amonas.lt

Pirmiausia, tai žinoma norėčiau pasveikinti su Šv. Velykom.

O dabar prie reikalo. Jeigu kas nors stebi mano foto RSS (arba pastebėjo nuotraukas dešinėje blogo pusėje), tai turėjo pastebėti, kad pabuvojau vakar ledo ritulio varžybose, kurios rengiamos Lietuvoje, Siemens arenoje: „2009 IIHF Pasaulio čempionatas, I divizionas A grupė“. Nuotraukų manau užteks, dabar plačiau apie patį renginį. Bilietais, kaip visada prekiauja „Tiketa“. Tai jeigu jau imamas mokestis už aptarnavimą, už salę ir dar už ką nors, tai kodėl savo sistemoje negali padaryti, kad būtų galima išsirinkti tikslias vietas? Sistema pagal sektorių bet kur išmeta. Gavosi tokia situacija, kad reikėjo konkrečios vietos, o ta sistema siūlydavo bet kokias vietas, ne ten kur reikia. Tas pats ir kasose. Bet kažkokiu atsitiktiniu bandymu pavyko gauti beveik šalia esančią vietą. Nors tiek gerai…

Dabar apie Siemens areną. Joje lankausi viso labo antrą kartą, pirmasis buvo per „Linkin Park“ koncertą pernai metais. Tada pabuvojau tik visai arti scenos, apsauga buvo rimta, ir niekur kitur eiti neleido. Dabar gi, atvykus į pirmąsias varžybas salė buvo pusiau tuščia ir vietas galėjome rinktis beveik bet kokias. Patyliukais išsirinkome geriausias (ne pagal bilieto kainą, bet niekam netrukdėm). O pati arena tikrai didelė. Įėjimų, išėjimų taip pat yra užtektinai. Ledo arena (ar pagrindas, nežinau kaip vadinti) buvo per visą apatinę zoną (kad būtų aiškiau, užėmė daugiau nei krepšinio aikštelė). Kėdės patogios, viskas matėsi irgi pakankamai gerai. Tol kol sėdėjome apačioje buvo gana vėsu, jautėsi nuo ledo einantis šaltis. Gerai, kad turėjau striukę. Po to taip ir norėjosi išeiti į lauką ir sušilti, gaila, bet lauke buvo apsiniaukę, vėjuota ir nešilta. Visas renginys aišku buvo filmuojamas, bet labai abejoju, ar rodomas per kurį nors iš Lietuvišku kanalų. Na, jei rodytų, neaišku, ar būčiau žiūrėjęs. Nors dabar gal ir būtų įdomu, kai jau mačiau šiek tiek gyvai.

Taigi, atvažiavome pirmai valandai, jau buvo pradėję žaisti Japonai su Kroatais. Nesisekė tiems Kroatams, įmušė tik vieną įvartį. O į Japonus buvo visai smagu pažiūrėti, trys treneriai (tikriausiai treneriai) stovėjo už žaidėjų ir stebėjo. Po to tikriausiai per pertraukas susakydavo viską. Žaidimas nebuvo labai agresyvus, bet stebėti buvo įdomu. Per pertraukas nieko gero nevykdavo – išvažiuodavo ledo valymo mašina ir nuvalydavo ledą. Tokia labai jau paprasta pasirodė, Akropolyje kur kas didesnės važinėja. Na o po varžybų žinoma buvo apdovanoti geriausi kiekvienos komandos žaidėjai, nuskambėdavo himnas. Kai po pertraukos pradėjo žaisti Austrai su Slovėnais, veiksmo atsirado daugiau, susistumdymų ir viso kito taip pat padaugėjo. Dar patiko Austrų treneris pastoviai kartodamas fraze: „That‘s it“, „Good job boys“, „Keep them out there“. Nujaučiu, kad žaidėjai to negirdėjo, o stebint priminė tarsi garsus iš kompiuterinio žaidimo, kai vis tam tikrą kartą išgirsti pasikartojančias frazes. Dar Austrams labai nepasisekė, kai saviškis sužalojo komandos draugą. Bet žiauriai, atrodo su lazda į dantis kalė. Šiurpiai atrodė, ledas aplink paraudonavo, teko personalui viską greitai išvalyti. O žaidėjo tai gaila buvo. Komandai ir taip sunkiai sekėsi, o dar tokia nelaimė.

