amonas.lt

Savaitgalį, per daug iš anksto neplanuotai pabuvojau ir sudalyvavau Molėtuose, observatorijos rengiamame renginyje „100 valandų astronomijos MAO“. Iš pradžių planavome aplankyti visas paskaitas, bet atvažiavę anksčiau nusprendėme, kad reikia apžiūrėti ir naujai sutvarkytą muziejų. Na iš išorės, tai atrodo tikrai nerealiai. Kažkas pasistengė, kad viską taip gražiai sutvarkytų. Muziejus jau nebeveikė, bet į bokštą pakilti dar buvo galima. Nors tas pakilimas kainavo 4 Lt., vienam žmogui. Kad jau atvažiavom, nusprendėm, kad visgi reikia pakilti ir pamatyti. Tik gidas kažkur dingo ir teko ilgokai palaukti. Pirmoji paskaita aišku nuplaukė. O sutvarkyta ten gražiai, netgi liftas įrengtas. Bet visi draugiškai nusprendę patraukėme laiptais. Ne taip jau ir aukštai, gana greitai užlipome. O iš viršaus viskas atrodo tikrai gražiai, ir pats stiklinis gaubtas (ateivių lėkštė) manau buvo labai gera idėja. Neaišku kaip vasarą ten bus, bet jau tokiu metu buvo labai šilta. Ir apžiūrėti viską galima sau neskubant, tik stiklas jau šiek tiek apsinešęs purvu. O viską apžiūrėjus paaiškėjo, kad išėjimo durys užrakintos ir aplankysime muziejų. Tiksliau pereisime per jį. Eksponatų ten ne per daugiausiai, bet apie įdomesnius netgi šiek tiek papasakojo.

Toliau gi patraukėme į observatoriją. Žmonės jau buvo pradėjęs rinktis, paskaitos taip pat buvo prasidėję. Sėdėjo keli žmonės, dalino lapelius ir leido tik pagal registraciją. Bent jau taip pasirodė iš pradžių. Bet vėliau matėsi, kad visi eina kas kur nori. Ir gerai, kam čia reikia tų lapelių, taip viskas atrodė jaukiau. Pabuvojome 2-juose srautuose arba 4 paskaitose. Sužinojome naudingos informacijos apie pavojingus asteroidus – artimiausiu metu žemei tikrai negresia joks pavojus, niekas nenukris ir nieko nesunaikins. Kažkoks mažesnis netgi pernai nukrito, kažkur Afrikoje, o entuziastai ilgokai ieškojo, kol rado . Apie kitų žvaigždžių planetas buvo tik šiaip įdomu paklausyti, nieko konkretaus ar ypatingo nepasižymėjau. Iš pavadinimo visai paprastai skambanti paskaita „Žmonės žiūri į dangų“ pasirodė pati įdomiausia. O ir pranešėjas buvo labai geras, pusvalandis pralėkė labai greitai. Parodė daug pavyzdžių, kaip NSO (neatpažintas skraidantis objektas) virs ASO (atpažintas skraidantis objektas) ir ko tik žmonės neprisigalvoję iš paprastų gamtos reiškinių. Po jo sekė paskaita apie kosmines observatorijas, informacijos požiūriu įdomu, kalbančiojo – nuobodu. Visiška priešingybė, labai priminė eilinę paskaitą universitete. Bet apie pačias observatorijas įdomių dalykų parodė ir pasakė. Buvo dar ir daugiau paskaitų, bet visose nebuvome. Taigi, ką dar veikėme?

Tarp paskaitų apžiūrėjome teleskopus. Bent su keliais pamatėme mėnulį, kol saulė buvo nenusileidusi – ir Saulę. Visgi didžiausią įspūdį paliko didžiausias teleskopas, jo skersmuo apie 1,50 metro (tiksliai nepamenu), o menulio paviršiu matėsi taip, tarsi per „Google Earth“ žiūrėtum į žemės paviršių. Nepamirštamas reginys, nebuvau dar matęs tų visų kraterių iš taip arti. Su silpnesniu, visai sutemus buvo galimybe pamatyti ir Saturną. Taip pat paliko įspūdį, atrodė tarsi nedidelis paveikslėlis ten įkištas. Bet aišku taip nebuvo, tie žiedai labai viliojantys ir gražūs. Tiksliau vienas žiedas aplink planetą. Papasakojo ir dar apie vieną teleskopą, kaip pagal spindulius nustato tam tikrą informaciją, prisiminėm fiziką. kurios tikrai nemėgstu.

Na o oras buvo nuostabus. Dieną švietė saulė, pirmoji tokia šilta diena šiais metais, vakare buvo giedra ir visos žvaigždės ir mėnulis labai gerai matėsi. Gaila, kad taip anksti pavasarį vyksta šis renginys, o tai būtų galima pernakvoti palapinėje ir pamatyti sekančios dienos programą, tiksliau paskaitas. Nors jų ir taip užteko