change advanced sharing settings…“

Pasirenkame „Public“ nustatymus.

Ir „Turn off password protected sharing“.

Kiek prisimenu, to ir užteko, kad iš Ubuntu galėčiau pasiekti savo laptopą. Visgi, septintoji langų versija Ubuntu taip ir nepamatė. Na, bet gerai, kad nors iš vieno kompiuterio pavyko pasiekti tinklą.

O kad būtų linksmiau, tai Windows 7 turi begalę apsaugų ir kitokių dalykų, kurie kartais užknisa. Taigi, net norint pasharinti katalogą gali kilti problemų.

Taigi, spaudžiame dešinį pelės klavišą -> Share with -> Specific people…

Atsiradusioje lentelėje pridedame „Everyone“ ir nustatome leidimus. Be šito katalogą rodys, bet įeiti neleis, prašys slaptažodžio.

Štai ir viskas. Šiaip pats būdas nėra tobulas, nes dabar pastebėjau, kad išjungus vieną iš kompiuterių veikia ne visai gerai, tai jei žinote ką nors geresnio, lauksiu komentarų.

P.S. Gal kas žinote, kaip suinstaliuoti Office 2010 Linux sistemoje? Wine turiu, bet štai *.exe failų failų paleisti nepavyksta. O net ir paleidus, Office’as pareiškia, kad gali būti įdiegtas tik į Windows operacinę sistemą. Čia viena iš dar nemažai likusių problemų, kurioms tiesiog neturiu laiko…

Edit [2010.09.01] Visgi bandant antrą kartą perkelti failus mano sugalvotas metodas nebeveikė. Niekas nepadėjo, nė neįsivaizduoju kas galėjo nutikti, kodėl pradžioj veikė, o dabar ne. Bet draugas pasiūlė gerą nuorodą, pagal ją atlikus gavau katalogą, “pasharintą” abiejuose kompiuteriuose. Taigi, vis šis tas.