Na ir pabaigai apie Lietuvių ir Kazachų rungtynes. Žiūrovų prisirinko žinoma daugiausiai, beveik visa salė. Laisvų vietų nedaug teliko. Jei per ankstesnes varžybas komandas palaikydavo lietuviai, sirgdami už vieną ar už kitą komandą, tai čia Kazachų prisirinko kur kas daugiau. Aišku, tautiečių vis tiek liko didžioji dalis. Prieš prasidedant varžyboms išėjo keli garbingi asmenys, vaikai su šalių vėliavomis pračiuožė, o tada vienas sudainavo Lietuvos himną. Kad būtų linksmiau dar pasirodė Svaras (iš grupės „G&G Sindikatas“) ir iškilmingai pakvietė visus Lietuvos žaidėjus ant ledo. Apie jų žaidimą visai nieko nežinojau, bet sekėsi neperlabinusiai, įmušė tik vieną įvartį, kuriuo žinoma visi labai džiaugėsi. Kiekvieną gerą gynybos ar puolimo veiksmą palydėdavo gausingi plojimai ir ovacijos. Buvo tikrai smagu stebėti, nors per krepšinį manau būna panašiai arba dar daugiau triukšmo ir ovacijų.

Viską sudėjus varžybas stebėti buvo tikrai įdomu. Ypač gyvai, sužinojau naujų dalykų apie ledo ritulį ir jo taisykles. O ir šiaip pasaulio atrankos varžybos retai vyksta, apie ledo ritulį visai nešneku.

P.S. O aplink Siemens areną tai vien statybos, prekybos centras atrodo bus milžiniškas, dar kažkokie žemių kalnai visai netoli suversti, kažką tik planuoja daryti.

Vasaros pabaigai pažymėti vėl susirinkome
palošti šratasvydį (airsoft). Kaip visada, prieš savaitę buvo maždaug 15
žmonių, susitikimo dieną liko tik 9. Gerai komandų sudėčiai nelyginis skaičius
nelabai tinka. Visko labai išsamiai neaprašinėsiu, tik kelis pastebėjimus. Ten
duodamos pirštinės, rankos su jomis sukaista, bet šiaip visai neblogas dalykas,
nes labai daug šūvių gavau į rankas. Atsirado raudonos dėmės, šiek tiek skauda,
netgi. Ypač lūpą, į kurią taip pat pataikė. Pasiėmiau kitokį ginklą, bet vis
apimdavo paranoja, kad jis šaudo tuščiais šoviniais. Kelis kartus taip ir buvo.
Nesiseka man su ginklais. Oras taip pat galėjo būti vėsesnis, dieną buvo labai
dušna, į vakarą gal šiek tiek atvėso. Vienaip ar kitaip, taip praleistas laikas
yra labai gerai. Tos 3 valandos pralėkė greitai. Dabar jau reiktų pamėginti
miškuose, vienas draugas jau po pirmo žaidimo įsigijo šautuvą, aprangą. Iškarto
pradėjo ir dalyvauti visuose renginiuose ir mūšiuose. O aš kol kas
neapsisprendžiu, žaidimas tikrai smagus, reikia fizinių jėgų, tokia kaip ir
mankšta gaunasi, ypač kojoms. Bet va važinėti po visus miškus tai gali
pritrūkti laiko. Gal kas profesionaliai žaidžiate airsoft‘ą? Kiek maždaug laiko
ir pinigų skiriate? Na dėl pinigų tai daugiausia ginklas vienaip ar kitaip
kainuoja (apie 1000 Lt), po to jau kiek kelionės susidaro. O kokiam poligone ar
dar kur nors, jei viską savo turi, tik šratai (kulkos). Labai pavargęs jau esu,
įtempta savaitė buvo, rašinys nelabai rišlus gavosi, bet norėjau pasidalinti
mintimis.

Kaip turiningai praleisti savaitgalį? Ogi išvažiuoti į kelionę. Suplanavom į Latviją, į Siguldą, turistinį miestelį. Iš pradžių planai buvo lyg ir Penktadienį važiuoti, vėliau gavosi tik šeštadienio rytui. Bet kad nebūtų nuobodu, penktadieniui atsirado kitų planų – šratasvydis, taip taip, šratasvydis. Visai kaip dažasvydis, tik šaudoma plastikiniais šratais. Ir visa tai vyko 5 forte, netoli HES‘o. Gaila, bet susirinko 7 žmonės, daugiau būtų buvę įdomiau. Tai va, vietovė gana didelė, aprangą išsinuomavome, kelnės ir bliuzonai. Batus jau savo kokius nors patogesnius reikia apsiauti. Ir apsirengti po apačia, taip pat reiktų kuo nors patogiu, nes vėliau beveik šlapi buvome. Akiniai tik dviejų tipų buvo, permatomas plastikas, kuris greičiausiai aprasos ir juodas tinklelis, pro kurį ne taip gerai matosi. Visi juoduosius pasiėmė. Iš viso yra 3 aikštelės, vėliau atidarė dar vieną, pirmieji išbandėme. Jos nėra didelės, bet kaip tokiai grupei žmonių tai užteko. Pirmoji buvo gana lygi vieta su nedideliais nameliais ir keliomis užkardomis. Apšilimui pats tas. Toliau gana aikštelė su šlaitu, atlėki pirmas ant šlaito ir pyškini visus. Nusprendėm, kad ta geriausia. Ir taktiką pradėjom naudoti, kas lengviau laimėti būtų. Sekanti, kaip ir paskutinė šiek tiek kitokia, buvusio forto dalis, didelė betoninė aikštė, kelios didelės užtvaros ir palei visą šoną einantys forto angarai. Smagu užpulti iš pasalų. Gale išbandėme dar vieną, bet ten nieko per daug ypatingo, aikštė su namukais ir užtvaromis. Reikia pabandyti patiems. Ginklų buvo du pasirinkimai, „Kalašnikovo“ kopija ir dar vienas, tiksliai nežinau koks. Pasiėmiau pirmąjį, bet po to šiek tiek nusivyliau, dažnai šaudydavo tuščiais šoviniais. Kai nedidelės erdvės viską serijomis, po to matai, kai jokie šratai nebeskrenda… Šiaip visas gerai, tikrai smagu, reikia dažniau taip papramogauti. Artimiausiu metu dar vienas nusimato, gal daugiau žmonių bus, įdomu ar labai įspūdžiai skirsis. Na ir pabaiga kaina, visas tas daugiau nei 2-jų valandų malonumas kainavo 60 Lt. Po to gavome 3 litų nuolaidą kitam kartui ir dar 5 nemokamą žaidimą (trūksta dar 3 Skausmo beveik jokio nesijaučia, bent jau vėliau, nebent pataiko į kaklą arba galvą, ko tikrai buvo. Ir kas keisčiausia, ko net nesitikėjau, kitą dieną pradėjo skaudėti kojas. Kažkaip buvau geresnės nuomonės apie save…

Šiek tiek sugadino savaitgalio kelionę, bet tik šiek tiek. Apie ją artimiausiu metu, sekančiuose įrašuose.

Visi paskutiniu metu žaidžia vienokius ar kitokius internetinius žaidimus. Iki šiol daugiausiai žinomas ir tikriausiai paplitęs yra „travian‘as“. Dabar pradėjo populiarėti dar vienas (kai jau darbe pradeda žaisti didžioji dauguma, tai tikrai rodo populiarumą) žaidimas: Gladiatorius. Aišku, nepuolu žaisti visų iš eilės, o ir šiaip beveik nežaidžiu. Bet yra vienas žaidimas, kurį žaidžiu jau 1068 dienas, kas sudarytų apie 3 metus: „Torn City“. Ką gauna naujas žaidėjas jau nebeprisimenu, kai pradėjau buvo daug kas kitaip, žaidimas dar „jaunas“ buvo. Taigi, pabandysiu jus supažinti su šiuo naršykliniu žaidimu, gal ką sudomins.