Pamenate Lanva nesąmones su Windows 7? Kartais imi ir pagalvoji, kad būtų tikrai neblogai, jei visa programinė įranga būtų legali, bet kai pagalvoji, kiek tai gali kainuoti, ir kad visa tai kaip į orą, tai praeina tokios mintys. Visgi turiu pasiūlymą, kaip galima legalizuotis per vieną dieną – tereikia įsidiegti Linux. Skamba kaip anekdotas? Galbūt. Taigi, pirmoji mano pažintis su šia sistema buvo labai seniai, prieš kokius 8 metus. Tada atsimenu sugriuvo window’sai ir įsidėjęs Live CD bandžiau kažką daryti. Kažkaip aš ten juos suinstaliavau, o viskas baigėsi, kad teko suformatuoti hardą ir per naują įdiegti windows. Tada pamiršau šią sistemą labai ilgam. Prieš kelis metus universitete teko programuoti Linux aplinkoje, atsimenu, įsidiegiau emuliatorių, ten Linux, bet įsijungdavau tik tiek, kiek reikėdavo vienam ar kitam laborui atsiskaityti. Pasibaigus semestrui tos programos net nebejungiau. Po windows perinstaliavimo jos visai nebeliko, kaip ir Linux sistemos. Dabar kažkaip gana daug aplink esančių žmonių pradėjo naudoti Linux, rašyti, kalbėti apie ją. Vienas draugas pasakė, kad galima įsidiegti šalia windows, tik reikia harde padarius vietos jį sufragmentuoti. Praktikos vietoje dar ir gyvai parodė, kokių ten yra gerų dalykėliu, ir kaip paprastai veikia Ubuntu. Taip žiūrinėjant ir kilo noras išbandyti. Ir šiaip labai atsibodo tikrinti antivirusinę, ar atsinaujino, ar viskas gerai. O dar ir praskenuoti būtų neblogai, nes neatsimenu kada buvau tai daręs. Xp išvaizda taip pat atsibodus (net ir su skin’ais), o naujesniems kompiuteris per lėtas. Taigi, parsisiuntęs ėmiau, ir vieną dieną susiinstaliavau Ubuntu 9.2.
Bet apie viską nuo pradžių. Kaip ir minėjau anksčiau, nusprendžiau pasidaryti, kad būtų dvi sistemos kompiuteryje, Windows ir Linux. Tam reikalui atlaisvinau apie 20 Gb vietos D diske (C vietos teturėjo windows’ams ir programoms), ir sufragmentavau. Įdėjus Linux diską užsikroviau sistemą iš jo, bet nelabai ką ten ir padirbsi, net ir pabandymui, kai nieko įrašyti negali. Taigi, tiesiog paleidau instaliuoti. Kaip ir nieko per daug keisti nereikėjo, tiko visi nustatymai, kuriuos sistema pasiūlė diegimo metu. Diegimas labai ilgai taip pat neužtruko, gal apie dvi valandas. Na va, štai ir turim naują sistemą. Iškarto radau keletą dalykų, kurių sprendimo nežinojau. Na, kas be ko, tam yra Google. Bet kai viskas nauja, net ir su visagale paieška tenka pavargti. Ypač kai neturi laiko ilgam knisimuisi prie kompiuterio. Iš pradžių nepatiko tai, kad kiekvieną kartą užsikrovus sistemai, norint atidaryti bet kurią failų sistemą reikėdavo suvesti administratoriaus slaptažodį. O kol nesuvesi, net ir darbastalio fonas nepasikeis. Nieko keisto, nes paveiksliukas būdavo vienoje į tų failų sistemų. Tada staiga prisireikė pasijungti skenerį, pajungiau, dar paspaudžiau ant jo mygtuką – jokio garso, jokio ženklo. Pabandžiau paieškoti naujai aptiktos įrangos – nieko. Toliau ėjo garsas. Kompiuteryje yra integruota garso plokštė, prie kurios pajungta Creative 5.1 garso sistema. Bet groja tik priekiniai garsiakalbiai ir žemų dažnių kolonėlė, tarsi būtų 2.1 sistema. Daugelis video failų taip pat nepasileisdavo, nors programa būdavo, bet gaudavau klaidos pranešimą, kad trūksta kodekų. Ir visos šios problemos atsirado beveik vienu metu, kas žadėjo daug knisimosi po forumus ir visokias svetaines. Visai neturėdamas tam laiko pasiknaisiojau šiek tiek po nustatymus ir aptikau atnaujinimo vedlį. Kaip tik dieną prieš tai buvo pasirodžiusi 10.04 versija. Galvodamas, kad su nauja versija gal bus ir tvarkyklės, o ir šiaip reikia naudoti tai, kas šviežiausia, paleidau atnaujinimą. Na, užtruko tikrai ilgai, gal net apie 6 val. Reikėjo keliose vietose paspausti vieną, kitą mygtuką, kai nebuvau visą laiką prie kompiuterio, iškarto gal ir nepastebėjau. Bet visgi, atsinaujinimas užtruko kur kas ilgiau nei šviežios sistemos instaliavimas.
O čia jau galime pradėti ir naują pastraipą, nes štai, turime pačią naujausią versiją. Iš pradžių apie problemas, kurių prieš tai neišsprendžiau. Dabar jau nebeprašė po kiekvieno įjungimo įvesti slaptažodžio. Ką gi, problemos kaip ir nebėra. Pajungus skenerį, kaip ir prieš tai, joks pranešimas apie naują įrangą neatsirado. Bet tarp programų radau dvi (Paprastas skenavimas ir Xsane Image Scanner) programas, kurios patraukė dėmesį. Ir tikrai, paleidus jos aptiko skenerį ir padarė lapo kopiją. Ką gi, dar viena problema išspręsta. Video failams užteko įdiegti VLC grotuvą, tada pradėjo rodyti ir su standartiniu, o garso taip ir nepradėjau tvarkyti. Vieną svetainę radau, su instrukcija, kaip tai reikėtų padaryti, bet šiek tiek tingėdamas šios problemos dar neišsprendžiau. Visgi, iš visų buvusių bėdų liko tik viena, kas nėra taip jau blogai.
Naujoji versija pasitiko su naujove, kuri iki šiol būdavo tik MacOS sistemoje – langų valdymo mygtukais kairėje pusėje. Bandžiau ieškoti nustatymuose, kaip grąžinti atgal, bet dabar galvoju, kad gal ir visai patogu. Kaip visiškai naujas vartotojas surašysiu programas, kurias įdiegiau pirmiausia. Reiktų paminėti, kad įdiegimas labai paprastas, jokių Next, Next, Finish. Net programų paieška yra vienoje vietoje, kai suvedęs pavadinimą gauni ilgą sąrašą su pasirinkimais. Tik komercinių produktų ten dažniausiai nebūna. Beveik visų programų pavadinimus susižinojau iš šią sistemą naudojančių žmonių:

Krusader. Rekomenduota kaip patogi programa failų naršymui, Total Commander atitikmuo. Kadangi comanderio nenaudojau, tai šių programų lyginti negaliu, bet tikrai patogus įrankis failų naršymui.
VLC. Tikriausiai visiem žinomas grotuvas. Nelabai jis man patinka, bet be jo neveikė dauguma failų.
Wine. Reikia programos, kurios neturi Linux? Prašom. Čia kaip ir emuliatorius, bet per šias dienas jo dar neteko išbandyti. O tai tik įrodo, kad Linux turi labai daug programų ir kitų įrankių, reikalingų darbui.
Audacious. Programa muzikai klausyti. Veikia panašiai kaip winamp’as. Galima išsiversti ir be jos (nes yra standartinis grotuvas), bet šiaip visai smagi ir nedidelė programėlė.
SMPlayer. Dar vienas grotuvas vaizdo failams peržiūrėti. Čia kad nereiktų VLC naudoti. Visgi, turi blogą savybę, dėl kurios teko jo atsisakyti – sukant pelės ratuką garsas nesireguliuoja, tik vaizdo failas, arba į priekį, arba atgal. Kaip pakeisti šį nustatymą neradau.
Opera. Geriausia naršyklė ever Mėgstu ją labiau nei Firefox, tik atrodo čia ne pati naujausia versija, skiriasi 0, kažkiek. Ir žinot kas tikrai gerai, kai įsidiegi ją į naują kompiuterį (sistemą)? Ogi suvedus vieną prisijungimo vardą su slaptažodžiu iškarto gauni visus savo bookmark’us, „Speed Dial“ lange sužymėtus puslapius, paieškos istoriją ir nustatymus ir visa kitą, ką naudojai prieš tai. Tiesiog tobula.
Skype. Be komentarų. Tik versija sena ir dar beta stadijos. Jei pamėgote pačią naujausią (kai viskas viename lange), teks atprasti. Na, bet reklamų bent jau nėra.
Gmail Notify. Reikėjo kažko, kas rodytų naujai atėjusius laiškus. Tik su užsaugota sesija nepasileidžia, o kito būda paleisti programoms kartu su sistemos užsikrovimu dar neradau.
Google Earth. Gal ir nebūčiau siuntęsis, bet kadangi yra Linux sistemai, tai įsidiegiau. Tik užtrukau, nes pasirodo, kad *.bin failai pasileidžia sunkiau nei galima tikėtis. Atsakymą radau čia.
7zip. *.rar failams žiūrėti ir naudoti. Beveik viską archyvuoju šiuo formatu, standartiniai įrankiai jo neįveikė.

Kaip ir tiek. Visa kita jau buvo sistemoje. Daug ko dar neišbandžiau. Bet kol kas esu labai patenkintas naująja sistema. Ir visai nesudėtinga, kaip kai kurie prigąsdino. Aišku, laikas parodys, kokios dar problemos iškils. Arba geri dalykai, kurių anksčiau nebuvo. Nujaučiu kad artimiausiu metu bus dar vienas įrašas, apie vartojimo ir naudojimo ypatumus

Kaip manote, kiek laiko galima naudotis
operacine sistema jos neperinstaliuojant? Arba, kiek laiko jums išeina tai
daryti? Kadangi perinstaliavus reikia vėl viską įdiegti ir suinstaliuoti, tai
stengiuosi tai daryti kuo rečiau. O dabar atrodo jau pasiekiau ir rekordą –
virš 3 metų, nuo tada, kai nusipirkau kompiuterį. Dar ir dabar gal būčiau viską
palikęs, bet jau reikėjo, nes prisikaupė visokių nenaudojamų failų ir kitokių
šiukšlių sisteminiuose kataloguose. Na, bet prieš tai žinoma reikia pasiruošti.
Svarbiausias dalykas, dėl kurio nenorėjau perrašinėti – torrentai, programoje
jų susikaupę apie 300, realiai mąstant, tai iš to jokios naudos, kad jie ten
guli, bet su naujuoju internetu taip smagu seedinti, kai siunčiama maksimaliu
greičiu, aišku, kartu naršyti jau sunkiai sekasi, nes visas greitis kažkaip
dingsta. Nors ir nieko neatsisiuntinėju tuo metu. O esmė tame, kad norėjo ir
vėliau juos turėti. Ir gavau tikrai veikiantį patarimą, reikia surasti „Aplication
Data“ katalogą (kur visų vartotojų dokumentai yra) ir nusikopijuoti failą su
programos pavadinimu. Tą patį galite padaryti bet kuriai programai. Tik iškarto
pasakau, jei vėliau pasikeis diskų raidės, tai turėsite daug darbo viską
taisyti rankiniu būdu. Dar keli failai, screenshotai ir sistema paruošta. Kaip
tik turėjau iš TEO gautą legalią windows‘ų kopiją, įsirašiau, perkroviau,
instaliavimas prasidėjo. Ėjo, ėjo, tuo metu nesėdėjau prie pc, bet kažkaip
jokių parametrų pasirinkti nereikėjo. Persikrovė, standartinis XP langas, dar
pagalvojau, gana greitai čia viskas susirašė. Nueinu į „My Computer“ ir o
siaube, C diskas tapo 160 Gb, kas reiškia, kad jis buvo suformatuotas. Gerai,
kad „My Documents“ aplanką perkėliau į kitą „hardą“, bet tai vis tiek katastrofa,
per daug svarbių duomenų dingo. Susinervinęs, pasiėmiau savo seną gerą Windows versiją,
diską vėl suskaidžiau taip kaip buvo prieš tai (30 Gb sistemai, visa kita
failams) ir suinstaliavau. Kad bent jau naudotis būtų galima ir visas
reikalingas programas įsirašyti. Tada pradėjau ieškoti sprendimo ir programų,
kurios padėtų. Pasiklausinėjau darbe, pasirodo, buvau ne primas taip
pasidžiaugęs TEO dovanota sistema. Atrodo kažkur lyg ir buvo parašyta, kad reikia
išsaugoti visus failus, bet nieko jau ne be prisiminiau, tuo labiau apie hardo
formatavimą. Vienas draugas iškarto perspėjo, kad jam jau niekas nepadėjo
atstatyti duomenų, bet negi taip imsi ir nieko nedarysi? O va kitas kaip tik turėjo
„Boot cd“ su įvairiomis programomis įvairiems gyvenimo atvejams. Tuo disku ir nusprendžiau
naudotis. Iš pradžių perleidau kelias dos‘ines programas, skenuodavo po 40
min., bet nieko gero taip ir neišmesdavo. Tada pabandžiau windows‘ines, o viena
taip ėmė, ir surado visus katalogus ir visa kita, kas buvo tame diske. „RecoverMyFiles
from NTFS“ atrodo vadinasi (patikslinsiu namie). Bet kai viską nuskenavo,
perkelti neleido, paprašė rakto. Nusprendžiau pabandyti dar kelias, bet nieko
gero neradęs susiradau tą raktą ir pabandžiau perkelti svarbiausiu duomenis.
Šaunu, duomenys persikėlė. Tik va kita bėda atsirado, kur tuos 100 Gb perkelti,
ką turėjau, tą ir norėčiau turėti. Bet čia jau nedidelė problema, nors 500 Gb
hardas ir pilnas, rašau daug info į diskus ir perkėlinėju.

Atrodo, tai turėjo būti eilinis sistemos
perrašymas, o dabar tiek problemų. Tą sistemą galvojau ištrinsiu, bet po to
pagalvojau, kokiam priešui ją galima padovanoti, galės pasidžiaugti. Nors taip
ir negražu, bet tokia mintis kilo. Čia žinoma kraštutiniu atveju

P.S. Kaip manote, įrašinėjant DVD gali
neįsirašyti dėl įrenginio seno firmaware? Atnaujinus problema lyg ir
išsisprendė, bet įrenginys kartais elgiasi keistai, Nero kažin ar galėtų dėl to
būti kalta.