Pati išvaizda nėra labai graži, pilkas fonas, keletas ikonėlių, jokių flash‘ų ar dar ko nors nėra. Kiekvienas žaidėjas žaidžia už save. Atsiduri mieste ir turi jame gyventi, eini į sporto salę, kad taptum stipresnis, nugalėtum priešininkus, darai nusikaltimus, kad gautum pinigų. Vėliau galima prisijungti prie kokios frakcijos, kurios dažniausiai kariauja viena su kita. Naujam žaidėjui tikrai būtų kur apsižvalgyti ir ką nuveikti. Dėl vėlesnio žaidimo – šiek tiek sunku, nes yra daug senų žaidėjų su dideliais „stat‘ais“, kurių tikriausiai niekada nepavyks pasiekti. Žinoma, jų „level‘is“ taip pat didelis. Taigi, realiai pagrindinis dalykas yra tapti kuo stipresniu ir kovoti su kitais. Bet realiai galima užsiiminėti kur kas daugiau dalykų. Be to, žaidimas nuolatos tobulėja, atsiranda naujų funkcijų. Visų menių punktų, funkcijų ir viso kito į vieną apžvalgą greičiausiai nedėsiu, labai jau ilga gausis. 

Pagrindinis dalykas yra „Energy“. Pilnai užsipildo per 5 valandas, taigi, jei nesinori daug žaisti, tai reikėtų bent jau kas tiek laiko prisijungti. Standartiškai duodama 100 vnt. (nežinau kaip tą skaičių vadinti, bet tai ne procentai, nes gali būti ir daugiau). Ją galima naudoti einant į sporto salę arba su kuo nors kovojant, vienai kovai reikia 50 E. Sekantis parametras: „Nerve“. Kiek duodama standartiškai jau neprisimenu, naudojamas nusikaltimams daryti. Atsinaujina kur kas dažniau, viena padala kas 5 min. Ir naudojama dažniau – nusikaltimams. Taigi, jei darbe daugiau laisvo laiko, galima prisijungti ir užsidirbinėti pinigų. Dar vienas dalykas, kuris taip labai nenukrinta: „Happy“. Kuo daugiau turi, tuo greičiau kyla visi parametrai, didesnė tikimybė, kad pavyks ką nors nušvilpti. Na, o kaip mieste be namo? Tai vienintelis dalykas, kuris turi savo paveikslėlį jau nuo žaidimo sukūrimo. Tai va, namui reikia pinigų, kuo geresnis namas, tuo didesnis „Happy“ ir tuo greičiau kyla visi parametrai (su sąlyga kad žaidžiama ). Vos pradėjus žaisti reiktų įsidarbinti, taip gaunama šiek tiek pinigų, didėjo darbo „stat‘ai“ ir taškai. Tokia būtų pati paprasčiausia tvarką. Bet taip juk būtų neįdomu.

Galima pasivaikščioti po miestą. Jokių piešinių ar vaizdų nepamatysite, bet ką nors nuveikti tikrai galima. Pavyzdžiui kuo nors prekiauti arba sudalyvauti lenktynėse (čia jau seniau žaidžiantiems) ar įvykdyti misiją. Taip pat naujam žaidėjui patarčiau įsirašyti į kokius nors „education“ kursus, po jų padidėja patirtis. Be to, jų yra daug ir vėliau trunka gana ilgai, netgi tiek laiko žaisdamas aš jų visų dar nebaigiau. Tai va, tokia pirma apžvalgėlė. Jei kas susidomės ir norės išbandyti, pasinaudokite šita nuoroda , gausiu po tašką už kiekvieną naują žaidėją.

P.S. Nesugalvokite susikurti kelių žaidėjų, nes tikrai baigsis blogai. Turėjau 2, po gana ilgo laiko abu buvo užbaninti metams laiko, bet vieną šiaip ne taip pavyko atgauti.

Na štai ir
baigėsi metai. Kaip daugelis kolegų nieko neprognozuosiu ir nelinkėsiu, nes
realiai tai nieko nepakeis. Paskutinis šiais metais įrašas, eilinis kaip
visada, tik pradžią tokią iškilmingesnę (gal) parašiau :]

Kaip ir kiekvienais
metai Lapkričio pabaigoje išėjo naujas „Need for Speed“ žaidimas. Kažkaip, kaip
visada norėjosi išmėginti, ką naujo sukūrė. Pernai maniau, kad tai jau buvo
paskutinis serijos žaidimas, ką ten dar galima sukurti? Visgi, sukūrė.
Lenktynės dabar vyksta ne mieste, bet trasose. Aišku dienos metu ir kitokio
papildomo transporto nepamatysite. Trasos įvairios, nors kai būdavo mieste, jos
atrodydavo įdomesnės. Dar viena naujovė, kuria akcentavo gamintojai –
dūžtančios mašinos. Jei jau trenksitės, tai mašina suduš. Žinoma, nauja
grafika, taigi, iš gamintojų pusės viskas kaip ir gražu. Naujas žaidimas, su
naujom galimybėm ir nauja grafika. Reikia išbandyti.

Pirmas
dalykas kuris nepatiko, dydis, padidėjo iki 5 Gb, į standartinį DVD nebetelpa,
o dvisluoksio juk nepirksiu. Suinstaliavus taip pat užima daug, taip pat apie 5
Gb. Daugiau, nei anksčiau buvę. Pasileisti pasileido, viskas lyg ir gerai, bet
grafika nustebino, vieni kvadratukai. Ir taip ne didžiausia rezoliucija.
Pradedi lenktynes, ir, pasirodo mano pc nieko vertas, važiuoji ir lagina, trūkinėja.
Dar sumažinau grafiką, šiek tiek pagerėjo, bet jokio gražaus vaizdo nebeliko. Taigi,
grafika nauja, bet ir pc reikia atitinkamai naujo. Mano pirktas prieš 2 metus.
Pirmasis minusas. Varžybos prasidėjo tuo, kad reikia laimėti, surinkti
atitinkamą taškų skaičių. Iš pradžių tai nerealiai nervino, atvažiuoji pirmas,
labai atitrūkęs ir vis tiek nelaimi, reikia dar geriau, su dar daugiau taškų.
Taigi, pradžia buvo sunki. Vėliau, aišku, kuo toliau tuo lengviau. Trasos įvairios,
varžybos taip pat. Su gautom mašinom gerų rezultatų beveik nepavyko pasiekti,
nesisekdavo tai tas, tai anas. Aišku, nusipirkus kitas viskas pagerėjo. Laimi vis
naujas varžybas, atrakini kitas trasas. Nepatiko dar vienas dalykas, kad
sugalvojo pagrindinio vartotojo vardą ir pasikeisti jau nebeleidžia: „Ryan
Cooper“. Vėliau žaidžiant jau nebesijautė didelio noro jį žaisti toliau, visos
trasos maždaug vienodos, oponentai taip pat. Tik tiek, kad norisi laimėti. Tada
pradėjau galvoti, o kokio velnio aš jį dar žaidžiu, visai neįdomu. Bet kadangi
pradėjo kauptis pinigų ir oponentai kažkokie lengvai įveikiami tapo, žaidžiau
toliau. Nugalėjau 3 karalius, liko 1, greičio karalius, ir pats kiečiausias,
RYO. Gal būčiau ir toliau žaidęs, bet su greičio kilo problemos, turiu „Pagandi
Zonda“, kuria lekia 300 ir kurios neįmanoma suvaldyti. Tik nervų gadinimas, kai
važiuoji, ir 5 kartą iš eilės kur nors atsitrenki. Driftas žinoma patiko, su
gera mašina tikrai neblogai slydo, tik kartais nesuprasdavau, už ką tuos taškus
skiria. Dragas taip pat pasirodė geriau sukurtas nei ankstesniuose žaidimuose.
Tikrovėje tai net nežinau, ar yra tokių galingų mašinų, kad pradėjus važiuoti
pakiltų priekis. Tuo viskas kaip ir baigiasi, perėjus visas trasa ir nugalėjus
karalių daugiau nebėra ką veikti. Gali dar savo „Race day“ sukurti ir dalintis
online, bet kai žaidimas parsiųstas iš neto, kažin ar pavyks. Ir šiaip, kuo
toliau, tuo labiau ši serija ritasi 
žemyn, neaišku ar „ProStreet“ jau paskutinis žaidimas, bet jame
neatsirado beveik nieko naujo, ko nebūtų buvę anksčiau. Tik kompiuterio dar
galingesnio reikia. Ir šiaip, kai po kurio laiko atsimenu kokį žaidimą, tai
tikrai būna ne šis, nes be važiavimo ir posūkių darymo jokių atsiminimų kaip ir
nelieka.